Juokas juokais, bet Žalgiriui vis labiau tampant žudymo mašina A lygoje, šio blogo turinio lauks neišvengiami pokyčiai. Nes rašyti apie pralaimėjusių kančią dažnai būna kur kas įdomiau nei apie triumfatorių džiaugsmą... Pirmoji, kaip žinia, būna įvairi, o antrasis - dažnai vienodas.
O jei rimtai, šį įrašą noriu dedikuoti The Best'2004 - Mindaugui Malinauskui, kurį sportinės karjeros klystkeliai nuvedė į Lietuvos klubinio futbolo paraštes - Pakruojo "Kruoją".
Už tai, kad - kaip visada - sąžiningai nudirbo savo darbą, išgelbėdamas kaimiečius nuo "juodo" pažeminimo. Varžybų protokole užfiksuotas galutinis rungtynių rezultatas neatspindi realių įvykių aikštėje ir, jei ne Mindaugo meistriškumas, jis galėjo būti visai kitoks.
Ir už tai, kad finaliniam švilpukui nuskambėjus, Mindaugas atsisuko į Pietų IV bendruomenės tribūną ir ... mums paplojo.
Taip, Mindaugai, Tu buvai geriausias ir pirmas toks tarp geriausių žaliai - baltų.
J.Petrulio nuotrauka (www.zalgiris-vilnius.lt)
Pačios rungtynės buvo įdomios dviem aspektais.
Pirma: žaliai - balti sėkmingai paneigė Kruojos nenugalimumo mitą ir su kaupu atsirevanšavo už praėjusių metų pažeminimą namų aikštėje, kaip po to išaiškėjo, kainavusį mums aukso medalius.
Antra: Kruojai tai buvo antrosios iš eilės rungtynės, kuriuose buvo paneigtas jos, kaip "nenugalimos", "nepatogios" komandos mitas. Dar prieš Žalgirio triumfą su savo neurozėmis bei nepilnavertiškumo kompleksais spėjo susitvarkyti ir Sūduva.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog sezono viduryje takoskyrai tarp pirmenybių lyderių ir kitų komandų natūraliai ir neišvengiamai didėjant, Kruoja per savaitę palaidojo savo teorines galimybes įšokti į paskutinį kovos dėl medalių traukinį.
Tuo tarpu žaliai - balti sužaidė eilines puikias rungtynes vienu - puolamuoju - ritmu ir įtvirtino savo lyderystę A lygoje. Iš keturių įmuštų įvarčių du žalgiriečiams padovanojo patys kaimiečiai - mūsiškiams teliko "čia ir dabar" pasinaudoti jų klaidomis gynyboje, kas ir buvo padaryta. Kiti du - visa galva aukštesnio žalgiriečių meistriškumo įrodymas. Bent jau man asmeniškai ypač įsimintinas buvo trečiasis - Paškos - įvartis. Pereiti su kamuoliu pusę aikštės, įkirsti į baudos aikštelę, "išmaudyti" vieną gynėją, "paguldyti" antrą gynėją su vartininku ir spirti kamuolį į priešingą kampą, nei iš jo buvo tikėtasi, čia - MEISTRO darbas. КРАСАВА!!!
Taigi, po pergalės LFF Taurės finale prasidėjęs Žalgirio triumfas tęsiasi: keturios rungtynės - keturios pergalės. Įvarčių santykis - 21:0! Akivaizdu, jog žaliai - balti kuria naują, unikalų savo žaidimo istorijos rekordą.
Belieka teirautis futbolo statistikų - o kokia, tiesa sakant, yra ligšiolinė ilgiausia Žalgirio pergalių serija ir kokiu įvarčių santykiu ji buvo laimėta. Aūūū, kas atsakys?
Komentarai