"PAGALIAU!" Taip Žalgirio žaidimą su Vėtra vertino visi, kas tik netingėjo ir buvo bent kiek geranoriškai nusiteikęs žaliai baltos Lietuvos garbės atžvilgiu. Mūsų komanda tądien sužaidė ne idealiai, bet 100 kartų geriau, nei prieš tai buvusiose rungtynėse...
Ir nors Žalgiris jau trečią minutę praleido greitą, kvailą ir nelogišką įvartį (Rapalio atmuštas kamuolys, atsitrenkę į baudos aikštelės pelkę, pakeitė kryptį ir įskriejo į vidinę vartų erdvę; to užteko, kad įvartis būtų užskaitytas...), žaliai balti nepasimetė ir laikui bėgant ne tik sugebėdavo perimti iniciatyvą, bet ir savo aštriomis atakomis kelti tikrą paniką Vėtros gynėjų gretose.
Pirmajame kėlinyje Žalgirio gynėjai dar akivaizdžiai vengė aikštės centro, kontratakas inicijuodami tolimais pasais per visą aikštę. Tačiau antrajame kėlinyje įvyko visų seniai lauktas, bet savo retumu Kristaus prisikėlimui tolygus stebuklas - atsigavo Žalgirio saugų linija!..
Žaliai baltų saugai stabilizavo komandos žaidimą, ilgiau ir drąsiau kontroliavo kamuolį (vien ko buvo vertas gerai įmitusį šešką primenančio Dovydėno virtuoziškai vikrus nardymas tarp trijų Vėtros žaidėjų aikštės centre...) bei pradėjo puolėjus "maitinti" kamuoliais.
Rezultato ilgai laukti nereikėjo - vėtragalviai neišlaikė nervinės įtampos ir Žalgirio presingo. Eilinio žaliai baltų antplūdžio į Vėtros baudos aikštelę metu supsichavo vėtragalvis Kijanskas: "nugesino" kamuolį gaudžiusį savo komandos vartininką ir pats galva nukreipė jį į vartus. Ir dar taip nukreipė, kad futbolo naujienų portalo http://www.futbolas.lt/ skaitytojai šį įvartį pripažino gražiausiu trečio turo įvarčiu...
Deja, viską (žalgiriečių pastangas, ultrų nervus...) gadino nepatikimas Rapaliuko žaidimas. Susidarė įspūdis, jog tądien, kaip sakoma, buvo ne jo horoskopas... Velniažin, ar astrologai jam nerekomendavo, ar šiaip nepilnavertiškumo kompeksas po kvailo ir greito įvarčio pjovė, bet kamuolio Rapalis rankomis negaudė, tik kumščiais atmušinėjo (na, dar į skersinius atmušti sugebėdavo)...
Tiesa sakant, žaliai balti tądien buvo labai-labai arti pergalės. Po paskutinės Žalgirio atakos, pampersus keitė, spėju, visas vėtragalvių komandos štabas - net du baudos aikštelėje buvę žalgiriečiai kištelėjo savo kojeles, vos nenukreipdami į vartus skersuoto kamuolio. Bet visgi - nenukreipė, nespėjo, nepataikė... Po paskutinio, lemtingu galėjusio tapti spyrio (kurio autorystė, S. nuomone, kažkodėl buvo priskirta A. Veikučiui), nervinės įtampos bomba sprogo ir Pietų IV tribūnoje - neįmušus įvarčio "iš kanopų" išvirto Sh., savimi nuversdamas net tris ultrų eiles...
Stadione kaip namie bujojo 139 Žalgirio gerbėjai. Po įmušto įvarčio buvo uždegta dešimt fajerių.
Realybė, jog Vėtra visus derbius žaidžia išvykos sąlygomis, labai supykdė už šią komandą sergančius banditinės orientacijos urlaganus. Pastarieji savo susierzinimą išliejo po rungtynių apšaudydami Žalgirio ultras iš dujinių pistoletų, už ką tų pačių Žalgirio ultrų buvo atbaladoti ir suspardyti artimiausioje tarpuvartėje. Banditus, kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, išgelbėjo operatyvus policijos įsikišimas...
Žalgiriečių žaidimo šiose rungtynėse reitingas:
Rapalis 7
Dubina 7
Aud. Veikutis 7
Steško 7
Arkhipov 0
Radavičius 9
Sirevičius 7
Dovydėnas 8
Puotkalis (-> 84') 6
Arv. Veikutis (<- 84') -
Vasiliauskas (-> 90') 9
Aleksa (<- 90') -
Kalaidžijevas (-> 85') 6
Misiuk (<- 85') -
Komentarai