Noriu grąžinti skolą savo dienoraščio skaitytojams ir paliudyti žaliai-baltų herojų pakilimus ir nuopuolius, kuriuos man teko matyti nelaimingoje 2007 sezono pabaigoje…
Kadangi gyvenimo rutina mano atmintyje jau negrįžtamai išblukino bendrą vaizdą, pateiksiu Jūsų žiniai ir teismui tik giliausią įspūdį palikusias akimirkas, tuo ir nusipelniusias nemirtingumo...
2007 m. rugpjūčio 5 d. FBK – Kaunas 1:1Nacionalinio masto įvykis. “Amžinų” čempionų nuvainikavimo nuojauta intriguoja iš visos Lietuvos pažiūrėti rungtynių važiuojančius žmones. Žalgirį palaikyti atvažiuoja ~100 Pietų IV atstovų (tame tarpe – Jonavos filialas) bei zgoda iš Alytaus ir Gargždų. Bendroje sumoje - 109 žmonės. Stadione girdimos tik Žalgirį šlovinančios skanduotės. ~50 birberinių pižonėlių liko nustelbti savo pačių stadione.
Rungtynių metu buvo iškeltas baneris, kviečiantis Žalgirį sąžiningu žaidimu sutraiškyti čempiono vardus kasmet perkančius fbk’a korupcionierius. Banerio iškėlimas buvo palydėtas griausmingu petardų užtaisu, atkreipusiu ne tik nuo realybės šou “Farai” išpindėjusių mentų, bet ir ... paties klastingai besišypsojusio ir rungtynes toje pačioje tribūnoje per saugų atstumą stebėjusio Romanovo dėmesį...
Rungtynės prasidėjo ganėtinai liūdnai. Jau pačioje jų pradžioje fbk'ų negras įmušė greitą įvartį.
Ir tik žaliai baltų momentaliai perimta žaidybinė iniciatyva leido suprasti, jog rungtynės dar nesibaigė... Išties, pirmo kėlinio viduryje dešiniuoju kraštu į fbk'ų baudos aikštelę įsiveržė Barsukėlis ir, iš centro gavęs kamuolį, nestabdydamas suvarė jį į "amžinųjų" vartus...
Kelias minutes mūsų tribūną buvo užvaldęs svaigulys, jog sururinsime beisbolistus jų pačių citadelėje ir jog mes - be penkių minučių nauji A lygos čempionai... Nemažai Pietų IV atstovų, šio svaigulio apimti, drąsiai mynė "ant kamščio", nebodami net įkyrių šalia buvusių mentų žvilgsnių...
Deja, lygus rezultatas labai netikėtai paveikė abiejų komandų žaidėjus - aikštėje įsivyravo panikiška baimė pralaimėti. Abi komandos antrą kėlinį džentelmeniškai stumdė kamuoliuką aikštės viduryje. Pagal kamuolio kontrolės laiką teoriškai pirmavo Žalgiris, bet realios įtakos rezultatai tai, deja, neturėjo...
Iš Kauno žaliai balti išsivežė vieną tašką, daugiausia taškų šiame sezone iš fbk'ų atėmusios komandos reputaciją ir sunkiai sutraumuotą Dubiną...
Pietų IV, vos neapmyžusi paišsipisinėti nutarusias ir tribūną pusvalandžiui užblokavusias realybės šou "Farai" žvaigždes, iš Kauno išsivežė diskomfortabilią psichologinę savijautą, analogišką tai, kokia būna po prasto sex'o - nuleisti lyg ir nuleidi, bet malonumo nepajunti...
Lyg susitarę patvirtinti Kauno, kaip degalinės pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos, reputaciją, Pietų IV ir Žalgirio komanda vos ne in corpore sugužėjo į tą pačią Statoil'o degalinę... Žaliai balti pavėlavo penkiomis minutėmis ir iškart patyrė žultrų susierzinimą rungtynių rezultatu, nes nei vienas dievas ta proga nebuvo užleistas be eilės... Teisingai pastebėjo komandos operatorius: "Būtumėte laimėję, būtumėte ir be eilės pirkę..."
