2009 m. kovo 16 d.
2009 m. kovo 13 d.
Vilniaus Žalgirio kreipimasis į visuomenę
Faktas - nėra kur trauktis, nėra ko laukti!
Vilniaus "Žalgirio" komandos aistruoliai imasi iniciatyvos gelbėti gilioje finansinėje ir organizacinėje krizėje esančią savo mylimą komandą, užtikrinti jos istorinį tęstinumą, sudaryti sąlygas jos atgimimui ir triumfui A lygoje.
Mes siekiame grąžinti visiems nacionalinio futbolo gerbėjams jų savastį!
Mes gelbėjame Lietuvos futbolo legendą!
Mums būtina Jūsų, geros valios žmonių pagalba - nelikite abejingi, padėkite išsaugoti Vilniaus "Žalgirį"!..
Jūsų valioje - galimybė finansiškai paremti MŪSŲ VISŲ Vilniaus "Žalgirį", jo atgimimą ir tęstinumą:
Viešoji įstaiga Vilniaus miesto futbolo draugija "Žalgiris"
Įmonės kodas: 302309678
Adresas: Rygos 17a, Vilnius 05205
Banko sąskaita: LT187300010114323447
AB bankas "Hansabankas"
Registro tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras
Direktorius Mindaugas Kasperūnas
Pagarbiai
Ramas
Vilniaus "Žalgirio" komandos aistruoliai imasi iniciatyvos gelbėti gilioje finansinėje ir organizacinėje krizėje esančią savo mylimą komandą, užtikrinti jos istorinį tęstinumą, sudaryti sąlygas jos atgimimui ir triumfui A lygoje.
Mes siekiame grąžinti visiems nacionalinio futbolo gerbėjams jų savastį!
Mes gelbėjame Lietuvos futbolo legendą!
Mums būtina Jūsų, geros valios žmonių pagalba - nelikite abejingi, padėkite išsaugoti Vilniaus "Žalgirį"!..
Jūsų valioje - galimybė finansiškai paremti MŪSŲ VISŲ Vilniaus "Žalgirį", jo atgimimą ir tęstinumą:
Viešoji įstaiga Vilniaus miesto futbolo draugija "Žalgiris"
Įmonės kodas: 302309678
Adresas: Rygos 17a, Vilnius 05205
Banko sąskaita: LT187300010114323447
AB bankas "Hansabankas"
Registro tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras
Direktorius Mindaugas Kasperūnas
Pagarbiai
Ramas
Vilniaus Žalgirio kreipimasis į visuomenę
View more presentations from mildaster.
2008 m. rugsėjo 18 d.
Spauda apie Žalgirio krizę. Verta paskaityti-1
Lietuvos žinios. 2008-09-18
http://www.lzinios.lt/lt/2008-09-18/sporto_tribuna/pazadais_maitinamas_zalgiris_dar_kvepuoja.html
Vilmantas REMEIKA
Pažadais maitinamas "Žalgiris" dar kvėpuoja
Praėjusią vasarą legendinis Lietuvos futbolo klubas Vilniaus "Žalgiris" skambiai paminėjo savo 60-metį. Ta proga išleista šlovingą komandos istoriją primenanti knygelė, kurios viršelyje puikuojasi šūkis: "Žalgiris" buvo, yra ir bus".
Tačiau šią vasarą "Žalgirį" ištiko finansinė krizė, kuri kilo už grotų atsidūrus pagrindiniam klubo rėmėjui ir jo prezidentui Vadimui Kastujevui. Atlyginimų negaunantys žaidėjai vienas po kito paliko komandą it žiurkės skęstančio laivo. Pasak "Žalgirio" vyriausiojo trenerio Mindaugo Čepo, liko tik labiausiai klubui atsidavę žaidėjai bei grupė jaunų perspektyvių vaikinų.
Kreipėsi į LFF
Tačiau net ir šiems futbolininkams trūko kantrybė. Rugpjūčio viduryje jie oficialiai kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją (LFF), kad ši išsiaiškintų padėtį ir padėtų susigrąžinti pinigus. Tik LFF pareikalavus, kad "Žalgirio" klubas imtųsi konkrečių veiksmų, buvo sušauktas klubo valdybos susirinkimas, kuriame apsilankė įkalinto V.Kastujevo žmona Veronika Kastujeva. Ir pradėtos spręsti problemos. Skolos augo lyg ant mielių. "Žalgiris" su žaidėjais ir klubo personalu nebuvo atsiskaitęs už keturis mėnesius, skolos už varžybų vykdymą "Žalgirio" stadiono vadovybei ir Lietuvos futbolo federacijai siekė apie 150 tūkstančių litų. Per trumpą laiką klubas, prieš sezoną deklaravęs apie 4 milijonų litų biudžetą, virto nemokiu. Paskutinį kartą žalgiriečiams atlyginimai buvo išmokėti dar gegužės 15 dieną. Nuo liepos mėnesio "Žalgirį" paliko jau dešimt futbolininkų. "Praėjusį penktadienį pagaliau sulaukėme pirmosios finansinės injekcijos, nors ji ir gana kukli. Kitas skolas klubas įsipareigojo grąžinti per mėnesį", - LŽ sakė M.Čepas. LŽ žiniomis, futbolininkai už keturis mėnesius gavo vos 900 litų atlyginimus. "Klubą valdymą perėmusi V.Kastujevo žmona garantavo, kad reikalai pagerės. Ji žadėjo atsiskaityti su visais žaidėjais ir išlaikyti "Žalgirį". Ar aš ja tikiu? Negaliu netikėti. Belieka laukti", - situaciją aiškino M.Čepas.
