Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

Tai buvo rungtynės, kuriose žalgiriečiai kovojo prieš vieną vienintelį priešininką - save pačius. Tiksliau išsireiškus - prieš makabriškai šūdiną savo pačių žaidimą, tądien pagardintą net SFL'ui nebūdinga kamuolio valdymo antitechnika. Belieka džiaugtis, jog žaliai balti parodė klasę ir įveikė ne tik vienasezonį efcegalvių analogą iš Klaipėdos, jiems asistavusius tris teisėjus, bet ir savo pačių aikštėje keltą bardaką. Paprastai tokio žaidybinio stiliaus Žalgirio rungtynės vadinamos pirmos fatalios klaidos rungtynėmis . Joms būdinga nesuskaičiuojamų bevaisių atakų ir gebėjimo praleisti vienintelės progos įvartį simbiozė. Tai - klasikinis Žalgirio žaidimo prieš Šilutę ir kitas nacionalinio futbolo vidutinybes stilius, ne kartą ir ne du "statęs" mūsų komandą į ypatingai nepatogią - visiškų lochų - padėtį. Pasikartosiu, belieka džiaugtis, jog  šį kartą klasikinė istorija nepasikartojo, nors kamuolio perdavimo sistema "vienas-du-užribis" arba "vienas-du-n...

Pradėsiu nuo autorefleksijos . Dievaži, jau seniai nebuvau patyręs tokios gūdžios futbolo rungtynių laukimo įtampos... Visas savaitgalis, et, ką jau ten savaitgalis, visa paskutinė savaitė buvo nugyventa vien tam, kad dvi paskutines tos savaitės valandas būtų galima džiaugtis Žalgiriu , jo žaidimu, jo pergale. Ir visiškai nesvarbu, kas įvyko ar neįvyko per tą savaitę. Viskas buvo giliai po**ui palyginus su tuo faktu, jog sekmadienį, septintą valandą vakaro nuskambėjo rungtynių pradžią skelbiantis teisėjo švilpukas ir aš "dagyvenau" iki tos akimirkos... Tiesą sakant, jau sekmadienį kartais apimdavo sunkiai tramdomas siaubas, kas bus, jei rungtynės ... neįvyks, vėluos ar pan. Dievaži, nervinis pervargimas buvo kažkur šalia... Štai taip vidutiniškai statistinis vilnietis laukė pirmųjų Žalgirio namų rungtynių šiame A lygos. Ir įdomiausia tai, kad tokias psichosomatines "lomkes" tąkart patyriau ne aš vienas. Šeštą valandą (t.y. likus valandai iki rungtynių), atvažiavę...

Žinia, pirmą naujo ir istorinio sezono įrašą vertėtų pradėti nuo garsaus ir patetiško " PAGALIAU! Ilgai laukta diena išaušo..." ar pan. Kaip ne kaip - tai išties istorinis Žalgirio sugrįžimo sezonas... Tačiau... Savęs neprievartausiu ir pradėsiu nuo to, kuo baigiau, mintyse apibendrindamas šias rungtynes finaliniam švilpukui nuskambėjus: "Nu, ne, blia!.. Neužskaitom..." Negaliu "užskaityti" šios išvykos kaip sėkmingos, o pačių rungtynių - kaip patenkinančių, kai mylimas ir išsiilgtas Žalgiris atpažįstamas tik iš to, jog visų rungtynių metu  nieko daugiau ne veikė, tik priešininkų baudos aikštelėje kėlė nesuskaičiuojamas "bangas", bet įmušė vieną vienintelį įvartį ir tą patį - iš vienuolikos metrų baudinio (atsipalaidavusio, vos ne dantis krapštančio Igarioko benifisas - saldus kerštas už kelis kartus skaudžiai raguotojų nukirstą Barevičių ), "padovanojo" oponentams dvi progas, iš kurių anie viena mielai pasinaudojo (grubi Babior'...

Belieka guostis, jog rungtynės buvo draugiškos ir išbarstyti taškai mums nekainavo prarastų medalių... Vasario 20 d. Žalgiris - Tauras 0:0 Rungtynės įsiminė tik tuo, kad nei ambicingas A lygos vidutiniokas, nei dar ambicingesnis A lygos naujokas (tikėtina...) taip ir "neperkando" vieni kitų gynybos. Žalgiris šioje situacijoje sužaidė "kaip iš natų" - žaliai baltų gynėjai užgesindavo beveik visas raguotųjų atakas, ir vienintelis vargas, kuris tose rungtynėse teko mūsų vartininkams , buvo kamuolių susirinkimas nuo paskutinės grandies gynėjų galvų. Tokia idile savo aikštės pusėje raguotųjų gynėjai negalėjo pasigirti. Deja, jų laimei, sėkmingai atakuoti , t.y. rezultatyviai užbaigti atakas žalgiriečiai tądien taip ir nesugebėjo. Gaisrų ir aistrų prie Tauragės komandos vartų buvo pakankamai, bet ... iš balos raguotieji kaskart lipdavo sausi.  Rungtynes kiek paįvairino Žalgirio peržiūroje dalyvaujanti "kinietiško futbolo genijus" Y.Mu. Na, įvertinus kinieči...

Vasario 24-oji - ta diena, kai "Žalgirio" atgimimo kiekybė peraugo į kokybę: mes tapome reprezentaciniu sostinės futbolu klubu ,  pirmoji rėmėjo pinigų perlaida keliauja į klubo sąskaitą, Jano Bobrovskio perėjimo iš "Zenito" kontraktą mes gavome ... nemokai (!), ir fbk'ai atsisakė su mumis žaisti draugiškas rungtynes, motyvuodami tuo, kad esą "bijo praleisti daug įvarčių". Apibendrinant - tai buvo diena, kai "aš gėriau"!  

Neoficialių, bet labai patikimų šaltinių žiniomis net toks prieštaringos reputacijos LFF funkcionierius kaip p. Zibolis FD "Žalgiris" laiko "absoliučiu" šių metų A lygos licencijavimo proceso "čempionu" . Vertinimo kriterijai, lėmę tokį aukštą įvertinimą - dokumentų pateikimo tempai ir jų kokybė. 

Trečios šiame tarpsezonyje "draugiškos" Žalgirio rungtynės. Eksperimentinė sudėtis, daug taktinio broko, neįpareigojantis rezultatas ir puiki galimybė pamatyti, koks naujokas pretenduoja įsitvirtinti Žalgirio komandoje. Jei tik, žinoma, dažleibi aikštėje lakstančių žaidėjų veidus... Subjektyviai vertinant, žalgiriečiai kiekviename kėlinyje bandė realizuoti skirtingus taktinius modelius. Pirmame didesnis dėmesys buvo skiriamas kombinaciniam žaidimui, kurį geriau kamuolį valdantys ir jį ilgiau kontroliuoti gebantys žaliai balti galėjo iš esmės sau leisti. Kitaip tariant, žalgiriečiai Granito aikštės pusėje "stumdė šachmatus", regzdami ilgas ir painias kombinacijas, kurias niekaip nesugebėdavo sėkmingai užbaigti. Žalgirio dominavimas buvo akivaizdus: įtampa Granito baudos aikštelėje augo, patys nowa-wilenski, nenorėdami rizikuoti, vis dažniau išspirdavo kamuolį už galinės aikštės linijos... Deja, žalgiriečių "piknikas" buvo nesėkmingas ir beprasmis: į...