Kol ultros ir žalgiriečiai "broliavosi" stumdydamiesi eilėse, mažiau ėdrūs aistruoliai pasinaudojo proga ir įspaudę į kampą Arminą, kvotė jį dėl Bertrano perspektyvų. Pasirodo, Bertraną, kaip ir bet kokį "frajerį", sužlugdė godumas... Turėdamas kišenėje pratęstą sutartį su Žalgiriu ir gaudamas vieną didžiausių atlyginimų, mūsų negras neatsispyrė pagundai pasipinigauti Rumunijoje, ko išdavoje užsitarnavo ne tik sexualinio, bet finansinio aferisto reputaciją.
Narbekovo nuosprendis buvo baigtinis, bet psichologiškai motyvuotas: "Mūsų komandą sudaro daug vienodo lygio vidutinių gebėjimų žaidėjų, todėl mes galime būti stiprūs tik tada, kai esame vieningi, kai esame viena komanda. Todėl visokie išsišokėliai, kad ir kokie geri žaidėjai jie bebūtų, mums nereikalingi, nes jie skaldo komandą, komanda yra prieš juos nusiteikusi..."
Tad iš Kauno Pietų IV grįžo ir be savo favorito... Sudie, Bertranai!
2007 metų rugsėjo 30 d. Žalgiris - Šilutė 3:0Mano atmintis, deja, neišsaugojo absoliučiai nei vieno kiek nors savitesnio prisiminimo apie šias rungtynes, tad neturiu ką Jums papasakoti...
Retrospektyviai vertindamas šį mačą galiu pasakyti tik tiek, jog tai buvo paskutinė pergalė prieš ilgą ir skausmingą "duobę Žalgirio žaidime, kuri palaidojo mūsų viltis iškovoti medalius ir kuri geriau žinoma kaip "4 rato katastrofa"...
Rungtynes stebėjo 85 Žalgirio ultros.
2007 metų spalio 27 d. Žalgiris - FBK 0:5
Beviltiškiausios Žalgirio rungtynės ir gėdingiausias rezultatas 2007 metų A lygos sezone. Iš komandos, dar visai neseniai drąskiusios fbk'ų ambicijas jų pačių aikštėje, liko pilkas ir bereikšmis šešėlis...
Savo niekingu žaidimu žalgiriečiai, galima teigti, išprovokavo Pietų IV išpuolį prieš fbk'ų "lads'us": kažkas juk turėjo savo krauju nuplauti Žalgirio ultrų patirtą gėdą. Po rungtynių žaliai - baltų akistata su akiplėšiškai stadione besielgusiais fbk sirgaliais (jėgų santykis 40:40) šalia stadiono esančiame skvere truko ~1 minutę ir baigėsi bent jau daline Žalgirio ultrų moraline satisfakcija. Žalgirio gėdos liudininkais buvo 112 ultrų.
Kadangi gyvenimo rutina mano atmintyje jau negrįžtamai išblukino bendrą vaizdą, pateiksiu Jūsų žiniai ir teismui tik giliausią įspūdį palikusias akimirkas, tuo ir nusipelniusias nemirtingumo...
2007 m. rugpjūčio 5 d. FBK – Kaunas 1:1Nacionalinio masto įvykis. “Amžinų” čempionų nuvainikavimo nuojauta intriguoja iš visos Lietuvos pažiūrėti rungtynių važiuojančius žmones. Žalgirį palaikyti atvažiuoja ~100 Pietų IV atstovų (tame tarpe – Jonavos filialas) bei zgoda iš Alytaus ir Gargždų. Bendroje sumoje - 109 žmonės. Stadione girdimos tik Žalgirį šlovinančios skanduotės. ~50 birberinių pižonėlių liko nustelbti savo pačių stadione.
Rungtynių metu buvo iškeltas baneris, kviečiantis Žalgirį sąžiningu žaidimu sutraiškyti čempiono vardus kasmet perkančius fbk’a korupcionierius. Banerio iškėlimas buvo palydėtas griausmingu petardų užtaisu, atkreipusiu ne tik nuo realybės šou “Farai” išpindėjusių mentų, bet ir ... paties klastingai besišypsojusio ir rungtynes toje pačioje tribūnoje per saugų atstumą stebėjusio Romanovo dėmesį...