Pagalbą teikė sirgaliai
Liepos pradžioje į krizę puolusiam Sostinės klubui pirmiausiai pagalbos ranką ištiesė ištikimiausi aistruoliai. Įkūrę klubo gelbėjimo fondą ir atidarę sąskaitą banke, jie ėmė rinkti lėšas ir dalijo futbolininkams. Iki rugsėjo žaidėjams buvo išdalinta kiek daugiau nei 10 tūkstančių litų paaukotų pinigų. "Manau, kad ši akcija pasiteisino. Kurį laiką visuomenės teikiama parama buvo vienintelės žaidėjų pajamos. Mane sujaudino kai kurių futbolininkų pasakojimai, kaip jie šias lėšas skyrė elementarioms higienos priemonėms ar maistui. Taip pat už jas buvo organizuojamos dublerių komandos išvykos į rungtynes. Kita vertus, tikėjomės sėkmingesnių akcijos rezultatų", - pasakojo sirgalių klubo "Pirmyn, Žaliai Balti" prezidentas Ramūnas Čepaitis. Kiek vėliau iniciatyvos ėmėsi ir Lietuvos futbolo federacija (LFF) bei Vilniaus miesto savivaldybė. Abi pareiškė, kad derėsis su "Žalgirio" valdyba ir sieks reorganizuoti klubą į Viešąją įstaigą ir tapti jos dalininkėmis. Ar tai pavyks, lieka tik spėlioti, kadangi V.Kastujevas bent iki šiol garsėjo kaip į derybas nelinkęs žmogus.
Jaunins sudėtį
Nors dar prieš kelias savaites nebuvo aišku, ar žalgiriečiai sugebės baigti šį sezoną, komandos treneris jau žvelgia į priekį. Visai nesenai sklandė kalbos ir spėliojimai, jog finansinės krizės ištikti ir komandą stipriai atjauninęs klubas nesugebės įvykdyti A lygos keliamų licencijavimo reikalavimų bei kitą sezoną gali pradėti net I šalies lygoje. "V.Kastujeva pareiškė, kad jokių kalbų apie žemesnę lygą negali būti. Tiesa, greičiausiai atsisakysime legionierių ir remsimės saviškiais. Šeimininkai nori, kad komandoje liktų tik lietuviai. Žadame pasilikti kelis vyresnius žaidėjus ir gerai žaidžiantį jaunimą. Su jais ir statysime naujojo "Žalgirio" pamatus", - optimistiškai dėstė M.Čepas. O kas bus, jei klubo savininkai vėl nevykdys savo pažadų? "Taip, mano kantrybė nėra auksinė. Pažadai pažadais, bet jais gyvas nebūsi. Tačiau tikiuosi, kad klubas išbris iš krizės", - sakė vos 30 metų žalgiriečių vairininkas.
Skina pergales
Nepaisant sunkumų, "Žalgirio" rezultatai šalies čempionate gerėja. Nukraujavę žalgiriečiai laimėjo pastarąsias trejas A lygos rungtynes ir pakilo į 5 vietą. M.Čepas tai linkęs aiškinti jaunų žaidėjų entuziazmu: "Žaidėjams buvo kilę minčių boikotuoti kurias nors rungtynes. Tačiau tuo nieko nepasieksime. Pasikalbėję nutarėme baigti čempionatą. Džiaugiuosi, kad vyrai negaili savęs, yra kupini entuziazmo. Taip ir pavyksta pasiekti gerų rezultatų". Paskutinį kartą Lietuvos čempionatą "Žalgiris" laimėjo 1999 m. Nuo to laiko komandos rezultatai vis prastėjo. O 2005 metais, komandai atsidūrus 8-ojoje vietoje, klubą paliko jos savininkas Janušas Loputis. Tada jį pakeitė V.Kastujevas. Tačiau po kelerių viltingų metų legendiniam klubui ir vėl teks pradėti lipdyti komandą iš naujo.
http://www.lzinios.lt/lt/2008-09-18/sporto_tribuna/pazadais_maitinamas_zalgiris_dar_kvepuoja.html
Vilmantas REMEIKA
Pažadais maitinamas "Žalgiris" dar kvėpuoja
Praėjusią vasarą legendinis Lietuvos futbolo klubas Vilniaus "Žalgiris" skambiai paminėjo savo 60-metį. Ta proga išleista šlovingą komandos istoriją primenanti knygelė, kurios viršelyje puikuojasi šūkis: "Žalgiris" buvo, yra ir bus".
Tačiau šią vasarą "Žalgirį" ištiko finansinė krizė, kuri kilo už grotų atsidūrus pagrindiniam klubo rėmėjui ir jo prezidentui Vadimui Kastujevui. Atlyginimų negaunantys žaidėjai vienas po kito paliko komandą it žiurkės skęstančio laivo. Pasak "Žalgirio" vyriausiojo trenerio Mindaugo Čepo, liko tik labiausiai klubui atsidavę žaidėjai bei grupė jaunų perspektyvių vaikinų.
Kreipėsi į LFF
Tačiau net ir šiems futbolininkams trūko kantrybė. Rugpjūčio viduryje jie oficialiai kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją (LFF), kad ši išsiaiškintų padėtį ir padėtų susigrąžinti pinigus. Tik LFF pareikalavus, kad "Žalgirio" klubas imtųsi konkrečių veiksmų, buvo sušauktas klubo valdybos susirinkimas, kuriame apsilankė įkalinto V.Kastujevo žmona Veronika Kastujeva. Ir pradėtos spręsti problemos. Skolos augo lyg ant mielių. "Žalgiris" su žaidėjais ir klubo personalu nebuvo atsiskaitęs už keturis mėnesius, skolos už varžybų vykdymą "Žalgirio" stadiono vadovybei ir Lietuvos futbolo federacijai siekė apie 150 tūkstančių litų. Per trumpą laiką klubas, prieš sezoną deklaravęs apie 4 milijonų litų biudžetą, virto nemokiu. Paskutinį kartą žalgiriečiams atlyginimai buvo išmokėti dar gegužės 15 dieną. Nuo liepos mėnesio "Žalgirį" paliko jau dešimt futbolininkų. "Praėjusį penktadienį pagaliau sulaukėme pirmosios finansinės injekcijos, nors ji ir gana kukli. Kitas skolas klubas įsipareigojo grąžinti per mėnesį", - LŽ sakė M.Čepas. LŽ žiniomis, futbolininkai už keturis mėnesius gavo vos 900 litų atlyginimus. "Klubą valdymą perėmusi V.Kastujevo žmona garantavo, kad reikalai pagerės. Ji žadėjo atsiskaityti su visais žaidėjais ir išlaikyti "Žalgirį". Ar aš ja tikiu? Negaliu netikėti. Belieka laukti", - situaciją aiškino M.Čepas.
