Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

2011 m. lapkričio 3-5 d. vyko tradiciniai geriausio einamųjų metų sezono "Žalgirio" komandos žaidėjo rinkimai. Vilniaus "Žalgirio" ultros ir aistruoliai nominantą rinko iš 28 kandidatų, bent kartą sezono metu pasirodžiusių aikštėje pagrindinės komandos sudėtyje: 1 . Nerijus ASTRAUSKAS (LTU) (puolėjas), 2. Luca BONOMETTI (ITA) (saugas), 3. Aivaras BRAŽINSKAS (LTU) (vartininkas), 4. Georgas FREIDGEIMAS (LTU) (gynėjas), 5. Denis GORDEJ (LTU) (gynėjas), 6. Mario GRGUROVIC (CRO) (saugas), 7. Algis JANKAUSKAS (LTU) (gynėjas), 8. Goran JERKOVIC (FRA) (puolėjas), 9. Artūras JERŠOVAS (LTU) (saugas), 10. Mario JOKIC (CRO) (gynėjas), 11. Jaunius JUOZAITIS (LTU) (gynėjas), 12. Egidijus JUŠKA (LTU) (saugas), 13. Saulius KLEVINSKAS (LTU) (vartininkas), 14. Pavel KOMOLOV (RUS) (saugas), 15. Aleksandr KURNAEV (RUS) (saugas), 16. Edgaras MASTIANICA (LTU) (saugas), 17. Deivydas MATULEVIČIUS (LTU) (puolėjas), 18. Andrej NAGUMANOV (RUS) (saugas), 19. Luka PERIC (CRO) (gynėjas), 20. Tom

Stadione nebuvau, apie muštynes su vietine fauna sužinojau tik antradienį. Sėdėjau namie ir puoselėjau savo gyvenimo gėles. TV transliacijos metu veido nervus tampiusi įtampa tebuvo tolimas atgarsis tų aistrų, kurios tądien virė stadione prieš ir po finalinio švilpuko. Tačiau asmeninis pralaimėjimo kartėlis nuo to netapo mažiau skausmingas ar erzinantis. Visą pirmadienį kaip velnias kryžiaus (t.y. sąmoningai) vengiau bet kokių progų bent ką nors kaityti, girdėti ar matyti apie šį pralaimėjimą. Tiesiog reikėjo laiko susitaikyti su objektyvia, emociškai žeidžiančia realybe, jog ji A lygos sezono lentelėje stovi vienu laipteliu žemiau, palyginus su mano iliuzijomis, viltimis, svajomis... Antra vertus, niekaip negaliu įveikti etinės kolizijos. Vos  ne gėda dėl to, kad niekaip neapsisprendžiu, kas man pačiam svarbiau: ar džiaugsmas dėl   mūsų Žalgirio per aspera ad astra (kaip ne kaip - sidabras po bronzos, bronza po nebūties...), ar nepasitenkinimas slaptų, garsiai niekam nesakytų, be

Pirmosios "gyvos" rungtynės po gerų trijų mėnesių pertraukos ir vos antrosios šiame sezone. Dievaži,  realiai pretenduoju į "antisezono" nominacijos nugalėtojus... Kol kas veju šalin įkyrią mintį, jog toks lankomumas - tai pabaigos pradžia. Mano ultravimo pabaigos... Dar "neprinokau" tiek, kad bent pats sau pripažinčiau šią tiesą. O gal ir  niekada "neprinoksiu"?.. Kaip neprinoksta alkoholikas prisipažinimui, jog yra ... alkoholikas. Et, ką aš čia vis apie ir save... Pakalbėkime geriau apie mačą. Kiekvienais metais yra mažiausiai vienerios rungtynės, kurias įsimeni, kaip sakoma, visam gyvenimui. Visas kitas anksčiau ar vėliau užmiršti, o tas įsimeni. Ir įsimintinos jos tampa ne dėl savo rezultato ar emocijų "peilio", paliekančio kartais skausmingą, kartais malonų, bet visada gilų randą atmintyje. Nemirtingomis jos tampa to vienintelio ir nepakartojamo lietuviško lietaus dėka, kuris dar iki rungtynių persmelkia Tave iki paskutinio