Rungtynės prasidėjo ganėtinai liūdnai. Jau pačioje jų pradžioje fbk'ų negras įmušė greitą įvartį.
Ir tik žaliai baltų momentaliai perimta žaidybinė iniciatyva leido suprasti, jog rungtynės dar nesibaigė... Išties, pirmo kėlinio viduryje dešiniuoju kraštu į fbk'ų baudos aikštelę įsiveržė Barsukėlis ir, iš centro gavęs kamuolį, nestabdydamas suvarė jį į "amžinųjų" vartus...
Kelias minutes mūsų tribūną buvo užvaldęs svaigulys, jog sururinsime beisbolistus jų pačių citadelėje ir jog mes - be penkių minučių nauji A lygos čempionai... Nemažai Pietų IV atstovų, šio svaigulio apimti, drąsiai mynė "ant kamščio", nebodami net įkyrių šalia buvusių mentų žvilgsnių...
Deja, lygus rezultatas labai netikėtai paveikė abiejų komandų žaidėjus - aikštėje įsivyravo panikiška baimė pralaimėti. Abi komandos antrą kėlinį džentelmeniškai stumdė kamuoliuką aikštės viduryje. Pagal kamuolio kontrolės laiką teoriškai pirmavo Žalgiris, bet realios įtakos rezultatai tai, deja, neturėjo...
Iš Kauno žaliai balti išsivežė vieną tašką, daugiausia taškų šiame sezone iš fbk'ų atėmusios komandos reputaciją ir sunkiai sutraumuotą Dubiną...
Pietų IV, vos neapmyžusi paišsipisinėti nutarusias ir tribūną pusvalandžiui užblokavusias realybės šou "Farai" žvaigždes, iš Kauno išsivežė diskomfortabilią psichologinę savijautą, analogišką tai, kokia būna po prasto sex'o - nuleisti lyg ir nuleidi, bet malonumo nepajunti...
Lyg susitarę patvirtinti Kauno, kaip degalinės pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos, reputaciją, Pietų IV ir Žalgirio komanda vos ne in corpore sugužėjo į tą pačią Statoil'o degalinę... Žaliai balti pavėlavo penkiomis minutėmis ir iškart patyrė žultrų susierzinimą rungtynių rezultatu, nes nei vienas dievas ta proga nebuvo užleistas be eilės... Teisingai pastebėjo komandos operatorius: "Būtumėte laimėję, būtumėte ir be eilės pirkę..."
Kol ultros ir žalgiriečiai "broliavosi" stumdydamiesi eilėse, mažiau ėdrūs aistruoliai pasinaudojo proga ir įspaudę į kampą Arminą, kvotė jį dėl Bertrano perspektyvų. Pasirodo, Bertraną, kaip ir bet kokį "frajerį", sužlugdė godumas... Turėdamas kišenėje pratęstą sutartį su Žalgiriu ir gaudamas vieną didžiausių atlyginimų, mūsų negras neatsispyrė pagundai pasipinigauti Rumunijoje, ko išdavoje užsitarnavo ne tik sexualinio, bet finansinio aferisto reputaciją.
Narbekovo nuosprendis buvo baigtinis, bet psichologiškai motyvuotas: "Mūsų komandą sudaro daug vienodo lygio vidutinių gebėjimų žaidėjų, todėl mes galime būti stiprūs tik tada, kai esame vieningi, kai esame viena komanda. Todėl visokie išsišokėliai, kad ir kokie geri žaidėjai jie bebūtų, mums nereikalingi, nes jie skaldo komandą, komanda yra prieš juos nusiteikusi..."
Tad iš Kauno Pietų IV grįžo ir be savo favorito... Sudie, Bertranai!
2007 m. rugpjūčio 18 d. Vėtra – Žalgiris 2:1Kaip ir dera principinio pobūdžio derbiui – daug nervų, daug įtampos, daug abipusės neapykantos stadione ir už jo ribų.