Pagalbą teikė sirgaliai
Liepos pradžioje į krizę puolusiam Sostinės klubui pirmiausiai pagalbos ranką ištiesė ištikimiausi aistruoliai. Įkūrę klubo gelbėjimo fondą ir atidarę sąskaitą banke, jie ėmė rinkti lėšas ir dalijo futbolininkams. Iki rugsėjo žaidėjams buvo išdalinta kiek daugiau nei 10 tūkstančių litų paaukotų pinigų. "Manau, kad ši akcija pasiteisino. Kurį laiką visuomenės teikiama parama buvo vienintelės žaidėjų pajamos. Mane sujaudino kai kurių futbolininkų pasakojimai, kaip jie šias lėšas skyrė elementarioms higienos priemonėms ar maistui. Taip pat už jas buvo organizuojamos dublerių komandos išvykos į rungtynes. Kita vertus, tikėjomės sėkmingesnių akcijos rezultatų", - pasakojo sirgalių klubo "Pirmyn, Žaliai Balti" prezidentas Ramūnas Čepaitis. Kiek vėliau iniciatyvos ėmėsi ir Lietuvos futbolo federacija (LFF) bei Vilniaus miesto savivaldybė. Abi pareiškė, kad derėsis su "Žalgirio" valdyba ir sieks reorganizuoti klubą į Viešąją įstaigą ir tapti jos dalininkėmis. Ar tai pavyks, lieka tik spėlioti, kadangi V.Kastujevas bent iki šiol garsėjo kaip į derybas nelinkęs žmogus.
Jaunins sudėtį
Nors dar prieš kelias savaites nebuvo aišku, ar žalgiriečiai sugebės baigti šį sezoną, komandos treneris jau žvelgia į priekį. Visai nesenai sklandė kalbos ir spėliojimai, jog finansinės krizės ištikti ir komandą stipriai atjauninęs klubas nesugebės įvykdyti A lygos keliamų licencijavimo reikalavimų bei kitą sezoną gali pradėti net I šalies lygoje. "V.Kastujeva pareiškė, kad jokių kalbų apie žemesnę lygą negali būti. Tiesa, greičiausiai atsisakysime legionierių ir remsimės saviškiais. Šeimininkai nori, kad komandoje liktų tik lietuviai. Žadame pasilikti kelis vyresnius žaidėjus ir gerai žaidžiantį jaunimą. Su jais ir statysime naujojo "Žalgirio" pamatus", - optimistiškai dėstė M.Čepas. O kas bus, jei klubo savininkai vėl nevykdys savo pažadų? "Taip, mano kantrybė nėra auksinė. Pažadai pažadais, bet jais gyvas nebūsi. Tačiau tikiuosi, kad klubas išbris iš krizės", - sakė vos 30 metų žalgiriečių vairininkas.
Skina pergales
Nepaisant sunkumų, "Žalgirio" rezultatai šalies čempionate gerėja. Nukraujavę žalgiriečiai laimėjo pastarąsias trejas A lygos rungtynes ir pakilo į 5 vietą. M.Čepas tai linkęs aiškinti jaunų žaidėjų entuziazmu: "Žaidėjams buvo kilę minčių boikotuoti kurias nors rungtynes. Tačiau tuo nieko nepasieksime. Pasikalbėję nutarėme baigti čempionatą. Džiaugiuosi, kad vyrai negaili savęs, yra kupini entuziazmo. Taip ir pavyksta pasiekti gerų rezultatų". Paskutinį kartą Lietuvos čempionatą "Žalgiris" laimėjo 1999 m. Nuo to laiko komandos rezultatai vis prastėjo. O 2005 metais, komandai atsidūrus 8-ojoje vietoje, klubą paliko jos savininkas Janušas Loputis. Tada jį pakeitė V.Kastujevas. Tačiau po kelerių viltingų metų legendiniam klubui ir vėl teks pradėti lipdyti komandą iš naujo.
Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-7
lrytas.lt. 2008-09-05
Kęstutis Rimkus ("Lietuvos rytas")
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkams sužibo viltis
Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai netrukus gali sulaukti keturis mėnesius vėluojančių atlyginimų.
Keli pagrindiniai žaidėjai vakar buvo pakviesti pas klubo vadovus ir išgirdo, kad skolos bus grąžinamos.
„Aišku, kad tikime, – sakė komandos kapitonas Igoris Morinas, paklaustas, ar dar tiki pažadais. – Jei likome „Žalgiryje“, vadinasi, turime viltį, kad pinigai bus mokami.
Galbūt kitą savaitę, o gal dar po savaitės“.
Atlyginimų išmokėjimas „Žalgirio“ žaidėjams sustojo, kai už grotų Maskvoje atsidūrė klubo prezidentas Vadimas Kastujevas. 37 metų milijonieriui Rusijos teisėsauga pateikė kaltinimus dėl tarpininkavimo reketuojant verslininką Piotrą Čuviliną.
„V.Kastujevas negalėjo dalyvauti savo įmonių valdyme.
Tačiau dabar įgaliojimai perduoti Veronikai Kastujevai, todėl reikalai sparčiau pajudės“, – tvirtino „Žalgirio“ klubo administracijos direktorė Aida Dudonienė.
Klubo buhalteriją valdanti moteris teigė, kad klubo savininkai patenkinti, kaip pastaruoju metu žaidžia komanda.
Lyg tyčia negaudami atlygio ir praradę kelis į užsienio komandas išvykusius lyderius žalgiriečiai tikrai iškovojo daugiau taškų A lygos čempionate nei sezono pradžioje.
Per 19 rungtynių 21 tašką surinkęs „Žalgiris“ pakilo į penktąją vietą tarp aštuonių ekipų.
„Komanda išliks, su žaidėjais bus atsiskaityta, viskas bus gerai“, – tikino A.Dudonienė.
Kiti klubo atstovai „Žalgiriui“ įgriuvus į finansinę duobę ieškojo kitų gelbėjimosi variantų. Buvo vedamos derybos su Vilniaus savivaldybe, kad miestas paremtų komandą tapdamas jos dalininku.
Bet kad derybos tęstųsi, reikia klubo savininkų sutikimo.
Vilniaus klubo administracijos direktorės A.Dudonienės teigimu, „Žalgirio“ šeimininkai nesikeis: „Su mumis niekas nekalbėjo, jokių realių pasiūlymų negavome“.
Keli pagrindiniai žaidėjai vakar buvo pakviesti pas klubo vadovus ir išgirdo, kad skolos bus grąžinamos.
