Pasakojimą apie debiutines 2008 metų sezono Žalgirio rungtynes Marijampolėje verta pradėti primenant skaitytojams rezonansinį Mogilos pareiškimą, jog pasveikus ir į pagrindinę sudėtį grįžus Dovydėnui, Žalgirio žaidimas su Sūduva skirsis kaip diena nuo nakties, lyginant jį su Ventspilio maču.
Skyrėsi. Tik, dievaži, liko neaišku, ar prieš tai vykusios rungtynės su Ventspiliu iš tiesų buvo vertos "nakties" vardo. Gal greičiau - "dienos"...
Pirmą kėlinį dominavo suvalkiečiai, ilgai kontroliavę kamuolį aikštės centre. Žalgiriečiai jiems priešpastatė klampios gynybos taktiką, kurios dėka žaliai balti sėkmingai neutralizuodavo Šūduvos bandymus veržtis kraštais ir šturmuoti Žalgirio vartus iš "antro aukšto".
Įklimpę kibioje žaliai baltų gynyboje, suvalkiečiai pakeitė puolimą taktiką ir bandė Rapaliuko budrumą tolimais šūviais. Antra vertus, mūsų vartininkas kaskart būdavo savo vietoje, o suvalkiečių (ypač Willer'io) bandymais iš toli spirti į Žalgirio vartus labiausiai liko nepatenkintas viešpats Dievas, nes Jam tądien dėl jų kaltės teko keisti ne vieną langą savo dangiškuose rūmuose...
Antrajame kėlinyje komandos jau žaidė aktyvesnį, atviresnį futbolą. Šūduva iš esmės ir toliau bandė kontroliuoti aikštės centrą ir tuo pačiu kamuolį. Bet netikėtai staigias kontratakas, ypač kairiuoju kraštu pradėjo regzti ir žalgiriečiai.
Čia didžiausi nuopelnai ir, tuo pačiu, rūpesčiai teko Morinui ir dažnai žaidybiniu universalumu tądien blizgėjusiam Radavičiui, kurių reidai iš aikštės gilumos suvalkiečių aikštės link sudarydavo puikias progas Kalaidžijevo, tiek Vasiliausko baigiamiesiems spyriams.
Deja, bulgaras tądien aikštėje buvo visiškas "zero", o štai Vasia savo šanso neišnaudojo... 55 minutę jo smūgis galva į vartų "devintuką" vos nesibaigė įvarčiu: kamuolys visai neaukštai praskrido virš vartų.
76 minutę įvartį galėjo pelnyti ir Dovydėnas, ganėtinai sėkmingai pratęsęs puolamąją kombinaciją Morinas - Kalaidžijevas. Priėmęs Šūduvos vartininko prieš save atmuštą kamuolį, jis vienu lietimu pasiuntė jį tiesiai į suvalkiečių vartus. Deja, kažkuris iš raudonai baltų spėjo jį atmušti koja.
Vertinant antrą kėlinį, komandų žaidimas buvo labai permainingas. Žalgiriečiams net kelis kartus buvo pavykę perimti iniciatyvą. Antra vertus, rungtynių pabaigoje šios "katino dienos" baigėsi ir Žalgirio ultroms teko išgyventi keliolika slogių akimirkų. Paskutinėmis minutėmis suvalkiečiai buvo kapitaliai uždarę, ką ten uždarę - užmūriję žaliai baltus jų baudos aikštelėje ir tik Rapaliuko meistriškumo dėka Žalgiriui pavyko iš Kapsuko išsivežti bent tašką.
Problemos atsirado tada, kai Žalgirio saugų linija labai greitai ir lengvai užleido raudonai baltiems aikštės centrą, o mūsų gynyba nuo intensyvaus presingo taip pat pradėjo krikti... Komandinis žaidimas baigėsi, o Dovydėno pastangos organizuoti frontalinį kontrpuolimą buvo desperatyvios, bet bergždžios. Žalgiriečiai bent kiek ilgiau nebeišlaikydavo kamuolio, bijodavo jį kontroliuoti, skubėdavo kuo greičiau juo atsikratyti...
Chaosas aikštėje akivaizdžiai traumavo Žalgirio ultrų nervų sistemą. 80 minutę žalgiriečių adresu nuskambėjo pirmoji šiame sezone replika "Debilai!"...
Po rungtynių Mogila teisinosi, jog prastą Žalgirio žaidimą lėmė pirmųjų čempionato rungtynių jaudulys. Žaidėjai, esą, dar neįpratę žaisti ant vejos, nes iki šiol komanda žaidė "ant biliardo stalo" (omenyje turėtos lygios ir kietos dirbtinės dangos aikštės).
Rezonansinis Trenerio pareiškimas , jog jį visiškai patenkino centro saugų žaidimas, Žalgirio ultroms leido padaryti išvadą, jog šis pilietis dar sezonui gerai neprasidėjus galutinai "j*bnulsia"... Liūdna...
Marijampolėje Žalgirį savo apsilankymu pagerbė 82 ultros.
Žalgiriečių žaidimo šiose rungtynėse reitingas:
Rapalis 10
Radavičius 8
I.Steško 9
Čepauskas (-> 84') 8
Aleksa (<- 84') -
A.Veikutis 7
Morinas 8
Vilėniškas 6
Dovydėnas 6
Arkhipov 0
Kalaidžijev (-> 81') 4
Puotkalis (<- 81') 7
Vasiliauskas (-> 90') 8
Sirevičius (<- 90') -
Komentarai