Šį kartą Žalgiriui, deja, nepavyko primesti wiatrai savo žaidimo sąlygų. Ciongai visas rungtynes jautėsi padėties šeimininkais, versdami žaliai baltus įtemptai gintis ir sunkiai irtis priešininkų vartų. Tad visai dėsninga buvo tai, jog įvartį pirmieji įmušė Vėtros žaidėjai.
Skirtingai nei wiatriniams žalgiriečiams tądien nesisekė rengti staigių, plataus fronto kontratakų. O ir pačios atakos strigo klampioje skersvėjų gynyboje. Ne veltui vienintelį, bet nuo pralaimėjimo taip ir neišgelbėjusį įvartį mūsiškiai pelnė pačioje antro kėlinio pradžioje realizavę standartinę situaciją. Baudos smūgį idealiai (tiesiai tvorelės “mietams” virš galvų) atliko Ostapas.
Šį kartą Žalgiriui, deja, nepavyko primesti wiatrai savo žaidimo sąlygų. Ciongai visas rungtynes jautėsi padėties šeimininkais, versdami žaliai baltus įtemptai gintis ir sunkiai irtis priešininkų vartų. Tad visai dėsninga buvo tai, jog įvartį pirmieji įmušė Vėtros žaidėjai.
Skirtingai nei wiatriniams žalgiriečiams tądien nesisekė rengti staigių, plataus fronto kontratakų. O ir pačios atakos strigo klampioje skersvėjų gynyboje. Ne veltui vienintelį, bet nuo pralaimėjimo taip ir neišgelbėjusį įvartį mūsiškiai pelnė pačioje antro kėlinio pradžioje realizavę standartinę situaciją. Baudos smūgį idealiai (tiesiai tvorelės “mietams” virš galvų) atliko Ostapas.
Deja, lygus rezultatas tebuvo trumpas ir nereikšmingas šių rungtynių epizodas. Nespėjo Jūsų nuolankus tarnas net iki kioskelio su vaisvandeniais sulakstyti, kaip ciongai vėl persvėrė rezultatą savo naudai.
Na, "ant bangos" tądien jie, "ant bangos"... Staigus ir vienišas vėtriškio reidas kairiąja aikštės puse, žvilgsnis į mūsiškių baudos aikštelę (o ten - mūsų vartininkas neatsakingai toli išėjęs iš savo vartų...) ir stiprus spyris iš 30 metrų atstumo... Kamuolys, lyg šaipydamasis, beviltiškai praskrenda virš aukštai šokusio mūsų vartininko rankų ir kriste krenta į mūsų vartus. Pižonai šeimininkų tribūnose meža ir leipsta laimės, Pietų IV gauna puikią dingstį nekęsti visko, kas yra susiję su geltona ir juoda spalvomis...
Įtampa stadione auga. Prie svečių tribūnos prisiartinantys Vėtros balkanai kaskart sužino apie save daug naujo ir įdomaus ("Pička!", "Pička!"), "Sasnauskas", kaip visada, "čiulpia", o prabėgančiam šoniniam teisėjui už nugrybautą nuošalę ar dar kokią nors nuodėmę L. į veidą šliukšteli visą stiklinę alaus... Trumpiau tariant, rungtynes Pietų IV stebėjo konfliktiškai kovingoje atmosferoje, už kurią "Žalgiriui" vėliau buvo skirta bauda, o Jūsų nuolankiam tarnui oficialūs Klubo atstovai atskaitė ilgus moralus...
Deja, rungtynių nevykėlio nominacijos šį kartą pagrįstai nusipelnė Pietų IV atstovas L. (tas pats, kur su alumi užvažiavo teisėjui) už beprasmius advokatavimus girtų, todėl mentūros į stadioną neleistų budulių naudai. Visas L. teisinio atstovavimo eksperimentas baigėsi tuo, kad nuo mentų apginti ir į mūsų tribūną atvesdinti buduliai nusprendė paskanduoti "Vėtra! Vėtra!", ko išdavoje jiems jau teko duoti į snukį ir išmesti iš tribūnos tiesiai tiems patiems mentams į glėbį...
