Žinia, pirmą naujo ir istorinio sezono įrašą vertėtų pradėti nuo garsaus ir patetiško "PAGALIAU! Ilgai laukta diena išaušo..." ar pan. Kaip ne kaip - tai išties istorinis Žalgirio sugrįžimo sezonas...
Tačiau... Savęs neprievartausiu ir pradėsiu nuo to, kuo baigiau, mintyse apibendrindamas šias rungtynes finaliniam švilpukui nuskambėjus: "Nu, ne, blia!.. Neužskaitom..."
Negaliu "užskaityti" šios išvykos kaip sėkmingos, o pačių rungtynių - kaip patenkinančių, kai mylimas ir išsiilgtas Žalgiris atpažįstamas tik iš to, jog visų rungtynių metu
- nieko daugiau ne veikė, tik priešininkų baudos aikštelėje kėlė nesuskaičiuojamas "bangas", bet įmušė vieną vienintelį įvartį ir tą patį - iš vienuolikos metrų baudinio (atsipalaidavusio, vos ne dantis krapštančio Igarioko benifisas - saldus kerštas už kelis kartus skaudžiai raguotojų nukirstą Barevičių),
- "padovanojo" oponentams dvi progas, iš kurių anie viena mielai pasinaudojo (grubi Babior'o klaida dešinėje baudos aikštelės pusėje ir Šetkaus agonija, neapsisprendžiant šokti raguotajam po kojomis ar grįžti į vartus...)
Viso to išdavoje - galutinis rezultatas 1:1 ir dar vienas konkretus materialistinis įrodymas, jog dievo nėra...
"Ko čia p*sinėjiesi?" - paklausite Jūs ir pasiūlysite: "Eik, išsimiegok, jei nuotaika prasta..."
Na, ne, Brangieji, pirmų sezono rungtynių faktoriumi Jūs man srėbiamosios neužkimšite.
Ne tas komandų lygis ir ne tas potencialų panašumas, kad lygiosios su kažkokiais sušvilptais "ragais" iš velniažinkur būtų vertinamos kaip sėkmingas ar bent adekvatus rungtynių rezultatas... (Minties įmantrumo nesupratusiems išversiu į lietuvių kalbą: "Kurioje, blia, komandoje žaidžia nacionalinių rinktinių nariai ir faktiniai Europos čempionai?! Ir jie dar sugeba neįveikti A lygos vidutinioko???").
Ne tas gynybos stabilumas ir ne ta kombinacinio puolamojo žaidimo kokybė, kad galėčiau imti ir nustebti: "ŽALGIRI, AŠ TAVĘS NEATPAŽĮSTU... VAU, KAŽKAS NAUJO!" Ta proga dezavuiruoju savo komplimentą Babior'ui. (Minties įmantrumo nesupratusiems išversiu į lietuvių kalbą: "Į A lygą grįžo tas pats senas-geras Žalgiriukas, kurio rungtynes žiūrėdamas nieko daugiau neveiki, tik meldiesi, kad jos greičiau pasibaigtų, kol gynėjai galutinai neapsikvailino... Nes tik savalaikis teisėjo švilpukas garantuoja mums taškus čempionate").
Stabili Žalgirio gynyba tarpsezonyje buvo trumpas ir aromatingas vasarvidžio nakties sapnas. Ar nestabili Žalgirio gynyba taps švininiu žiemovidžio košmaru, parodys ateitis. O ji - jau ne už kalnų...
Komentarai