„Aišku, kad tikime, – sakė komandos kapitonas Igoris Morinas, paklaustas, ar dar tiki pažadais. – Jei likome „Žalgiryje“, vadinasi, turime viltį, kad pinigai bus mokami.
Galbūt kitą savaitę, o gal dar po savaitės“.
Atlyginimų išmokėjimas „Žalgirio“ žaidėjams sustojo, kai už grotų Maskvoje atsidūrė klubo prezidentas Vadimas Kastujevas. 37 metų milijonieriui Rusijos teisėsauga pateikė kaltinimus dėl tarpininkavimo reketuojant verslininką Piotrą Čuviliną.
„V.Kastujevas negalėjo dalyvauti savo įmonių valdyme.
Tačiau dabar įgaliojimai perduoti Veronikai Kastujevai, todėl reikalai sparčiau pajudės“, – tvirtino „Žalgirio“ klubo administracijos direktorė Aida Dudonienė.
Klubo buhalteriją valdanti moteris teigė, kad klubo savininkai patenkinti, kaip pastaruoju metu žaidžia komanda.
Lyg tyčia negaudami atlygio ir praradę kelis į užsienio komandas išvykusius lyderius žalgiriečiai tikrai iškovojo daugiau taškų A lygos čempionate nei sezono pradžioje.
Per 19 rungtynių 21 tašką surinkęs „Žalgiris“ pakilo į penktąją vietą tarp aštuonių ekipų.
„Komanda išliks, su žaidėjais bus atsiskaityta, viskas bus gerai“, – tikino A.Dudonienė.
Kiti klubo atstovai „Žalgiriui“ įgriuvus į finansinę duobę ieškojo kitų gelbėjimosi variantų. Buvo vedamos derybos su Vilniaus savivaldybe, kad miestas paremtų komandą tapdamas jos dalininku.
Bet kad derybos tęstųsi, reikia klubo savininkų sutikimo.
Vilniaus klubo administracijos direktorės A.Dudonienės teigimu, „Žalgirio“ šeimininkai nesikeis: „Su mumis niekas nekalbėjo, jokių realių pasiūlymų negavome“.
Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-6
lrytas.lt. 2008-07-14
http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12160515141215491195
Nerijus Kesminas
Lietuviško futbolo kelias vingiuoja į provinciją ir mėgėjiškumą
http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12160515141215491195
Nerijus Kesminas
Lietuviško futbolo kelias vingiuoja į provinciją ir mėgėjiškumą
Liepos 15-oji, Žalgirio mūšio metinių minėjimo diena, šio istorinio įvykio vardu pavadintai futbolo komandai gali tapti pabaigos pradžia. Būtent tą dieną bus praėję lygiai du mėnesiai nuo tada, kai legendinio Vilniaus „Žalgirio“ klubo žaidėjams pastarąjį kartą buvo mokami atlyginimai. O tai reiškia, kad jie galės prašyti laisvųjų agentų statuso.
Vilnius tradiciškai yra laikomas Lietuvos futbolo sostine. Taip buvo daugiau nei prieš du dešimtmečius, kai „Žalgiris“ priklausė sovietinio futbolo elitui ir į rungtynes priviliodavo po 15 tūkst. žiūrovų. Taip buvo dar prieš metus, kai Lietuvos futbolo A lygoje rungtyniavo trys šalies sostinės komandos. Ne tik rungtyniavo – tuo metu visos jos pretendavo į čempionato medalius bei bilietus į Europą.
Algimanto Breikšto „Vilnius“ jau išmestas į antrąjį šalies futbolo divizioną. „Žalgirio“ savininkas Vadimas Kastujevas sėdi Maskvos kalėjime, tačiau elgiasi tarsi šuo ant šieno – nei pats ėda, nei kitiems leidžia: milijonieriaus žmona Veronika Kastujeva yra gavusi vyro nurodymą klubo neparduoti.
Trečia Vilniaus komanda „Vėtra“ šalies pirmenybėse nesugeba iškovoti pergalės nuo gegužės 24-osios ir beveik nekyla abejonių, jog viena pagrindinių to priežasčių - finansinės problemos. Kalbama, kad per pastaruosius porą mėnesių futbolininkams tik sykį buvo sumokėta po porą tūkstančių litų. Panašių bėdų klubas turi jau antrą sezoną iš eilės.
„Žalgiris“? Dabartinė situacija kažin ar gali stebinti. Seniai tapo įprasta, kad legendiniu vardu be jokio sąžinės graužimo manipuliuoja pseudogeradariai – petrikai, lopučiai, kastujevai. Kartais net atrodo, kad gal taip ir turi būti: „Žalgiris“ – kaip Sąjūdis, jis kažkada atliko laisvės šauklio funkciją, o vėliau atėjo laikas trauktis į šešėlį.
Blogą klubo karmą dabar bando pakeisti net politikai, šią savaitę mėginsiantys inicijuoti idėją, kurios esmė – „Žalgirio“ dalininke tampa Vilniaus savivaldybė.
Pagalbos ranką garsiam klubui pasirengusi ištiesti ir Lietuvos futbolo federacija (LFF), nors jos vadovas Liutauras Varanavičius pabrėžia: geriausiu atveju galėsime paskolinti pinigų, garsus vardas neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo. Mobilizuotis kviečiami net sirgaliai, kurie netrukus taip pat galės finansiškai paremti komandą.
„Žalgiris“ galbūt nemirs. Bet vadinti Vilnių futbolo sostine liežuvis nebeapsiverčia. Mieste nėra aikščių, nebėra ir stiprių klubų. Futbolas keliauja į provinciją. Tai savotiškai patvirtina ir L.Varanavičiaus ištarta frazė per Marijampolės stadiono atidarymo iškilmes: „Sveiki atvykę į Lietuvos futbolo sostinę“.
Iš tikrųjų pagal nuveiktus darbus Marijampolės „Sūduva“ yra aiški lygos lyderė. Veiklos nuoseklumu šį sezoną su ja pajėgia konkuruoti nebent tarpuvaldį pernai išgyvenęs Panevėžio „Ekranas“, galintis pasigirti bent jau nedidelėmis organizacinėmis pergalėmis – po užtrukusių derybų su miesto savivaldybe neseniai sutarta pagaliau įrengti „Aukštaitijos“ stadione apšvietimą.