Retorinis moralas: ne viskas - auksas, ką nuo mentų reikia ginti ir į savo tribūną tempti...
Na, "ant bangos" tądien jie, "ant bangos"... Staigus ir vienišas vėtriškio reidas kairiąja aikštės puse, žvilgsnis į mūsiškių baudos aikštelę (o ten - mūsų vartininkas neatsakingai toli išėjęs iš savo vartų...) ir stiprus spyris iš 30 metrų atstumo... Kamuolys, lyg šaipydamasis, beviltiškai praskrenda virš aukštai šokusio mūsų vartininko rankų ir kriste krenta į mūsų vartus. Pižonai šeimininkų tribūnose meža ir leipsta laimės, Pietų IV gauna puikią dingstį nekęsti visko, kas yra susiję su geltona ir juoda spalvomis...
Įtampa stadione auga. Prie svečių tribūnos prisiartinantys Vėtros balkanai kaskart sužino apie save daug naujo ir įdomaus ("Pička!", "Pička!"), "Sasnauskas", kaip visada, "čiulpia", o prabėgančiam šoniniam teisėjui už nugrybautą nuošalę ar dar kokią nors nuodėmę L. į veidą šliukšteli visą stiklinę alaus... Trumpiau tariant, rungtynes Pietų IV stebėjo konfliktiškai kovingoje atmosferoje, už kurią "Žalgiriui" vėliau buvo skirta bauda, o Jūsų nuolankiam tarnui oficialūs Klubo atstovai atskaitė ilgus moralus...
Deja, rungtynių nevykėlio nominacijos šį kartą pagrįstai nusipelnė Pietų IV atstovas L. (tas pats, kur su alumi užvažiavo teisėjui) už beprasmius advokatavimus girtų, todėl mentūros į stadioną neleistų budulių naudai. Visas L. teisinio atstovavimo eksperimentas baigėsi tuo, kad nuo mentų apginti ir į mūsų tribūną atvesdinti buduliai nusprendė paskanduoti "Vėtra! Vėtra!", ko išdavoje jiems jau teko duoti į snukį ir išmesti iš tribūnos tiesiai tiems patiems mentams į glėbį...
Retorinis moralas: ne viskas - auksas, ką nuo mentų reikia ginti ir į savo tribūną tempti...
2007 m. rugpjūčio 25 d. Žalgiris - Interas 7:0
Dievaži, visiškai nieko doro neprisimenu apie šias rungtynes, išskyrus tai, kad Valierka visą laiką varžėsi su komandos makedonu Čiurlinovu, kas įmuš daugiau bankių ir kurį iš jų labiau myli Pietų IV tribūna.
Kas laimėjo įvarčių dvikovą, šiandien jau nepasakysiu, antra vertus, kad Valierka sau nuraškė visus tribūnos "lemūrus" - tai faktas. Po kiekvienas įmušto ar net neįmušto įvarčio Valierka teatrališkai atbindzindavo link tribūnos ir krisdavo į jo pasitikti išbėgusių gerbėjų glamones.
Tuo tarpu šios garbės akivaizdžiai pavydintis makedonas net po įmuštų įvarčių bėgti link tribūnos vengdavo, nors jo marškinėlių numeris "18", anot sarkastiškos S. replikos, jam turėjo užtikrinti ištikimą Pietų IV bonehead'ų meilę...
Trumpiau tariant, šių rungtynių šūkis buvo: "Valierka, gol!.."
Įvarčių lietų stebėjo viso labo 73 Pietų IV atstovai. Kitiems beliko tik pavydėti tokios garbės...
2007 m. rugsėjo 15 d. Žalgiris - FCV 3:1
Kas laimėjo įvarčių dvikovą, šiandien jau nepasakysiu, antra vertus, kad Valierka sau nuraškė visus tribūnos "lemūrus" - tai faktas. Po kiekvienas įmušto ar net neįmušto įvarčio Valierka teatrališkai atbindzindavo link tribūnos ir krisdavo į jo pasitikti išbėgusių gerbėjų glamones.
