Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

2013 m. lapkričio 2 - 7 d. vyko tradiciniai geriausio einamųjų metų sezono "Žalgirio" komandos žaidėjo rinkimai. Vilniaus "Žalgirio" ultros ir aistruoliai nominantą rinko iš 26 kandidatų, bent kartą sezono metu pasirodžiusių aikštėje pagrindinės komandos sudėtyje iki lapkričio 2 d.: 1. Aivaras BRAŽINSKAS (LT), 2. Armantas VITKAUSKAS (LT), 3. Algis JANKAUSKAS (LT), 4. Egidijus VAITKŪNAS (LT), 5. Georgas FREIDGEIMAS (LT), 6. Luka PERIČ (HR), 7. Andrius SKERLA (LT), 8. Vaidotas ŠILĖNAS (LT), 9. Pavel KOMOLOV (RU), 10. Paulius JANUŠAUSKAS (LT), 11. Povilas KRASNOVSKIS (LT), 12. Mantas KUKLYS (LT), 13. Ramūnas RADAVIČIUS (LT), 14. Andro ŠVRLJUGA (HR), 15. Rytis LELIŪGA (LT), 16. Artūras ŽULPA (LT), 17. Takuya KANAI (JP), 18. Eivinas ZAGURSKAS (LT), 19. Aurimas TRUČINSKAS (LT), 20. Kamil BILINSKI (PL), 21. Andrius VELIČKA (LT), 22. Edvinas BANIULIS (LT), 23. Serge Sitsofe NYUIADZI (FR), 24. Tomislav PEK (HR), 25. Vedran...

Gyvenime būna akimirkų, kurių sakralumo neverta teršti komentarais. Tiesiog verta patylėti ir pažiūrėti, prisiminti, paliudyti šio istorinio momento emocinį žavesį. PO VELNIŲ, JUK MES - ČEMPIONAI!

Populus dixit. Deos fecit. Geriausiu 2013 metų sezono Žalgirio komandos žaidėju Pietų IV ultros ir aistruoliai išrinko  MANTĄ KUKLĮ!

Stebinti šių metų A lygos sezono Žalgirio - Ekrano susitikimų rezultatų evoliuciją, susidaro įspūdis, jog bet koks kitas kuklesnis rezultatas nei 3:0 gali būti traktuojamas kaip ABSOLIUČIAI NEPADORUS IR NETENKINANTIS ŽALGIRIO AISTRUOLIŲ LŪKESČIŲ . P.S. Sveikinu žalgiriečius , galutinai išsivadavusius iš to psichologinio slogučio, kurį jie patyrė pažeminti dvigubų UEFA standartų. Tikiu, kad komanda grįžo į pergalių kelią, kurio galutinė stotelė - A lygos čempionato aukso medaliai.

Juokas juokais, bet Žalgiriui vis labiau tampant žudymo mašina A lygoje, šio blogo turinio lauks neišvengiami pokyčiai. Nes rašyti apie pralaimėjusių kančią dažnai būna kur kas įdomiau nei apie triumfatorių džiaugsmą... Pirmoji, kaip žinia, būna įvairi, o antrasis - dažnai vienodas. O jei rimtai, šį įrašą noriu dedikuoti The Best'2004 - Mindaugui Malinauskui , kurį sportinės karjeros klystkeliai nuvedė į Lietuvos klubinio futbolo paraštes -  Pakruojo "Kruoją". Už tai, kad - kaip visada - sąžiningai nudirbo savo darbą, išgelbėdamas kaimiečius nuo "juodo" pažeminimo. Varžybų protokole užfiksuotas galutinis rungtynių rezultatas neatspindi realių įvykių aikštėje ir, jei ne Mindaugo meistriškumas, jis galėjo būti visai kitoks. Ir už tai, kad finaliniam švilpukui nuskambėjus, Mindaugas atsisuko į Pietų IV bendruomenės tribūną ir ... mums paplojo.  Taip, Mindaugai , Tu buvai geriausias ir pirmas toks tarp geriausių žaliai - baltų .  Ir mes Tave prisimena...