Kaune futbolas vegetuoja. Tas pats stadionas, iš kurio nuolat šaiposi Lietuvą aplankę Vakarų europiečiai. Ta pati „Kauno“ komanda, šiemet vėl žadėjusi pergales Europoje, bet ir vėl pasitrauksianti iš kovos UEFA čempionų lygoje po antrojo atrankos etapo – po dvikovos su „Glasgow Rangers“.Tikite, kad taip nebus? Tada palaukite rugpjūčio 6-osios.
Klaipėdoje, kažkada turėjusioje antrą reprezentacinę Lietuvos komandą, futbolas merdi. Jei ne „Kauno“ rėmėjo Vladimiro Romanovo valdomo Ūkio banko parama „Atlantui“, galbūt jau būtų ir kojas ištiesęs.
Tačiau dabar įdomiau diskutuoti ne apie tai, ką derėtų vadinti šalies futbolo sostine. Svarbesnė žinia – A lyga gali sugrįžti į mėgėjiško futbolo laikus. Šį sezoną visos aštuonios A lygos komandos – net „Kauno“ išlaikytinė „Šilutė“ – yra profesionalios.
Tačiau „Žalgirio“ viceprezidentas Arvydas Šilys numato tikimybę, kad klubui, kuriam jis atstovauja, gali laikinai tekti pasitraukti į žemesnę lygą. Tada kyla klausimas, kas bus toliau. Ar Lietuvos lygoje liks mažiau nei aštuonios komandos, nors UEFA tokio formato nerekomenduoja? O jei ne – kas pakeis „Žalgirį“? Tiksliau, kaip mėgėjiški pirmos lygos klubai, net ir norėdami rungtyniauti su stipriausiais, įveiks licencijavimo reikalavimus? Nors ir šiuo atveju galima pastebėti, kad LFF licencijavimo komitetas porą pastarųjų sezonų sykį kitą jau yra taikęs dvigubus standartus.
Kad ir kaip būtų, faktas toks: A lyga nenusipelnė gyventi geriau. Ar girdėjote, kad jos varžybas rengianti Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA) kada nors būtų trimitavusi apie naujas sutartis su rėmėjais?
Negirdėjote, nes tų sutarčių ir nebuvo pasirašyta. Be to, net jei lygai pinigai imtų stebuklingai byrėti iš dangaus, turbūt būtų galima užduoti klausimą, kurį Ostapas Benderis kažkada kėlė Kisai Vorobjaninovui: „Kisa, kam jums pinigai? Juk jūs neturite fantazijos“.
NFKA net neužtenka vaizduotės sukurpti oficialiai pozicijai, kai jos nariai – šiuo atveju Vilniaus „Žalgiris“ – atsiduria ties prarajos riba. Apie kažkokią pagalbą klubams ir kalbėti neverta. L.Varanavičius tvirtina, kad, jei situacija nesikeis, kitą sezoną čempionatą rengs Federacija. Tačiau tą patį jis kalbėjo ir prieš šias pirmenybes. Todėl galima manyti, kad neveiksnaus ir niekam nereikalingo darinio ir dabar niekas neskubės vaikyti. Nebent visi A lygos klubai bankrutuotų.
Vilnius tradiciškai yra laikomas Lietuvos futbolo sostine. Taip buvo daugiau nei prieš du dešimtmečius, kai „Žalgiris“ priklausė sovietinio futbolo elitui ir į rungtynes priviliodavo po 15 tūkst. žiūrovų. Taip buvo dar prieš metus, kai Lietuvos futbolo A lygoje rungtyniavo trys šalies sostinės komandos. Ne tik rungtyniavo – tuo metu visos jos pretendavo į čempionato medalius bei bilietus į Europą.
Algimanto Breikšto „Vilnius“ jau išmestas į antrąjį šalies futbolo divizioną. „Žalgirio“ savininkas Vadimas Kastujevas sėdi Maskvos kalėjime, tačiau elgiasi tarsi šuo ant šieno – nei pats ėda, nei kitiems leidžia: milijonieriaus žmona Veronika Kastujeva yra gavusi vyro nurodymą klubo neparduoti.
Trečia Vilniaus komanda „Vėtra“ šalies pirmenybėse nesugeba iškovoti pergalės nuo gegužės 24-osios ir beveik nekyla abejonių, jog viena pagrindinių to priežasčių - finansinės problemos. Kalbama, kad per pastaruosius porą mėnesių futbolininkams tik sykį buvo sumokėta po porą tūkstančių litų. Panašių bėdų klubas turi jau antrą sezoną iš eilės.
„Žalgiris“? Dabartinė situacija kažin ar gali stebinti. Seniai tapo įprasta, kad legendiniu vardu be jokio sąžinės graužimo manipuliuoja pseudogeradariai – petrikai, lopučiai, kastujevai. Kartais net atrodo, kad gal taip ir turi būti: „Žalgiris“ – kaip Sąjūdis, jis kažkada atliko laisvės šauklio funkciją, o vėliau atėjo laikas trauktis į šešėlį.
Blogą klubo karmą dabar bando pakeisti net politikai, šią savaitę mėginsiantys inicijuoti idėją, kurios esmė – „Žalgirio“ dalininke tampa Vilniaus savivaldybė.
Pagalbos ranką garsiam klubui pasirengusi ištiesti ir Lietuvos futbolo federacija (LFF), nors jos vadovas Liutauras Varanavičius pabrėžia: geriausiu atveju galėsime paskolinti pinigų, garsus vardas neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo. Mobilizuotis kviečiami net sirgaliai, kurie netrukus taip pat galės finansiškai paremti komandą.
„Žalgiris“ galbūt nemirs. Bet vadinti Vilnių futbolo sostine liežuvis nebeapsiverčia. Mieste nėra aikščių, nebėra ir stiprių klubų. Futbolas keliauja į provinciją. Tai savotiškai patvirtina ir L.Varanavičiaus ištarta frazė per Marijampolės stadiono atidarymo iškilmes: „Sveiki atvykę į Lietuvos futbolo sostinę“.
