Apžvalgų archyvas - birželio 20 diena

2007 birželio 20 d. 17:00

ŽALGIRIS - KAUNO FBK

1:0

Principinių turo rungtynių išvakarėse kažkas pakeitė Lietuvoje taikomas futbolo taisykles. Pataisų esmė: a) FBK komandos sudėtis didinama iki 14 žaidėjų, privaloma tvarka įtraukiant į ją aikštės ir šoninius teisėjus, b) FBK komandos žaidėjams panaikinta nuošalės taisyklė, c) priešininko komandos žaidėjo griovimas FBK baudos aikštelėje pradėtas traktuoti kaip sunki priešininko komandos pražanga, d) bet koks priešininko komandos priartėjimas arčiau nei dešimt metrų prie FBK baudos aikštelės ribos automatiškai laikomas nuošale. Nei Žalgirio klubas, nei žiūrovai apie šiuos taisyklių pakeitimus, savaime aišku, nebuvo informuoti.
Tačiau net ši klasta neturėjo jokios įtakos rungtynių lemčiai. Nes prieš išeidami į aikštę žalgiriečiai tikriausiai patys sau prisiekė kažką panašaus į “Laikas! Dabar arba niekada...” Prisiekė ir ištęsėjo savo priesaiką. Dėl to jie ir yra Dievai.
Dievais tądien buvo visi - pradedant Igarioku, baigiant Rapaliuku. Ir šis vertinimas nėra vien pigi patetika. Šeši metai beviltiško žaidimo prieš futbolo banditus iš Kauno išugdė ištisą kartą ultrų, kuriems pergalė prieš beisbolistus tėra teorinė, realiame gyvenime neegzistuojanti kategorija arba, geriausiu atveju, kažkas iš paranormalių reiškinių srities... Vadinasi, šias rungtynes gali laimėti tik Dievai... Tuo buvo pradėję įtikėti net tie, kurie dar išsaugojo miglotas paskutinės tikros pergalės prieš FBK reminiscencijas...
Tiek daug ir taip nervingai beisbolistai paskutinį kartą gynėsi tik nuo Liverpulio... Tuo tarpu po ilgos pertraukos Žalgirio žaidimas su FBK’ais neerzino žiūrovų nervų, nes žaliai-balti paprasčiausiai ... dominavo aikštėje. Erzino tik grubus beisbolistų žaidimas (pvz., spyriai oponentui į nugarą pralaimėjus su juo mikrodvikovą dėl kamuolio) ir teisėjais paprastai vadinamų “pederastų” pastangos atidirbti prieš rungtynes jiems išdalintus talonus pietums artimiausioje labdaros valgykloje...
Prieš Žalgirį buvo išnaudotos visos jau minėtos futbolo taisyklių pataisos, “na chodu” sugalvota ir naujų, pvz., futbolo taisyklių pažeidimu pradėtas laikyti teisėjo seksualinės orientacijos išviešinimas... Dogma “FBK negali pralaimėti” buvo ginama skiriant į Žalgirio vartus nebūtą vienuolikos metrų baudinį (Rapaliukas – Dievas vien už atspėtą smūgio kryptį) ir neskiriant pagrįsto baudinio į priešingus vartus, tęsiant rungtynes iki “auksinio” beisbolistų įvarčio ir pan. Trumpiau tariant, dvylikto FBK žaidėjo funkcijas atlikusi akla pelytė tądien “mėgavosi” išskirtiniu tribūnų dėmesiu. Bent jau pusė visų Pietų IV skanduočių antrame kėlinyje buvo skirtos niekingai kukliai pono Kanclerio personai... Veee!..
Žalgiriečiai atsisakė kibaus, smulkmeniško puolimo kombinacijų, žaidė plačiai ir drąsiai šaudė iš toli. Ir tai buvo jų triumfo raktas. Igarioko šūvis nestabdant iš kairiojo baudos aikštelės kampo buvo dangiškai tobulas. Angelai verkė, kai kamuolys sudraskė fbk’ų vartų “devinkę”... Dievai bent jau formaliai yra visi lygūs. Bet norėčiau pasinaudoti autoriaus subjektyvumo teise ir išskirti tų rungtynių Dievą – Asmenybę. Tai – mūsų Barsukėlis. Kovingumas, ištvermė, kantrybė, pasiaukojimas ir technika. Individuali žaidimo technika, toli užpakalyje palikusi jo pozicinį oponentą iš Brazilijos (ar iš kur kitur...).
Jau seniai stadiono pižonai stovėdami ir su audringomis ovacijomis neišlydėjo savo komandos iš aikštės pasibaigus rungtynėms...
Pietų IV–je – 118 ultrų. Palaikymas – geriausias šiame sezone. Po kawenskų neįmušto pendelio – viena galinga dūminė. Oponentų – apie dešimt bespalvių, bebalsių personų, pratylėjusių visas rungtynes.

Nuotraukų autoriai - Orbit (http://members.fotki.com/orbitas/about/), A.Petrulevičius (http://www.alyga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=2351&Itemid=2). Nuoširdžiai dėkoju!