Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

Ekranas, mano kvailu supratimu, buvo ir turėjo likti vienintele komanda šio sezono čempionate, gebančia nugalėti mano mylimą komandą . Panašu, jog Žalgirio treneris mastė taip pat analogiškai, nes per savo ilgą liežuvį paleido į viešą informacinę erdvę ... kokios nors Pakruojo "Kruojos" stratego vertą pasažą . Antra vertus, nėra ko pykti - po trijų dienų senumo "derbio" pats laikas atsimerkti, pažiūrėti tiesai į akis ir viešai prisipažinti, jog Žalgiris ne dėl A lygos aukso kovoja. Pasirodo, Žalgiris taškus iš lyderių atiminėja... Gražu... Prasminga... Žalgirio žaidėjų garbei reikia pasakyti, jog jie apie save ir savo misiją nacionaliniame futbolo čempionate buvo kur kas geresnės nuomonės. Tądien žaliai balti   sužaidė išties gražias rungtynes ir buvo dešimteriopai vertesni pergalės nei jų svečiai iš Panevėžio.  Abi komandos žaidė kibų futbolą, tad  kovoje už kamuolio kontrolę esminį vaidmenį vaidino greitis, vikrumas ir individuali žaidėjų technika. Šiuo pož

Vienintelė mintis, besisukusi tokio pažeminimo traumuotoje galvoje, buvo šis Vladimiro Uljanovo-Lenino pasažas apie bolševikų režimui nepritariančius inteligentus: "Интеллектуальные силы рабочих и крестьян растут и крепнут в борьбе за свержение буржуазии и ее пособников, интеллигентиков, лакеев капитала, мнящих себя мозгом нации. На деле это не мозг, а говно." (jeigu ką - В. И. Ленин. Полное собрание сочинений, изд. 5-е, Издательство политической литературы, 1970 г. Т. 51, стр. 48-49. Jei vietoj žodžių "darbininkų ir valstiečių" įrašysime žodį "Vėtros", o vietoj "inteligenčiukų" - "Žalgirio", teks pripažinti, jog Lenino refleksija buvo ne tik genialiai pranašiška, bet ir visiškai teisinga. Vienžo, "ačiū", vyrai: SEZONO GĖDA + SEZONO PAŽEMINIMAS = BLOGIAUSIOS SEZONO RUNGTYNĖS.

Jei šias rungtynes palyginsime su mechaninės fizikos dėsniais, tai lygiosios yra tolygios "kluptelėjimui", kokį dideliu greičiu ir augančiu pagreičiu judantis kūnas paprastai patiria susidūręs su mechanine kliūtimi. Šio susidūrimo pasekmės gali būti įvairios, tačiau pagrindinė iš jų Žalgiriui yra ypač kenksminga: jei kūnas po susidūrimo ir "neatšoka" atgal, tai tikrai praranda pagreitį, prasideda jo lėtėjimo tendencija... Todėl ypač žeminančiai šiame kontekste skambėjo tipinės fantaziją galutinai praradusių žiniasklaidos priemonių antraštės, charakterizuojančios rungtynių rezultatą ir turnyrinės lentelės vidaus dinamiką po jų - " Žalgiris vėl susigrąžino..." , " Žalgiris vėl tapo..." . Būkime biedni, bet teisingi - vienu tašku lenkti kineskopus, sužaidus vienomis rungtynėmis daugiau - tai reliatyvus faktas, o ne stabili tendencija. Ateitis parodys, kiek Izaoko Niutono fizikos dėsniai galioja A lygoje, bet faktas lieka faktu: nesustabdomo Žal

Niekada neabejojau, jog būtent ši aistra mane nuvarys į kapus. Tik, dievaži, negalvojau, jog tai gali atsitikti taip greitai. O viskas prasidėjo kaip įprasta - buitiškai ir banaliai: jauno, bet brandaus ir jau daugiavaikio tėvo statuso įpareigotas eilinį kartą likau namie, išvykos adrenaliną iškeitęs į namų rutiną ir ant sprando besikarstančius vaikus. Egzistencinę frustraciją kiek švelnino ta aplinkybė, jog Žalgirio rungtynes rodys telikas , t.y. seksu bus galima užsiimti bent jau per stiklą. Visas pirmas kėlinys nuėjo velniop, "mušantis" su žmona dėl aukščiausios valdžios šeimoje skeptro - nuotolinio TV pultelio. Pilietinis karas galutinai buvo laimėtas per rungtynių pertrauką, tad antrą kėlinį pasitikau įsitvirtinęs vienvaldžio "šeimos galvos" titulo uzurpatoriaus statuse. Faktas, jog pilietinio karo metu prašvilpiau net du Žalgirio įvarčius, pergalės skonį kažkodėl saldino, o ne aitrino... Transliacijos pradžios belaukdamas ant sofkutės sėdėjau savimi pat