2008 m. balandžio 20 d. Žalgiris - Atlantas 0:0

Kuo Žalgirio žaidimas panašus į važinėjimą "Amerikietiškų kalnelių" atrakcionu? Pirma, tiek žaidimas, tiek ir atrakcionas yra labai banguoti, antra, nuo jų abiejų vemti norisi...

Priminsiu skaitytojams tik tai, kad po Žalgirio rungtynių su Vėtra norėjosi šokti.

Štai toks skirtumas tarp Žalgirio žaidimų dvejuose iš eilės vykusiose rungtynėse...

Rungtynės įsiminė daugybe progų, kurių neišnaudojo abi komandos. Tik tas skirtumas, jog žalgiriečiai nesugebėjo įmušti dėl išties gero šprotų vartininko Stonio žaidimo, o šprotai - dėl to, kad iš prigimties yra nevykėliai, sugebantys nepataikyti į tuščius vartus. Ir net Rapaliuko "lochiškumas" jiems negalėjo padėti...

Gal kiek ryškiau pro užmaršties širmą prasiveržia fragmentalios Vasios draskymosi aikštėje reminiscencijos. Ypač ryškiai atmintis įsirėžė mizanscena pirmame kėlinyje, kai vienas prieš šprotų vartininką atsidūręs Vasia "žemam" kamuoliui į vartus "įneši" pagailėjo savo "pasididžiavimo" ir beviltiškai bandė jį įsukti galva... Ech, Valierka, Valierka, kodėl Tu mus palikai...

Bet visa kita tos dienos Žalgirio žaidime - tai beviltiškai neišnaudotos progos ir tik per stebuklą nepraleisti įvarčiai.

Trumpiau tariant, abi komandos galėjo laimėti šias rungtynes, tačiau arčiau ribos, skiriančios iliuziją nuo realybės, buvo atlantiečiai. Tai po rungtynių pripažino abu treneriai.

Stadione nervus tądien susigadino 143 Žalgirio ultros.

Nuotraukos autorius: I.Sideravičius (http://www.futbolas.lt/lt/galerija/a-lyga/2008-metai/algirisAtlantas_2008_04_20/)