Iš tikrųjų pagal nuveiktus darbus Marijampolės „Sūduva“ yra aiški lygos lyderė. Veiklos nuoseklumu šį sezoną su ja pajėgia konkuruoti nebent tarpuvaldį pernai išgyvenęs Panevėžio „Ekranas“, galintis pasigirti bent jau nedidelėmis organizacinėmis pergalėmis – po užtrukusių derybų su miesto savivaldybe neseniai sutarta pagaliau įrengti „Aukštaitijos“ stadione apšvietimą.
Kaune futbolas vegetuoja. Tas pats stadionas, iš kurio nuolat šaiposi Lietuvą aplankę Vakarų europiečiai. Ta pati „Kauno“ komanda, šiemet vėl žadėjusi pergales Europoje, bet ir vėl pasitrauksianti iš kovos UEFA čempionų lygoje po antrojo atrankos etapo – po dvikovos su „Glasgow Rangers“.Tikite, kad taip nebus? Tada palaukite rugpjūčio 6-osios.
Klaipėdoje, kažkada turėjusioje antrą reprezentacinę Lietuvos komandą, futbolas merdi. Jei ne „Kauno“ rėmėjo Vladimiro Romanovo valdomo Ūkio banko parama „Atlantui“, galbūt jau būtų ir kojas ištiesęs.
Tačiau dabar įdomiau diskutuoti ne apie tai, ką derėtų vadinti šalies futbolo sostine. Svarbesnė žinia – A lyga gali sugrįžti į mėgėjiško futbolo laikus. Šį sezoną visos aštuonios A lygos komandos – net „Kauno“ išlaikytinė „Šilutė“ – yra profesionalios.
Tačiau „Žalgirio“ viceprezidentas Arvydas Šilys numato tikimybę, kad klubui, kuriam jis atstovauja, gali laikinai tekti pasitraukti į žemesnę lygą. Tada kyla klausimas, kas bus toliau. Ar Lietuvos lygoje liks mažiau nei aštuonios komandos, nors UEFA tokio formato nerekomenduoja? O jei ne – kas pakeis „Žalgirį“? Tiksliau, kaip mėgėjiški pirmos lygos klubai, net ir norėdami rungtyniauti su stipriausiais, įveiks licencijavimo reikalavimus? Nors ir šiuo atveju galima pastebėti, kad LFF licencijavimo komitetas porą pastarųjų sezonų sykį kitą jau yra taikęs dvigubus standartus.
Kad ir kaip būtų, faktas toks: A lyga nenusipelnė gyventi geriau. Ar girdėjote, kad jos varžybas rengianti Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA) kada nors būtų trimitavusi apie naujas sutartis su rėmėjais?
Negirdėjote, nes tų sutarčių ir nebuvo pasirašyta. Be to, net jei lygai pinigai imtų stebuklingai byrėti iš dangaus, turbūt būtų galima užduoti klausimą, kurį Ostapas Benderis kažkada kėlė Kisai Vorobjaninovui: „Kisa, kam jums pinigai? Juk jūs neturite fantazijos“.
NFKA net neužtenka vaizduotės sukurpti oficialiai pozicijai, kai jos nariai – šiuo atveju Vilniaus „Žalgiris“ – atsiduria ties prarajos riba. Apie kažkokią pagalbą klubams ir kalbėti neverta. L.Varanavičius tvirtina, kad, jei situacija nesikeis, kitą sezoną čempionatą rengs Federacija. Tačiau tą patį jis kalbėjo ir prieš šias pirmenybes. Todėl galima manyti, kad neveiksnaus ir niekam nereikalingo darinio ir dabar niekas neskubės vaikyti. Nebent visi A lygos klubai bankrutuotų.
Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-5
Vilniaus diena. 2008-09-16
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/priedai/sportas/pergales-tebetikint-pazadais-122681
Gediminas Reklaitis, Romas Poderys
Pergalės – tebetikint pažadais
Vilniaus "Žalgirio" futbolininkai ir toliau skina pergales Lietuvos A lygos čempionate, nors klubo vadovai ir toliau nevykdo pažadų pradėti mokėti atlyginimus.
Pinigų dar negavo
"Žalgiris" sekmadienį svečiuose 2:1 įveikė autsaiderę "Šilutę" ir A lygoje iškovojo trečią pergalę iš eilės. Vilniečiai taip įspūdingai kovojo, nepaisant to, kad jau keturis su puse mėnesio nėra gavę atlyginimų."Jau trečias man šiandien skambinate ir klausiate, ar gavome algas, – vakar sakė "Žalgirio" veteranas Igoris Morinas. – Nieko naujo negaliu pasakyti. Šiandien mums laisva diena, bet pinigų nepervedė, niekas iš klubo neskambino. Laukiame toliau."Laukdami išsvajotų atlyginimų žalgiriečiai rungtyniauja geriau, nei tada, kai pinigus gaudavo laiku. I.Morinas tai aiškino tuo, kad komandos neslegia atsakomybė už rezultatus."Nejaučiame jokio spaudimo. Į komandą atėjo daug jaunimo, jie noriai dirba, siekia save parodyti. Jie daugiausia laksto, o mes, veteranai, padedame patarimais ir nukreipiame tą energiją teisinga linkme. Kol kas visai neblogai pavyksta", – šyptelėjo I.Morinas.Tiesa, jis nelabai tiki, kad "Žalgiris" ir toliau tęs savo sėkmingą seriją. Du ateinančius savaitgalius vilniečių laukia dvikovos su titulą ginančiu "Kaunu". "Žiūrėsime, kaip seksis. Bandysime įkąsti ir čempionams", – kovingai kalbėjo "Žalgirio" lyderis.
Vieni ateina, kiti išeina
Be atlyginimų ginti "Žalgirio" garbę nusiteikę ne visi. Nesulaukdamas, kada vadovai pradės įgyvendinti savo pažadus, praėjusią savaitę komandą paliko puolėjas Nikolajus Misiukas.Jis pasirašė sutartį su Graikijos Dramos "Doksa" komanda. Kiek anksčiau Vilniaus ekipą paliko ir saugas Gerdas Aleksa.Tačiau į jų vietą stoja ne tik žalias jaunimas. "Žalgiriui" jau artimiausiu metu turėtų padėti Tomas Ražanauskas. Po traumos atsigaunantis 32 metų buvęs Lietuvos rinktinės saugas jau pusantro mėnesio treniruojasi Vilniuje ir greičiausiai rungtyniaus kitą sekmadienį prieš "Kauną".Tiesa, T.Ražanauskas neslepia, kad "Žalgiris" jo karjeroje bus tik trumpa stotelė, o paskui jis bandys pasirašyti sutartį su užsienio komanda. (...)
