Paradoksalu, bet pastarųjų dviejų iš eilės metų rinkimų rezultatai yra bauginančiai panašūs jei ne tapatūs kai kuriomis savo charakteristikomis.
Geriausio sezono žaidėjo rinkimus kaip visada laimėjo:
- Legionierius (ir taip jau nuo 2015 metų...),
- Naujokas (anksčiau nenominuotas) Žalgirio žaidėjas,
- Puolėjas, per sezoną įmušęs daugiausia įvarčių (ir kaip gi čia pats savęs nepacituosi 😎: Neginčijama ... [įrašyti pagal kontekstą] pergalė - akivaizdus ženklas, jog futbolo aistruoliai myli įvarčius mušančius (progas realizuojančius), bet ne įvarčius (tas pačias progas) kuriančius žaidėjus (©, 2018 m.)
Tačiau galima įžvelgti ir įdomių bei džiuginančių skirtumų:
- Aktyvi kova dėl pirmos vietos: skirtingai nuo praėjusių metų, kuriuos, kaip prisimenate, Liviu prieš Tomašą ir Co laimėjo į vienus, šiemet kovoje dėl pirmos vietos virė ganėtinai nevaikiškos aistros:
- buvo nominuoti (paminėti): Tomislavas - 39 kartus, Liviu - 35, Saulius - 27,
- gavo 5 balus: Tomislavas - 15 kartų, Saulius - 10, Liviu - 4,
- Rimtas iššūkis, kurį nugalėtojui legionieriui metė lietuvis žalgirietis (tik primenu, jog praėjusiais metais Rolandas, nepaisant užimtos trečios vietos, nuo lyderio atsiliko 91 balu),
- Apčiuopiama Sauliaus pažanga (į faktiškai antrą vietą iš penktos) ir stabilus Donovano autoritetas (vienintelis žaidėjas savo autoritetą ir charizmą gebantis pagrįsti stabilia vieta nominantų sąraše), na, ir žinoma, simboliškai svaigus Mato skrydis iš "nebūties" į penktą "Mikoliūno vietą".
- Tiek 2018, tiek 2019 metais buvo nominuotas vienodas skaičius žaidėjų - 14. Tačiau šiemet tarp jų buvo kur kas mažiau "naujokų" lyginant su praėjusiais metais - 7 vs. 10.
- Na, ir negaliu nepažymėti Vilniaus Žalgirio aistruolių pagarbos savo vartininkams - tiek komandos naujokui Martinui, tiek ir Armantui, sugrąžintam/sugrįžusiam į simbolinį vienuoliktuką.
Komentarai