2007 birželio 17 d. 18:30
INTERAS - ŽALGIRIS
0:2
Dar vienas įrodymas, jog Žalgiris iš esmės nemoka žaisti su autsaideriais ir moka - tik su stipresnėmis už save komandomis.
Žalgiriui būdingas kombinacinis, sudėtingomis taktinėmis schemomis perpildytas žaidimas tapo negailestingo efc'ų dublerių presingo auka. Žaliai-baltų atakas žlugdė tiek "mėsas draskanti" Intero gynyba, tiek pačių žalgiriečių įsisenėjęs noras mušti įvarčius iš 1-2 metrų atstumo - tokio malonumo efc'ų dukteriniai žaliai-baltiems nesuteikė visą pirmą kėlinį. Nors Žalgiris "krovė" Interui "į vienus vartus" pagal nuošalių, kampinių ir neišnaudotų progų statistiką, rezultatas nuo to žaliai-baltų naudai nesikeitė.
Įtampa aikštėje, tribūnoje ir ant Žalgirio atsarginių suolelio nenumaldomai augo. Buvo akivaizdu, jog žalgiriečiai trokšte troško kuo greičiau įveikti dar praėjusią savaitę įgytą nepilnavertiškumo kompleksą. Bet kaip dažnai tokiais atvejais pasitaiko - klebono naudą velniai gaudė... Efc'ų dukteriniai savo ruožtu nepraleisdavo progos aštriai kontraatakuoti ir tik stabilus, patikimas Rapaliuko žaidimas bei Lukoševičiaus oro baletas gelbėjo Žalgirį nuo tos, anot Kastuvo, "pornografijos su pederastijos elementais", kurią Interas žaliai-baltiems surengė per pirmąjį susitikimą (dvi lyginamosios "bankės" per penkias minutes...).
Lūžis įvyko antro kėlinio viduryje, kai Valierka po n-tosios neišnaudotos progos (viena iš jų - du metrai iki vartų linijos stovint akis į akį su priešininkų komandos vartininku) tikriausiai pats sau pažadėjo, jog savęs negerbs, jei šiandien neįmuš įvarčio. Įmušė, "iš žaidimo", galva ir visais kitais savo kūno išsikišimais nešte įnešdamas kamuolį į Intero vartus. Ne tik įnešė, bet dar ir novawilenskais matais šį procesą palydėjo.
Iš šalies žiūrint susidarė gal kiek ir klaidingas įspūdis, jog būtent ta Valierkos paskleista emocinė vibracija ir nulėmė faktą, jog kamuolys net penkis milimetrus kirto vartų liniją... Antra vertus, to užteko, kad rezultatas taptų 1:0 mūsų naudai. Tašką rungtynėse po penkių minučių padėjo Eimantas, atlikęs įspūdingą, klasikinį, pavyzdinį, chrestomatinį, archetipinį, etaloninį, dieviškai tobulą ir etc. šūvį nestabdant iš dvidešimt penkių metrų į vartų devintuką.
Atsiprašau už šališką subjektyvumą, bet rungtynių asmenybe visgi norėčiau įvardinti Bertraną. Tądien jis viename asmenyje įkūnijo ir žalgiriečių nepilnavertiškumo kompleksą, ir tuo pačiu siekį kuo greičiau juo atsikratyti. Tiek „auksinių“ progų įvarčiams pelnyti Bertranas dar neturėjo. Tačiau viskas, ką jam pavyko pasiekti – viena štanga ir du Marytės plaukeliai šalia štangos... Gaila.
Žalgirį palaikė 96 ultros. Palaikymo kokybė banguojanti, priklausomai nuo žaidimo tempo ir sėkmės. Trejetukas, trumpiau tariant.
Žalgirį palaikė 96 ultros. Palaikymo kokybė banguojanti, priklausomai nuo žaidimo tempo ir sėkmės. Trejetukas, trumpiau tariant.
Komentarai