Mistinė vieta tie Mažeikiai... Ir žmonės ten keisti gyvena...
Vyrai praeiti pro mūsų sektorių ramiai negali, kaskart striptizo nesušokę...
Moterys "vienas ant vieno" išeiti siūlo...
Visi kartu (t.y. - padorūs, blaivūs, mokesčius mokantys, į bažnyčią sekmadienį vaikštantys ir už savo "Mažeikius" sergantys miesčionys), tuos strip-shows regėdami, nemenką estetinę ekstazę patiria...
Už striptizą viešoje vietoje gavęs snukin šokėjas būtinai ateina dar kartą...
Karoče...
Ne man vienam mažeikiškių mentaliteto ir socialinio elgesio ypatumai liko didžia paslaptimi. "Gal čia jų smegenis taip benzino garai veikia?" - iškėlė desperatiškai racionalią versiją R. "Nu, ką aš žinau," - mintyse numykiau. - "Gal greičiau tai pasąmoninė trauma, patirta po to, kai lenkai įmonės "Mažeikių nafta" pavadinimą pakeitė?.. Juk išties skaudu, kai tavo gimtasis miestas "PKN Orlen" degalinės priemiesčiu tapo. Todėl ir kraustosi iš proto, kaltų beieškodami. O, kaip žinia, kaltas provincijoje visada yra ir lieka Vilnius..."
Štai tokius potyrius patyriau, pirmą kartą apsilankęs "šlovingame" futbolo mieste Mažeikiuose, ir tokios liūdnos mintys mane aplankė iš to Lietuvos užkampio namo bevažiuojantį.
Tribūnoje buvome 24-iese. + 3 (visi?) vietiniai gotai, kurie mūsų tribūnoje jautėsi kur kas komfortabiliau nei kartu su savo bendramiestiečiais.
Komentarai