Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

Populus dixit. Deos fecit. Geriausiu 2015 metų sezono  Žalgirio  komandos žaidėju Pietų IV ultros ir aistruoliai išrinko  ANDRO ŠVRLJUGĄ !

Kolegos, be didelės patetikos, bet su nuoširdžiu dėkingu žalgiriečiams, tradiciškai iškovojusiems mums Taurę ir A lygos aukso medalius, skelbiu geriausio 2015 metų sezono Vilniaus Žalgirio žaidėjo rinkimus. Taisyklės nesikeičia jau "n" metų ir yra Jums puikiai žinomos: 1. Geriausią žaidėją renkantis asmuo turi teisę užpildyti vieną biuletenį (atsiųsti vieną laišką arba vieną PM).   2. Biuletenyje (laiške arba PM) privalomai turi būti įrašytos penkių skirtingų žaidėjų (kandidatų) pavardės,   išdėstytos tinkamumo tapti geriausiu žaidėju mažėjimo tvarka.   3. Už pirmą vietą kandidatui skiriami penki taškai, už penktą – vienas taškas.   4. Jei biuletenyje (laiške arba PM) įrašytos mažiau ar daugiau nei penkios kandidatų pavardės, kelis kartus pasikartoja vieno kandidato pavardė, įrašomas ne Vilniaus Žalgirio komandos žaidėjas, toks biuletenis (laiškas arba PM) laikoma negaliojančiu, o šiame biuletenyje (laiške arba PM) minimiems kandidatams suteikti taškai neužskaitomi.  

Oficialu : jis pasakė "Sudie!" . Ir baisiausia šioje situacijoje yra tai, jog Jis nepažadėjo sugrįžti... Su Žalgiriu ir jo aistruoliais atsisveikino: komandos pergalių kalvis, puolimo stiliaus vizionistas, ne tik jautęs, ne tik žinojęs, kam, kur, kada ir kaip reikia perduoti kamuolį, kad šis sekančiu ar dar kitu lietimu atsidurtų priešininko vartuose, bet ir MOKĖJĘS tai padaryti, žaidybinės technikos ir greičio virtuozas, nacionaliniame čempionate nesunkiai gliaudęs net tokius lietuviško klubinio futbolo gynybos taktikos know how , kaip spiečius , kai besiginanti komanda gausiomis pajėgomis bando stabdyti atakuojančią komandą, kamuolį kontroliuojantį jos dispečerį klampindama 5-6 žaidėjų apsuptyje, iš esmės geriausias komandos žaidėjas, deja, taip ir nespėjęs užlipti ant formalaus geriausio sezono FK Žalgiris žaidėjo statuso pakylos, žmogus, tiek savo charizma, tiek žaidimu valdęs, nors ir niekinės, bet nuoširdžios stadiono publikos jausmus - pas dažną psichologinės

Galimai išsamiausias Trenerio interviu tokioje situacijoje ir po tokių rungtynių. Išties, ką jau čia daugiau ir bepridėsi. Pačiam belieka stebėtis, kaip čia šiemet taip cherovai  su tuo čempionišku nugalėtojų mentalitetu gaunasi...

Vienu sakiniu? Prašom: neišnaudotų progų pergalė, a) atvėrusi mūsų komandai laiko vartus į ateitį, t.y. į LFF Taurės finalą, b) išsamiai atsakiusi į visus klausimus, kas ir kodėl Lietuvos futbole yra tikrasis ŽALGIRIS . O šiaip - gražus futbolo spektaklis, kuriame klasikinis "futbolo į vienus vartus" siužetas persipynė su iš pradžių žavėjusia, o rungtynių pabaigoje jau akivaizdžiai erzinti pradėjusia "nerealizuotų progų" fejerija.  Visa laimė, jog šįkart žalgiriečiai sugebėjo realizuoti bent 10 procentų sukurtų progų, ir to su kaupu pakako a) praktiškai triuškinančiam rezultatui įtvirtinti, b) simboliškai kukliai satisfakcijai už panašaus formato "kamuolys skrieja visur, tik ne į vartus" balaganą, padovanojusį žaliai baltų bendruomenei neįkainojamą pralaimėjimo regioniniame derbyje gėdos jausmą ir paneigusį "čempioniško nugalėtojų mentaliteto" mitą, jog 0:2 - dar ne kliūtis pergalei. Ačiū žalgiriečiams , jų pergalė prieš apsišaukėli