Tuo tarpu šios garbės akivaizdžiai pavydintis makedonas net po įmuštų įvarčių bėgti link tribūnos vengdavo, nors jo marškinėlių numeris "18", anot sarkastiškos S. replikos, jam turėjo užtikrinti ištikimą Pietų IV bonehead'ų meilę...
Trumpiau tariant, šių rungtynių šūkis buvo: "Valierka, gol!.."
Įvarčių lietų stebėjo viso labo 73 Pietų IV atstovai. Kitiems beliko tik pavydėti tokios garbės...
2007 m. rugsėjo 15 d. Žalgiris - FCV 3:1
Rungtynės įsiminė derbio laukimo įtampa, kai pačiam, savo kailyje netveriant, teko skaičiuoti valandas ir minutes iki jų pradžios, gražiais choreografiniais sumanymais, saldaus keršto efcagalviams akcija (trofėjinių vėliavų sudeginimas), visą choreografiją sugadinusių sigregetos dolbajobų išpuoliu ir Lietuvoje unikaliu stroboskopų pirotechniniu šou, sužavėjusiu visą stadioną (sprendžiant pagal fotoaparatų blyksčių mirksėjimo gausą Centrinėje stadiono tribūnoje). Na, ir žinoma, gražia bei užtikrinta Žalgirio pergale prieš iki gyvo kaulo įsipykusį oponentą.
Rungtynes stebėjo 94 Žalgirio ultros.
Rungtynes stebėjo 94 Žalgirio ultros.
2007 m. rugsėjo 19 d. Žalgiris - Atlantas 3:0
Na, šios rungtynės įsiminė nebent patologiškai isterišku Atlanto trenerio (Lekevičiaus?) klyksmu per rungtynių pertrauką ant savo žaidėjų. Tokios keliolika minučių nenutrūkstančios rusiškų keiksmažodžių lavinos dar neteko girdėti. Ir įdomu tai, kad visas šis verbalinio šūdo srautas buvo vientisas, kaip vienas ilgas-ilgas sakinys...
O įdomiausia, jog aš, netyčia ėjęs pro Atlanto komandos persirengimo kambario langus ir tapęs tokio "pasažo" liudininku, taip ir nesupratau, kokius visgi konkrečius metodinius nurodymus, kaip įveikti dviejų įvarčių atsilikimą, savo žaidėjams davė tas durnelis keikūnas. Nesuprato to ir patys žaidėjai, nes antrame kėlinyje žaliai balti įmušė dar vieną įvartį ir iš rūkytų šprotų padarė teftelius...
Rungtynes stebėjo 91 Žalgirio ultra.
2007 metų rugsėjo 30 d. Žalgiris - Šilutė 3:0Mano atmintis, deja, neišsaugojo absoliučiai nei vieno kiek nors savitesnio prisiminimo apie šias rungtynes, tad neturiu ką Jums papasakoti...
Retrospektyviai vertindamas šį mačą galiu pasakyti tik tiek, jog tai buvo paskutinė pergalė prieš ilgą ir skausmingą "duobę Žalgirio žaidime, kuri palaidojo mūsų viltis iškovoti medalius ir kuri geriau žinoma kaip "4 rato katastrofa"...
Rungtynes stebėjo 85 Žalgirio ultros.
2007 metų spalio 27 d. Žalgiris - FBK 0:5
Beviltiškiausios Žalgirio rungtynės ir gėdingiausias rezultatas 2007 metų A lygos sezone. Iš komandos, dar visai neseniai drąskiusios fbk'ų ambicijas jų pačių aikštėje, liko pilkas ir bereikšmis šešėlis...
Savo niekingu žaidimu žalgiriečiai, galima teigti, išprovokavo Pietų IV išpuolį prieš fbk'ų "lads'us": kažkas juk turėjo savo krauju nuplauti Žalgirio ultrų patirtą gėdą. Po rungtynių žaliai - baltų akistata su akiplėšiškai stadione besielgusiais fbk sirgaliais (jėgų santykis 40:40) šalia stadiono esančiame skvere truko ~1 minutę ir baigėsi bent jau daline Žalgirio ultrų moraline satisfakcija. Žalgirio gėdos liudininkais buvo 112 ultrų.