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/priedai/sportas/pergales-tebetikint-pazadais-122681
Gediminas Reklaitis, Romas Poderys
Pergalės – tebetikint pažadais
Vilniaus "Žalgirio" futbolininkai ir toliau skina pergales Lietuvos A lygos čempionate, nors klubo vadovai ir toliau nevykdo pažadų pradėti mokėti atlyginimus.
Pinigų dar negavo
"Žalgiris" sekmadienį svečiuose 2:1 įveikė autsaiderę "Šilutę" ir A lygoje iškovojo trečią pergalę iš eilės. Vilniečiai taip įspūdingai kovojo, nepaisant to, kad jau keturis su puse mėnesio nėra gavę atlyginimų."Jau trečias man šiandien skambinate ir klausiate, ar gavome algas, – vakar sakė "Žalgirio" veteranas Igoris Morinas. – Nieko naujo negaliu pasakyti. Šiandien mums laisva diena, bet pinigų nepervedė, niekas iš klubo neskambino. Laukiame toliau."Laukdami išsvajotų atlyginimų žalgiriečiai rungtyniauja geriau, nei tada, kai pinigus gaudavo laiku. I.Morinas tai aiškino tuo, kad komandos neslegia atsakomybė už rezultatus."Nejaučiame jokio spaudimo. Į komandą atėjo daug jaunimo, jie noriai dirba, siekia save parodyti. Jie daugiausia laksto, o mes, veteranai, padedame patarimais ir nukreipiame tą energiją teisinga linkme. Kol kas visai neblogai pavyksta", – šyptelėjo I.Morinas.Tiesa, jis nelabai tiki, kad "Žalgiris" ir toliau tęs savo sėkmingą seriją. Du ateinančius savaitgalius vilniečių laukia dvikovos su titulą ginančiu "Kaunu". "Žiūrėsime, kaip seksis. Bandysime įkąsti ir čempionams", – kovingai kalbėjo "Žalgirio" lyderis.
Vieni ateina, kiti išeina
Be atlyginimų ginti "Žalgirio" garbę nusiteikę ne visi. Nesulaukdamas, kada vadovai pradės įgyvendinti savo pažadus, praėjusią savaitę komandą paliko puolėjas Nikolajus Misiukas.Jis pasirašė sutartį su Graikijos Dramos "Doksa" komanda. Kiek anksčiau Vilniaus ekipą paliko ir saugas Gerdas Aleksa.Tačiau į jų vietą stoja ne tik žalias jaunimas. "Žalgiriui" jau artimiausiu metu turėtų padėti Tomas Ražanauskas. Po traumos atsigaunantis 32 metų buvęs Lietuvos rinktinės saugas jau pusantro mėnesio treniruojasi Vilniuje ir greičiausiai rungtyniaus kitą sekmadienį prieš "Kauną".Tiesa, T.Ražanauskas neslepia, kad "Žalgiris" jo karjeroje bus tik trumpa stotelė, o paskui jis bandys pasirašyti sutartį su užsienio komanda. (...)
Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-3
Vilniaus diena. 2008-07-31
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/alkana-komanda-nenori-pasiduoti-114519
Gediminas Reklaitis
Alkana komanda nenori pasiduoti
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/alkana-komanda-nenori-pasiduoti-114519
Gediminas Reklaitis
Alkana komanda nenori pasiduoti
Tris mėnesius tik pažadais maitinami Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai dirba, nors galėtų į viską spjauti. Vyrai atkakliai treniruojasi, nors neturi nei už ką valgyti, nei benzino nusipirkti. Ir gyvena griūvančioje bazėje, po kurią šmirinėja milžiniškos žiurkės.
„Gerai, gerai! Atsidenk! Dirbk! Liuks! Dar, dar pusę minutės!“ – beveik nenutildamas skardėjo Mindaugo Čepo balsas. Tris mėnesius pažadais maitinami Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai dirbo, nors galėtų į viską spjauti. Laukia geresnių dienų „Renkamės 17, pradedam 17.30“, – baigdamas rytinę pirmadienio treniruotę dar pridūrė M.Čepas. Pratybose „Žalgirio“ futbolo komandos treneris kasdien sulaukia 25 žaidėjų, nors legionieriams ir keliems lietuviams nusibodo klubo vadovų pažadai, todėl jie išvyko laimės ieškoti kitur.
Kiti pasiliko. Laukti ir tikėtis. Sąžiningai uždirbtų pinigų. „Ar matyti prošvaisčių? Dangus giedras, nė vieno debesėlio, iš kur tos prošvaistės? – šyptelėjo Artūras Steško, o už kelių metrų galvą linktelėjo jo brolis dvynys Igoris. – Mes nieko nežinome. Jei savininką išleis iš kalėjimo, gal kas pasikeis.“„Žalgirio“ žaidėjus be pragyvenimo šaltinio paliko Maskvos teisėsaugininkai, birželio pradžioje sulaikę Vadimą Kastujevą. 350 tūkst. litų – maždaug tiek kas mėnesį legendiniam klubui pervesdavo vilniečio verslininko įmonės. Kadangi komandą išlaikė jis vienas, „Žalgirio“ kasa akimirksniu ištuštėjo. Tuščia ji yra jau trečią mėnesį.Garsiausias Lietuvos klubas atsidūrė ant išnykimo ribos, bet V.Kastujevas savo atstovams griežtai pasakė: „Žalgirio“ neparduoti.“ Vilniaus ekipos žaidėjams ir gerbėjams lieka su nerimu laukti rugpjūčio 15 d. – tada Maskvos teisme paaiškės, ar V.Kastujevas bus paleistas į laisvę, ar ne. Verslininko atstovai žada, kad sprendimai bus priimti bet kuriuo atveju.
