Kvailai paradoksali savijauta… Triuškinantis rezultatas ir tuo pačiu - “0” gėdos ar graužaties dėl tokio rezultatas. Gal kiek ir nuvalkiotai skambės populiari beletristinė frazė, bet “rezultatas neatspindi rungtynių eigos”.
Rungtynių eiga atspindi ką kitą – realiu faktu tampantį “atsitiktinį” teisėjų žaidimą priešininko komandos gretose. Šį kartą talonus pietums sąžiningai atidirbinėjo agrastų kompanija iš Klaipėdos.
Ši tendencija ne tiesiogiai, bet įkyriai patvirtina spėjimus, jog kai kam Lietuvoje ir už jos ribų labai nepatinka tas faktas, jog Žalgiris užima per aukštą vietą A lygoje. Rungtynių komanda nei perka, nei parduoda, žaidėjai kyšiais nesivilioja, kišeninės spaudos vykdyta komandos diskreditacijos kompanija buvo neefektyvi ir nerezultatyvi. Kas belieka? Užsiundyti kišeninius teisėjus ir žlugdyti Žalgirio žaidimą realaus laiko režimu...
Spekuliacijos iš “sąmokslų teorijos” srities? Galbūt, bet tendencija “vienas kartas – atsitiktinumas, du kartai – sutapimas, trys kartai – taisyklė” yra akivaizdi. Ir ne pirmus metus stebima (už ką tas pats Pankas dar praėjusiais metais p*stelėjo Chileckiui?..).
Šį kartą teisėjai neketino ilgai vynioti reikalo į vatą ir kineskopams kapitalą pradėjo krauti nuo pat rungtynių pradžios. 10 minutę Žalgirio baudos aikštelėje nutaria nugriūti mūsų Narbekovo svaigalas Savėnas. Šiaip sau... Bėgti, veržtis nusibodo, karšta... Juolab, ko plėšytis, teisėjas kaip mat jo paslaugoms – kamuolį ties 11 metrų riba ant sidabrinio padėklo nunešė. Rapaliukas atspėjo spyrio krypti, bet kamuoliui nuimti jėgų nepakako...
Objektyviai vertinant, pirmas kėlinys priklausė kineskopams. Mūsiškiai nedrąsiai peržengdavo aikštės vidurio liniją, juolab, kad šūdo raudono vartų prieigas patikimai saugojo šoninis agrastas, laiku fiksavęs iš dangaus trauktas, bet žaliai baltiems nenaudingas nuošales.
Pirmas kėlinys įsiminė rasistiniu incidentu, kai nuop*sa Savėnas suplėšė mūsų Bertranui triusikus, o tas be didelių ceremonijų p*stebėjo pastarajam “v rylo”. Skandalas kilo grandiozinis. Savėnas raitės ant vejos kaip apendicito priepuolio ištiktas, bet kortelę visgi gavo, nes šoninis gandonas, prie kurio Bertranas tempte nutempė aikštės teisėją, buvo priverstas paliudyti, jog konfliktą išprovokavo Panevėžio gerietis.
Panevėžio buduliai rimtai užsiputojo dėl tokios “neteisybės”. Visas likusias rungtynes Bertranas tapo prasčiokų rasistinės agresijos auka – vos tik jis spėdavo prisiliesti prie kamuolio, stadionas baubte užbaubdavo. Buvo akivaizdu, jog mūsų vaikiną toks dėmesys nervina ir slegia, antra vertus jis sugebėjo neišskysti ir padoriai sužaidė savo pozicijoje. Už tai Tau, Bertranai - didelis respect!
Rungtynių paradokso esmė slypi tame, jog kėlinį, kai kineskopai dominavo aikštėje, mes pralaimėjome. Per kėlinį, kai iniciatyva priklausė mums, mes buvome sutriuškinti...
O pradžia katastrofos nežadėjo. 50 minutė. Berods Edvinas dešiniuoju kraštu įkerta į kineskopų baudos aikštelę, aukštai pakelia kamuolį į baudos aikštelės vidurį, kur jį susiranda Valierka ir nestabdydamas galva įkerta į Ekrano vartus. Įvartis buvo išties nuostabus, kažkoks ne valierkiškas...
Žaliai-balti užgula kineskopus ir tik didelėmis teisėjų pastangomis jiems pavyksta apsiginti. Iliuziją, jog Valierka viską pradėjo nuo nulio, greitai nubraukia Bička, staigių kontratakų pasekoje du kartus pabėgęs nuo gynėjų ir sušaudęs Rapaliuką. Tašką rungtynės po kelių minučių padeda dar kažkuris iš šūdų raudonų... Ta pati kombinacija: driblingas, išmaudomi gynėjai, vienas prieš vieną ir ... amen.
Likusius penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos pro sukastus dantis teko išspausti bajerį, jog ir mes praėjusiais metais kelios minutės iki finalinio švilpuko 3:0 pirmavome...