Vis dar formaliai nenuvainikuotas A lygos karalius patyrė eilinį pažeminimą šiame sezone. Šį kartą - savo žiūrovų akyse. Kalbėti apie Ekrano epochos pabaigą nėra absoliučiai jokios prasmės. Tai - vakarykštės dienos naujiena. Kur kas įdomiau būtų žinoti, ar Žalgiris jau atrado universalią pergalės formulę ir kokią klaidą joje ras (jei išvis ras...) Klaipėdos Atlantas. Pastarąją galima apibrėžti labai paprastai: vakar Žalgiris žaidė šaltai, kantriai, racionaliai, pedantiškai, tiksliai su metodiškai sadistišku nuoseklumu siekdami esminio tikslo - pergalės. Žaidė be klaidų (beveik) ir be emocijų (beveik). Beje, tai nebuvo formalus darbas, kurį reikia nudirbti žaidžiant prieš lygos autsaiderį. Į Aukštaitijos stadiono aikštę žalgiriečiai išėjo žinodami, ko nori, ir žinodami, kaip įgyvendinti savo norus. Tai puikiai iliustravo kiek kvailokas, bet šiame kontekste labai simptomatiškas nuo Žalgirio dominavimo aikštėje akivaizdžiai suglumusių rungtynių komentatorių dialogas: - Įdomu, pr...

Po LFF Taurės finale patirto streso žalgiriečiai gavo puikią progą pailsėti. Ir šia proga jie pasinaudojo išties prasmingai - susimedžiodami lengvus taškus A lygos autsaiderių valdose. Tai būtų buvusi niekuo neišsiskirianti savaitė Žalgirio komandos gyvenime, jei ne pačių žalgiriečių sukurtas precendentas - pergalių rezultatu 7:0 serijos užuomazga... Iš pradžių ant Žalgirio pergalės aukuro buvo paaukota Tauragės "Tauro" savigarba (pastarasis žodis panaudotas neatsitiktinai, nes Tauragams užteko jėgų ir valios priešintis net vieną kėlinį...), po to atėjo Alytaus "Dainavos" eilė. Pastaroji savigarbą apdairiai buvo palikusi namie, tad žaliai-baltų įvarčių liūtis į jų vartus pradėjo pliaupti jau +/- dvidešimtą rungtynių minutę, lyg skubėdamas asistuoti tądien Vilnių merkusiam pavasariniam lietui. Įvarčiai į Dainavos vartus krito sekančia tvarka ir paliko sekančius momentinius įspūdžius, stebint rungtynes iš galinės - kampinės Pietų IV tribūnos: Wilkas ...

Po vakarykščių rungtynių šalia stadiono sutikti keli garbaus amžiaus džentelmenai, vos atgaudami kvapą nuo stogą raunančių emocijų, dievagote dievagojosi, jog TOKIO Taurės finalo jie "savo gyvenime neprisimena". Su visa derama pagarba jų gyvenimiškai išminčiai teko replikuoti, jog TOKIO finalo ir nebuvo - garbūs džentelmenai tapo naujos Lietuvos futbolo istorijos liudininkais. Naujos ne vien dėl LFF Taurės finalui unikalaus rezultato, labiau būdingo regbiui ar rankiniui, bet ne futbolui. Antrus metus iš eilės Vilniaus Žalgirio laimėta LFF Taurė patvirtino faktą, jog Lietuvos klubinio futbolo pasaulyje įvyko esminė formacijos kaita. Patinka tai kam nors ar nepatinka (tiesą sakant, dėl pastarojo giliai nusišvilpt...), faktas lieka faktu - nuo šiol Lietuvos klubiniame futbole prasidėjo VILNIAUS DOMINAVIMO EPOCHA . Tris metus metus iš eilės Vilniaus Žalgiris bandė diktuoti naujas futbolo etikos madas Lietuvoje: nepirk - neparduok - nežadėk - nesitark ir laimėk sąžiningai....