Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

2012 m. lapkričio 5-9 d. vyko tradiciniai geriausio einamųjų metų sezono "Žalgirio" komandos žaidėjo rinkimai. Vilniaus "Žalgirio" ultros ir aistruoliai nominantą rinko iš 24 kandidatų, bent kartą sezono metu pasirodžiusių aikštėje pagrindinės komandos sudėtyje: 1. Marius RAPALIS (LTU) (vartininkas), 2. Armantas VITKAUSKAS (LTU) (vartininkas), 3. Algis JANKAUSKAS (LTU) (gynėjas), 4. Georgas FREIDGEIMAS (LTU) (gynėjas), 5. Egidijus VAITKŪNAS (LTU) (gynėjas), 6. Jaunius JUOZAITIS (LTU) (gynėjas), 7. Luka PERIC (CRO) (gynėjas), 8. Karolis Urbaitis (LTU) (gynėjas) (gynėjas), 9. Andrius SKERLA (LTU) (gynėjas), 10. Andrej NAGUMANOV (RUS) (saugas), 11. Arminas VASKĖLA (LTU) (saugas), 12. Raimondas VILĖNIŠKIS (LTU) (saugas), 13. Vaidotas ŠILĖNAS (LTU) (saugas), 14. Pavel KOMOLOV (RUS) (saugas), 15. Paulius JANUŠAUSKAS (LTU) (saugas), 16. Povilas KRASNOVSKIS (LTU) (saugas), 17. Mantas KUKLYS (LTU) (sauga...

Įdomi lemtis persekioja mūsų Žalgirį - vos tik mūsiškiai spėja patirti eilinę gėdą derbio rungtynėse, jų skriaudikai ima ir "užsilenkia"... 2010 metais taip nutiko po rungtynių su Vėtra , šiemet - po ypač morališkai žeminančio pralaimėjo bespalviui Reo . Tačiau, aprašydamas šį paradoksalų dėsningumą, prasminius akcentus norėčiau sudėlioti kiek kitaip (antraip, klaidingai mane suprasite) - ši refleksija nėra skirta vienadienių, komercinių futbolo piramidžių žlugimo formulei charaktrizuoti. Visos jos anksčiau ar vėliau neišvengiamai žlunga natūralia bankroto mirtimi, nepriklausomai nuo to, laimi ar ne prieš mūsų komandą. Tačiau šioje situacijoje erzina kandus ir užgaulus lemties sarkazmas: paskutinis dalykas, ką šios komandos padaro prieš savo finalinį atodūsį - pažemina Žalgirį viso Vilniaus, ką ten Vilniaus, visos Lietuvos futbolo bendruomenės akyse... Žalgiris - altruistiškas anapusin išeinančių guodėjas? Derbinės etikos kontekste tokia, sakyčiau, х*рова lemtis....

Šią apybraižą rašau pačiam sau. Atlėgus pirminei pergalės euforijai , šis įrašas neteko tos esminės emocinės vertės, kai tekstą rašo ne protas, o širdis. Šiandien šis įrašas ir tėra nuostabaus mano gyvenimo istorijos fakto liudijimas, vertas įamžinimo kukliame bloge. Vargu bau, ar čia  rasite ypač originalių minčių ir įžvalgų, tiesiog kiek fragmentuotą Vilniaus Žalgirio triumfo liudijimo analizę. Tad, kaip sakoma, taupykite savo laiką, skaityti nebūtina... Deja vu Tai jau buvo. Prieš devynis metus: tas pats trofėjus, tas pats oponentas, tas pats rezultatas, toks pat pitch invasion'as , tas pats pergalės šėlsmas ir triumfo palaima... Unikalus, nors ir techninis niuansas: tiek 2003, tiek ir 2012 metais mentai atliko savotišką žygdarbį - sugebėjo nesugadinti palaikymo ir pergalės šventės.  Laimėjimai ir praradimai "+" Žalgirio pergalė Taurės finale prieš Ekraną turi išskirtinę simbolinę prasmę. Tai - savotiškų Žalgirio istorijos "naujųjų viduramž...

Naujojo 2012 metų VILNIAUS ŽALGIRIO sezono pradžia sutapo su vieša reikšmingų Jūsų nuolankaus tarno pasaulėžiūros pokyčių raiška.  Nei liūdna, nei linksma, tačiau natūraliu tėvystės instituto priedermių ir futbolo aistros simbiozės rezultatu tapo savaiminis pasaulėžiūrinių interesų "pasislinkimas" iš "ontos" link "gnoseos". Žmonių kalba kalbant, dėl objektyvių priežasčių fanatelinimo (būties) misija manyje po truputį evoliucionuoja į mokymo fanatelinti (pažinimo, tiksliau mokymo pažinti) misiją. Žinia, pastaroji ne tokia aistringa, kaip norėtųsi, ir labiau varžanti, antra vertus, ne mažiau svarbi, o gal net kur kas atsakingesnė. Nes Vilniaus Žalgiris bus tol, kol bus Pietų IV , o Pietų IV bus tol, kol ... bus.  Nebus, kas mus pakeičia, nebus ir Pietų IV . Nieko asmeniško, ponai, tik formali logika... Šiuo klausimu esu ganėtinai ramus, nes turiu kam atskleisti futbolo žavesio paslaptis, tribūnos aistros grožį ir, svarbiausia, meilę VILNIAUS ŽALGI...