Neužmiršo šio precendento ir žaliai balti... Kineskopai buvo priversti išgyventi penkias slogias, bet paskutines rungtynių minutes. Bertranas, Igariokas – po du milimetrus virš štangos... Nikolajus ir Eimantas – trys spyriai į vartininką iš dviejų-trijų metrų atstumo... Vyrai, vyrai, ir už ką Jūs taip mūsų nekenčiate...
Faktas - galėjome bent jau ištempti lygiąsias, o viskas baigėsi, kaip visada...
Po rungtynių žaidėjų gretose – sumaištis. Ką daryti, ar eiti atsisveikinti su ultromis? Kai kas jau susiruošė tipenti iš aikštės... Tada balso toną pakėlė ... berods tas pats Edvinas (labai atsiprašau, jei tai buvo kitas Žalgirio žaidėjas) ir vos ne varu atvarė 2/3 komandos prie mūsų sektoriaus. Ačiū ir už tiek, vyrai... O Nikolajui pats laikas vėl pradėti mušti įvarčius...
Į Panevėžį skirtingais keliais išsiruošė marga publika – autobusas, mikriukas, kelios mašinos, individualai iš Šiaulių ir Jonavos (!). Net vienas rokerių ekipažas. Iš viso – 63 “rylos”.
Palaikymas – išties galingas ir konkurencingas mužikų baubimui iki katastrofos pradžios, po to – visiškai niekinis. Alkoholio garų ir saulės kaitros kokteilio neatlaikė ir čia pat stadike “lūžo” nepilnametis K. Garbės nedarantis faktas.
Atskiras respect - Jonavos crew. Šaunuoliai vyrai!
Pirmosios armados atstovų, jų pačių nuomone, - apie 60.
Rungtynės buvo išskirtinės, nes abiem grupuotėms pavyko koordinuotai įvykdyti šviesiam a.a. Lego atminimui skirtą viešą akciją. Ultros, prisimindami prieš trejus metus per incidentą su policijos pareigūnais nužudytą Klaipėdos ,,Atlanto“ aistruolį, rungtynių metu vieni po kitų iškėlė transparantus su užrašais "PRAĖJO TREJI METAI", "TIESA SLEPIAMA IKI ŠIOL", "BET MES JĄ ŽINOME", "ŽUDIKAI - POLICIJA".
Rungtynių eiga atspindi ką kitą – realiu faktu tampantį “atsitiktinį” teisėjų žaidimą priešininko komandos gretose. Šį kartą talonus pietums sąžiningai atidirbinėjo agrastų kompanija iš Klaipėdos.
Ši tendencija ne tiesiogiai, bet įkyriai patvirtina spėjimus, jog kai kam Lietuvoje ir už jos ribų labai nepatinka tas faktas, jog Žalgiris užima per aukštą vietą A lygoje. Rungtynių komanda nei perka, nei parduoda, žaidėjai kyšiais nesivilioja, kišeninės spaudos vykdyta komandos diskreditacijos kompanija buvo neefektyvi ir nerezultatyvi. Kas belieka? Užsiundyti kišeninius teisėjus ir žlugdyti Žalgirio žaidimą realaus laiko režimu...
Spekuliacijos iš “sąmokslų teorijos” srities? Galbūt, bet tendencija “vienas kartas – atsitiktinumas, du kartai – sutapimas, trys kartai – taisyklė” yra akivaizdi. Ir ne pirmus metus stebima (už ką tas pats Pankas dar praėjusiais metais p*stelėjo Chileckiui?..).
Šį kartą teisėjai neketino ilgai vynioti reikalo į vatą ir kineskopams kapitalą pradėjo krauti nuo pat rungtynių pradžios. 10 minutę Žalgirio baudos aikštelėje nutaria nugriūti mūsų Narbekovo svaigalas Savėnas. Šiaip sau... Bėgti, veržtis nusibodo, karšta... Juolab, ko plėšytis, teisėjas kaip mat jo paslaugoms – kamuolį ties 11 metrų riba ant sidabrinio padėklo nunešė. Rapaliukas atspėjo spyrio krypti, bet kamuoliui nuimti jėgų nepakako...
Objektyviai vertinant, pirmas kėlinys priklausė kineskopams. Mūsiškiai nedrąsiai peržengdavo aikštės vidurio liniją, juolab, kad šūdo raudono vartų prieigas patikimai saugojo šoninis agrastas, laiku fiksavęs iš dangaus trauktas, bet žaliai baltiems nenaudingas nuošales.
Pirmas kėlinys įsiminė rasistiniu incidentu, kai nuop*sa Savėnas suplėšė mūsų Bertranui triusikus, o tas be didelių ceremonijų p*stebėjo pastarajam “v rylo”. Skandalas kilo grandiozinis. Savėnas raitės ant vejos kaip apendicito priepuolio ištiktas, bet kortelę visgi gavo, nes šoninis gandonas, prie kurio Bertranas tempte nutempė aikštės teisėją, buvo priverstas paliudyti, jog konfliktą išprovokavo Panevėžio gerietis.