2007 metų spalio 30 d. Interas - Žalgiris 0:6
Absoliučiai formalus ir jokios moralinės satisfakcijos nesuteikęs "patrypčiojimas" ant jau seniai mirusios komandos lavono...
Žalgirio treniruotę stebėjo 60 ultrų.
2007 metų lapkričio 10 d. FCV - Žalgiris 0:6
Liūdnas atsisveikinimas su lūkesčių nepateisinusia, bet mylima komanda.
Lyg atsiprašydami už prap*stą sezoną, žaliai-balti suspardė efcagalvius kaip ir dera normaliame derbyje.
Žalgiriečiai visas rungtynes išlaikė aukštą žaidybinį tempą - lakstė po aikštę net uždusę, lyg stengdamiesi pasivyti iš rankų išleistą laimės paukštę. Bergždžiai. Žalgirio likimas (galutinė vieta turnyrinėje lentelėje) tądien buvo sprendžiamas kitur ir kitų...
Iš įsimintinų momentų galima paminėti trečio Žalgirio vartininko Surgauto debiutą A lygoje, praėjusį ganėtinai sėkmingai - vien ko vertas buvo jo šuolis, nuimant tolimą efcagalvio šūvį į Žalgirio vartų devintuką...
Antra vertus, giliausią įspūdį vis gi paliko efcagalvių nusamdytos apsaugos reakcija į naujieną iš Šiaulių, kuriuose vietiniai juodai - geltoni kažką padarė, ko išdavoje garantavo Žalgiriui ketvirtą vietą čempionate ir teorinius šansus žaisti Intertoto turnyre. Senukai apsauginiai, Žalgiriui palankias naujienas išgirdę, iš džiaugsmo net glėbesčiotis pradėjo... FCV tuo metu buvo jau niekam neįdomi istorija.
Rungtynes stebėjo ir su Žalgiriu iki naujojo sezono atsisveikino 104 ultros. Su FCV užmarštin nugrimzdo 9 išdidūs efcagalviai...
Absoliučiai formalus ir jokios moralinės satisfakcijos nesuteikęs "patrypčiojimas" ant jau seniai mirusios komandos lavono...
Žalgirio treniruotę stebėjo 60 ultrų.
2007 metų lapkričio 10 d. FCV - Žalgiris 0:6
Liūdnas atsisveikinimas su lūkesčių nepateisinusia, bet mylima komanda.
Lyg atsiprašydami už prap*stą sezoną, žaliai-balti suspardė efcagalvius kaip ir dera normaliame derbyje.Žalgiriečiai visas rungtynes išlaikė aukštą žaidybinį tempą - lakstė po aikštę net uždusę, lyg stengdamiesi pasivyti iš rankų išleistą laimės paukštę. Bergždžiai. Žalgirio likimas (galutinė vieta turnyrinėje lentelėje) tądien buvo sprendžiamas kitur ir kitų...
Iš įsimintinų momentų galima paminėti trečio Žalgirio vartininko Surgauto debiutą A lygoje, praėjusį ganėtinai sėkmingai - vien ko vertas buvo jo šuolis, nuimant tolimą efcagalvio šūvį į Žalgirio vartų devintuką...
Antra vertus, giliausią įspūdį vis gi paliko efcagalvių nusamdytos apsaugos reakcija į naujieną iš Šiaulių, kuriuose vietiniai juodai - geltoni kažką padarė, ko išdavoje garantavo Žalgiriui ketvirtą vietą čempionate ir teorinius šansus žaisti Intertoto turnyre. Senukai apsauginiai, Žalgiriui palankias naujienas išgirdę, iš džiaugsmo net glėbesčiotis pradėjo... FCV tuo metu buvo jau niekam neįdomi istorija.
Rungtynes stebėjo ir su Žalgiriu iki naujojo sezono atsisveikino 104 ultros. Su FCV užmarštin nugrimzdo 9 išdidūs efcagalviai...
Komentarai