Tai buvo rungtynės, kuriose žalgiriečiai kovojo prieš vieną vienintelį priešininką - save pačius. Tiksliau išsireiškus - prieš makabriškai šūdiną savo pačių žaidimą, tądien pagardintą net SFL'ui nebūdinga kamuolio valdymo antitechnika.
Belieka džiaugtis, jog žaliai balti parodė klasę ir įveikė ne tik vienasezonį efcegalvių analogą iš Klaipėdos, jiems asistavusius tris teisėjus, bet ir savo pačių aikštėje keltą bardaką.
Paprastai tokio žaidybinio stiliaus Žalgirio rungtynės vadinamos pirmos fatalios klaidos rungtynėmis. Joms būdinga nesuskaičiuojamų bevaisių atakų ir gebėjimo praleisti vienintelės progos įvartį simbiozė. Tai - klasikinis Žalgirio žaidimo prieš Šilutę ir kitas nacionalinio futbolo vidutinybes stilius, ne kartą ir ne du "statęs" mūsų komandą į ypatingai nepatogią - visiškų lochų - padėtį.
Pasikartosiu, belieka džiaugtis, jog šį kartą klasikinė istorija nepasikartojo, nors kamuolio perdavimo sistema "vienas-du-užribis" arba "vienas-du-nuošalė" verčia truputį nerimauti. Problema tame, jog ta "prabanga", kurią žalgiriečiai leidžia sau žaisdami su A lygos nevykėliais, visiškai nesikotiruotų žaidžiant su bent kiek stipresnėmis komandomis...
"Klausyk, gal tu atsip*sk pagaliau nuo tų žalgiriečių - tik antras rungtynes ant žolės žmonės žaidžia. Pagaliau - juk laimėjo..." - pasakysite Jūs, mieli Skaitytojai, ir kažkuria prasme būsite teisūs vien dėl to, kad nugalėtojų niekas neteisia.
Žaliai balti tądien padarė tai, ką ir turėjo padaryti - pasiėmė po kojomis gulinčius tris taškus. O efcegalviai iš Klaipėdos dar liko jiems morališkai skolingi, nes tik sfl'inio bardako dėka Žalgiris nesutriuškino jų rankiniui ar krepšiniui būdingu įvarčių skirtumu...
Rungtynės buvo įdomios ir dar vienu aspektu - per 93 minutes mėmelgalviai taip ir nesugebėjo suregzti nei vienos bent kiek nors pavojingesnės, et, ką jau ten pavojingesnės, sakykime - įdomesnės atakos Žalgirio vartų link. Į žmonių kalbą išvertus - Šetkus tądien tiesiogine to žodžio prasme ... visiškai neturėjo darbo. Vieną vienintelį kartą antrame kėlinyje jis daugiau iš nuobodulio nei iš reikalo žiūrovams pademonstravo ninja stiliaus įgūdžius: įmantriai persirito per galvą, gaudydamas pro vartus (net ne į vartus!) paridentą kamuolį.
Rungtynes visiškai supuvusiame ir žiūrovams nesaugiame Rudiškių Lokomotyvo stadione stebėjo 94 Žalgirio ultros. Mėmelgalvių nepastebėta.
Belieka džiaugtis, jog žaliai balti parodė klasę ir įveikė ne tik vienasezonį efcegalvių analogą iš Klaipėdos, jiems asistavusius tris teisėjus, bet ir savo pačių aikštėje keltą bardaką.
Paprastai tokio žaidybinio stiliaus Žalgirio rungtynės vadinamos pirmos fatalios klaidos rungtynėmis. Joms būdinga nesuskaičiuojamų bevaisių atakų ir gebėjimo praleisti vienintelės progos įvartį simbiozė. Tai - klasikinis Žalgirio žaidimo prieš Šilutę ir kitas nacionalinio futbolo vidutinybes stilius, ne kartą ir ne du "statęs" mūsų komandą į ypatingai nepatogią - visiškų lochų - padėtį.
Pasikartosiu, belieka džiaugtis, jog šį kartą klasikinė istorija nepasikartojo, nors kamuolio perdavimo sistema "vienas-du-užribis" arba "vienas-du-nuošalė" verčia truputį nerimauti. Problema tame, jog ta "prabanga", kurią žalgiriečiai leidžia sau žaisdami su A lygos nevykėliais, visiškai nesikotiruotų žaidžiant su bent kiek stipresnėmis komandomis...
"Klausyk, gal tu atsip*sk pagaliau nuo tų žalgiriečių - tik antras rungtynes ant žolės žmonės žaidžia. Pagaliau - juk laimėjo..." - pasakysite Jūs, mieli Skaitytojai, ir kažkuria prasme būsite teisūs vien dėl to, kad nugalėtojų niekas neteisia.
Žaliai balti tądien padarė tai, ką ir turėjo padaryti - pasiėmė po kojomis gulinčius tris taškus. O efcegalviai iš Klaipėdos dar liko jiems morališkai skolingi, nes tik sfl'inio bardako dėka Žalgiris nesutriuškino jų rankiniui ar krepšiniui būdingu įvarčių skirtumu...
Rungtynės buvo įdomios ir dar vienu aspektu - per 93 minutes mėmelgalviai taip ir nesugebėjo suregzti nei vienos bent kiek nors pavojingesnės, et, ką jau ten pavojingesnės, sakykime - įdomesnės atakos Žalgirio vartų link. Į žmonių kalbą išvertus - Šetkus tądien tiesiogine to žodžio prasme ... visiškai neturėjo darbo. Vieną vienintelį kartą antrame kėlinyje jis daugiau iš nuobodulio nei iš reikalo žiūrovams pademonstravo ninja stiliaus įgūdžius: įmantriai persirito per galvą, gaudydamas pro vartus (net ne į vartus!) paridentą kamuolį.
Rungtynes visiškai supuvusiame ir žiūrovams nesaugiame Rudiškių Lokomotyvo stadione stebėjo 94 Žalgirio ultros. Mėmelgalvių nepastebėta.
Komentarai