Panevėžio buduliai rimtai užsiputojo dėl tokios “neteisybės”. Visas likusias rungtynes Bertranas tapo prasčiokų rasistinės agresijos auka – vos tik jis spėdavo prisiliesti prie kamuolio, stadionas baubte užbaubdavo. Buvo akivaizdu, jog mūsų vaikiną toks dėmesys nervina ir slegia, antra vertus jis sugebėjo neišskysti ir padoriai sužaidė savo pozicijoje. Už tai Tau, Bertranai - didelis respect!Rungtynių paradokso esmė slypi tame, jog kėlinį, kai kineskopai dominavo aikštėje, mes pralaimėjome. Per kėlinį, kai iniciatyva priklausė mums, mes buvome sutriuškinti...
O pradžia katastrofos nežadėjo. 50 minutė. Berods Edvinas dešiniuoju kraštu įkerta į kineskopų baudos aikštelę, aukštai pakelia kamuolį į baudos aikštelės vidurį, kur jį susiranda Valierka ir nestabdydamas galva įkerta į Ekrano vartus. Įvartis buvo išties nuostabus, kažkoks ne valierkiškas...
Žaliai-balti užgula kineskopus ir tik didelėmis teisėjų pastangomis jiems pavyksta apsiginti. Iliuziją, jog Valierka viską pradėjo nuo nulio, greitai nubraukia Bička, staigių kontratakų pasekoje du kartus pabėgęs nuo gynėjų ir sušaudęs Rapaliuką. Tašką rungtynės po kelių minučių padeda dar kažkuris iš šūdų raudonų... Ta pati kombinacija: driblingas, išmaudomi gynėjai, vienas prieš vieną ir ... amen.
Likusius penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos pro sukastus dantis teko išspausti bajerį, jog ir mes praėjusiais metais kelios minutės iki finalinio švilpuko 3:0 pirmavome...
Neužmiršo šio precendento ir žaliai balti... Kineskopai buvo priversti išgyventi penkias slogias, bet paskutines rungtynių minutes. Bertranas, Igariokas – po du milimetrus virš štangos... Nikolajus ir Eimantas – trys spyriai į vartininką iš dviejų-trijų metrų atstumo... Vyrai, vyrai, ir už ką Jūs taip mūsų nekenčiate...
Faktas - galėjome bent jau ištempti lygiąsias, o viskas baigėsi, kaip visada...
Po rungtynių žaidėjų gretose – sumaištis. Ką daryti, ar eiti atsisveikinti su ultromis? Kai kas jau susiruošė tipenti iš aikštės... Tada balso toną pakėlė ... berods tas pats Edvinas (labai atsiprašau, jei tai buvo kitas Žalgirio žaidėjas) ir vos ne varu atvarė 2/3 komandos prie mūsų sektoriaus. Ačiū ir už tiek, vyrai... O Nikolajui pats laikas vėl pradėti mušti įvarčius...
Į Panevėžį skirtingais keliais išsiruošė marga publika – autobusas, mikriukas, kelios mašinos, individualai iš Šiaulių ir Jonavos (!). Net vienas rokerių ekipažas. Iš viso – 63 “rylos”.
Palaikymas – išties galingas ir konkurencingas mužikų baubimui iki katastrofos pradžios, po to – visiškai niekinis. Alkoholio garų ir saulės kaitros kokteilio neatlaikė ir čia pat stadike “lūžo” nepilnametis K. Garbės nedarantis faktas.
Atskiras respect - Jonavos crew. Šaunuoliai vyrai!
Pirmosios armados atstovų, jų pačių nuomone, - apie 60.
Rungtynės buvo išskirtinės, nes abiem grupuotėms pavyko koordinuotai įvykdyti šviesiam a.a. Lego atminimui skirtą viešą akciją. Ultros, prisimindami prieš trejus metus per incidentą su policijos pareigūnais nužudytą Klaipėdos ,,Atlanto“ aistruolį, rungtynių metu vieni po kitų iškėlė transparantus su užrašais "PRAĖJO TREJI METAI", "TIESA SLEPIAMA IKI ŠIOL", "BET MES JĄ ŽINOME", "ŽUDIKAI - POLICIJA".
Akcija nepatenkinti policijos pareigūnai liepė vėliavą suvynioti, o vėliau neapsikentę atėmė ją iš ultrų, tuo sukeldami didžiulį susirinkusių budulių nepasitenkinimą. Ultrų akciją lydėjo visuotinis mužikų pritarimas ir plojimai. Dar vienas paradoksas...
Nuotraukų autoriai:
Vladas Bukėnas (http://www.paneveziobalsas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=5590&Itemid=49),
Nuoširdžiai dėkoju!
Komentarai