Ekranas, mano kvailu supratimu, buvo ir turėjo likti vienintele komanda šio sezono čempionate, gebančia nugalėti mano mylimą komandą.
Panašu, jog Žalgirio treneris mastė taip pat analogiškai, nes per savo ilgą liežuvį paleido į viešą informacinę erdvę ... kokios nors Pakruojo "Kruojos" stratego vertą pasažą. Antra vertus, nėra ko pykti - po trijų dienų senumo "derbio" pats laikas atsimerkti, pažiūrėti tiesai į akis ir viešai prisipažinti, jog Žalgiris ne dėl A lygos aukso kovoja. Pasirodo, Žalgiris taškus iš lyderių atiminėja... Gražu... Prasminga...
Žalgirio žaidėjų garbei reikia pasakyti, jog jie apie save ir savo misiją nacionaliniame futbolo čempionate buvo kur kas geresnės nuomonės. Tądien žaliai balti sužaidė išties gražias rungtynes ir buvo dešimteriopai vertesni pergalės nei jų svečiai iš Panevėžio.
Abi komandos žaidė kibų futbolą, tad kovoje už kamuolio kontrolę esminį vaidmenį vaidino greitis, vikrumas ir individuali žaidėjų technika. Šiuo požiūriu žalgiriečiai, kaip tokiais atvejais sakoma, vienu procentu lenkė savo pagrindinius konkurentus kovoje už auksą. Tačiau šio procento neužteko, kad dominavimas aikštėje ir iniciatyvos kontrolė virstu pergalės įvarčiais - kamuolio į vartus įnešti tąkart nepavyko...
Tačiau užteko vienos vienintelės klaidos gynyboje ir jokių futbolinių stebuklų nedemonstravę Panevėžio mužikai iš sostinės "nachalia" išsivežė tris taškus. Liūdna ir skaudu...
Šioje situacijoje guodžia tik tai, kad kokybiškas, žiūrovo akiai gražus Žalgirio žaidimas lyg ir nesignalizuoja pavojaus ženklų, jog mūsų komanda nuosekliai grimzta / smenga į žaidimo krizės smegduobę. Belieka tikėtis, jog žalgiriečiams užteks vidinio pykčio, ambicijų ir savigarbos už savaitės, prieš einant maudytis į Baltijos jūrą, nusivalyti kojas į Klaipėdos efcegalvius...
Panašu, jog Žalgirio treneris mastė taip pat analogiškai, nes per savo ilgą liežuvį paleido į viešą informacinę erdvę ... kokios nors Pakruojo "Kruojos" stratego vertą pasažą. Antra vertus, nėra ko pykti - po trijų dienų senumo "derbio" pats laikas atsimerkti, pažiūrėti tiesai į akis ir viešai prisipažinti, jog Žalgiris ne dėl A lygos aukso kovoja. Pasirodo, Žalgiris taškus iš lyderių atiminėja... Gražu... Prasminga...
Žalgirio žaidėjų garbei reikia pasakyti, jog jie apie save ir savo misiją nacionaliniame futbolo čempionate buvo kur kas geresnės nuomonės. Tądien žaliai balti sužaidė išties gražias rungtynes ir buvo dešimteriopai vertesni pergalės nei jų svečiai iš Panevėžio.
Abi komandos žaidė kibų futbolą, tad kovoje už kamuolio kontrolę esminį vaidmenį vaidino greitis, vikrumas ir individuali žaidėjų technika. Šiuo požiūriu žalgiriečiai, kaip tokiais atvejais sakoma, vienu procentu lenkė savo pagrindinius konkurentus kovoje už auksą. Tačiau šio procento neužteko, kad dominavimas aikštėje ir iniciatyvos kontrolė virstu pergalės įvarčiais - kamuolio į vartus įnešti tąkart nepavyko...
Tačiau užteko vienos vienintelės klaidos gynyboje ir jokių futbolinių stebuklų nedemonstravę Panevėžio mužikai iš sostinės "nachalia" išsivežė tris taškus. Liūdna ir skaudu...
Šioje situacijoje guodžia tik tai, kad kokybiškas, žiūrovo akiai gražus Žalgirio žaidimas lyg ir nesignalizuoja pavojaus ženklų, jog mūsų komanda nuosekliai grimzta / smenga į žaidimo krizės smegduobę. Belieka tikėtis, jog žalgiriečiams užteks vidinio pykčio, ambicijų ir savigarbos už savaitės, prieš einant maudytis į Baltijos jūrą, nusivalyti kojas į Klaipėdos efcegalvius...
Komentarai