Po " Žalgirio " triumfo Klaipėdoje prieš amžiną mūsų komandos nepilnavertiškumo komplekso kaltininką " Atlantą " ( 1:3 ) svajoti apie naują pergalių seriją ir svaigų skrydį aukso medalių link trukdė tik sunkiai prognozuojama rungtynių su turnyrinės lentelės kaimynu baigtis. Svajoti labai norėjosi, bet sveikas protas ir liūdna ligšiolinė "niurkinimosi" su " Šūduva " patirtis kalė savo: "Nesvaik ir nereikės skaudžiai kristi..." Vidinę įtampą rungtynių išvakarėse aitrino dar ta aplinkybė, jog runkeliai kaip tik ruošėsi "triumfui" (jų supratimu) euroturnyre (suprask, buvo stiprūs ir psichologiškai motyvuoti...). Tad nenuostabu, kad rungtynių su šūdais laukiau nuoširdžiai su tik anglams būdingu nekantrumu, o į stadioną išruošiau kaip gladiatorius - ramus, t.y. pasiruošęs mirti... Turiu pripažinti, kad netikėti savo dievais yra sunki nuodėmė. Bet žaliai balti šiuo klausimu yra atlaidūs... :-)) Užbėgdamas įvykiams už akių pasakys