Oficialu: jis pasakė "Sudie!". Ir baisiausia šioje situacijoje yra tai, jog Jis nepažadėjo sugrįžti...
Su Žalgiriu ir jo aistruoliais atsisveikino:
Su Žalgiriu ir jo aistruoliais atsisveikino:
- komandos pergalių kalvis, puolimo stiliaus vizionistas, ne tik jautęs, ne tik žinojęs, kam, kur, kada ir kaip reikia perduoti kamuolį, kad šis sekančiu ar dar kitu lietimu atsidurtų priešininko vartuose, bet ir MOKĖJĘS tai padaryti,
- žaidybinės technikos ir greičio virtuozas, nacionaliniame čempionate nesunkiai gliaudęs net tokius lietuviško klubinio futbolo gynybos taktikos know how, kaip spiečius, kai besiginanti komanda gausiomis pajėgomis bando stabdyti atakuojančią komandą, kamuolį kontroliuojantį jos dispečerį klampindama 5-6 žaidėjų apsuptyje,
- iš esmės geriausias komandos žaidėjas, deja, taip ir nespėjęs užlipti ant formalaus geriausio sezono FK Žalgiris žaidėjo statuso pakylos,
- žmogus, tiek savo charizma, tiek žaidimu valdęs, nors ir niekinės, bet nuoširdžios stadiono publikos jausmus - pas dažną psichologinės nuotaikos barometras momentaliai sureaguodavo į faktą, ar yra šis žaidėjas starto vienuoliktuke, ar jo nėra (ir tai puikiai suprantama, nes šnekame apie komandos pergalių kalvį).
Ir tai atsitiko (na, bent jau tokią prabangą sau leido FK Žalgiris vadovybė) likus ... trims savaitėms iki pirmųjų Čempionų lygos II etapo rungtynių.
Nekvestionuodamas Klubo vadovybės teisės ir pareigos stiprinti komandą, pasirenkant naujus žaidėjus, vis gi drįstu suabejoti formalios komandos atnaujinimo nauda (1-3 rungtynes tesu(si)žaidę naujokai - anoks komandos sustiprinimas...) tuo pačiu atsisakant žaidėjo, kuris yra ne tik europinio lygio meistras, bet ir, deja, buvo žaidimo kūrėjas.
Liūdna? Labai... Baisu? Bent jau man - taip.
Piešinio autorė - Ūla Marija Čepaitytė, 8 m.
Komentarai