Bazė – lyg po karo
Maskvos kalėjimai toli, o gyvenimas „Žalgirio“ bazėje tęsiasi. Prestižiniame Antakalnio rajone, Žolyno gatvėje, kasdien skamba futbolininkų balsai. Kalbama, kad „Žalgiris“ prieš kelerius metus V.Kastujevą sudomino būtent dėl šios bazės.„Savininko nepažįstu. Esu jį matęs tik žurnalų puslapiuose. Nuo sausio, kai grįžau į „Žalgirį“, nebuvau su juo susitikęs“, – tai, kad V.Kastujevą nelabai domina bent jau futbolas, patvirtino Nerijus Vasiliauskas.Nuo vėjelio svyruojantis pušynas, Lenkijos ambasados kaimynystė ir žvėriškai brangi žemė – ideali vieta statyboms. Sako, kad V.Kastujevo nusamdyti architektai du gyvenamuosius namus jau yra suprojektavę. Bazę iškelti į užmiestį, o jos vietoje statyti kotedžus norėjo ir ankstesnis „Žalgirio“ savininkas Janušas Loputis.Vienintelė kliūtis – Vilniaus savivaldybė nesutinka keisti žemės paskirties. Tačiau susidaro įspūdis, kad „Žalgirį“ iš rankų į rankas perleidžiantys prieštaringi milijonieriai nusiteikę palaukti.Iškalbingiausiai apie milijonierių planus kalba pati bazė. Kaip buvo pastatyta 1988 m., taip ir nematė remonto. „Būtinai nueik pažiūrėti mūsų baseino. Būtinai. Prie Benjamino Zelkevičiaus aš jame dar maudžiausi. Prieš kiek laiko tai buvo? Prieš 12 metų“, – pasirausęs atmintyje tarstelėjo N.Vasiliauskas.M.Čepas greitai pasisiūlė palydėti: prasibrovėme pro trigubas polietileno plėvelės duris ir prieš akis atsivėrė sovietinės architektūros šedevras. Sutrupėjusios plytelės, jokių kažkada čia buvusio vandens požymių ir sudžiūvusi palmė tolimajame kampe – iš to, ką išvydome, sunku patikėti, kad ten iš viso kada nors buvo įmanoma maudytis.„Ir žiurkių pas mus yra. Maždaug tokių“, – tarp rankų palikdamas 20–25 cm tarpą dar pridūrė M.Čepas.
Iš santaupų ir skolų
„Gyvenu iš santaupų, bet jos baigiasi. Turiu šeimą, esu pasiėmęs didelę paskolą iš banko. Nebegaliu laukti ir tikėti pažadais“, – paaiškino N.Vasiliauskas.Šis puolėjas vienas pirmųjų paliko „Žalgirį“, tačiau sutarties su Baku „Olimpik“ (Azerbaidžanas) nepavyko pasirašyti dėl traumos. Teko sugrįžti. „Vienam prisiversti treniruotis sunku, o su vyrais dirbti maloniau. Išsigydysiu traumą ir lauksiu pasiūlymų“, – sakė futbolininkas.31 metų N.Vasiliauskas negali sau leisti krimsti tris mėnesius nesibaigiančius pažadus. Sportuoti liko keleri metai, reikia sukaupti bent nedidelį kapitalą savo verslui, nes tolesnė ateitis – nežinomybėje. Laukti nelabai gali ir metais vyresni broliai Steško, Julianas Bursukas ar Igoris Morinas. Tačiau jie laukia.„O kur eiti? Komandų Lietuvoje nėra. Pusė Romanovo („Kauno“ rėmėjo Vladimiro Romanovo – red. past.), pusė... Toks amžius, kad niekur nebenueisi, – prisipažino A.Steško. – Lauksime. Mes pripratę. Lopučio laikais atlyginimai vėluodavo kiekvienais metais. Sykį – net penkis mėnesius. Tikimės, kad naujo rekordo nebus.“Jaunesni „Žalgirio“ žaidėjai dar gali tikėtis pagalbos iš tėvų, o A.Steško, kaip ir kiti veteranai, verčiasi iš santaupų arba skolinasi pinigus iš draugų. Žalgiriečių gyvenimą iliustruoja ir tuštesnė automobilių stovėjimo aikštelė šalia bazės. Į pratybas žaidėjai važiuoja po kelis, nes benzinui pinigų tiesiog nėra.„Man geriau, aš neturiu šeimos. Bet ir taip diržas jau suveržtas iki galo. Neįsivaizduoju, kaip reikės toliau gyventi, – galvą kraipė treneris M.Čepas, bet paskui pridūrė: – Kentėsiu iki galo. Juk žinote, kaip sakoma – skęstantį laivą paskutinis palieka kapitonas.“
Dirba dėl savęs
Gyventi tenka sukandus dantis, bet žalgiriečiai turi kuo didžiuotis. Jie dar sykį patvirtino kapitalistiniame amžiuje primirštą posakį – pinigai gali ne viską.Išalkęs ir nukraujavęs „Žalgiris“ praėjusią savaitę nuvažiavo į Marijampolę ir išplėšė lygiąsias 1:1. Prieš vieną čempionato lyderių „Sūduvą“, kuri gali puikuotis naujai atidarytu stadionu ir moderniausiomis Lietuvoje treniruočių aikštėmis.„Galėjome ir laimėti, bet tas nelemtas epizodas pačioje pabaigoje...“ – apgailestavo ambicijų nepraradęs M.Čepas. Iš kur tokia motyvacija? „Žalgirio“ žaidėjai jaučiasi atsakingi ištikimiausiems gerbėjams. Jie ne tik nenusigręžė nuo komandos, bet ir pradėjo rinkti pinigus futbolininkų algoms.Bet tai – ne vienintelė priežastis, kodėl į bazę Žolyno gatvėje kasdien po du kartus susirenka šie 25 žmonės. „Dirbame dėl savęs, nes esame profesionalai, gyvename iš futbolo. Jei ne „Žalgiryje“, tai kažkur turėsime žaisti“, – tikino N.Vasiliauskas.Jaunesnės kartos žaidėjai galvoja dar kitaip. „Išsivažinėjo legionieriai, dar keli žaidėjai. Mes dabar turime progą pasirodyti, gauname žaisti. Reikia dirbti. Kitaip nepasieksi savo svajonės – išvažiuoti į žinomą užsienio komandą“, – paaiškino 21-erių Ervinas Kvitkauskas.Toks Lietuvos futbolininkų kelias į barselonas, milanus ar čelsius. Su pirmadienį neužsivedusiu autobusu iš gyvenamaisias namais pasmerkto užstatyti stadiono. To paties, kurio veją trumpina jau išgarsėjusi žoliapjovė.Iš „Žalgirio“ liko tik skolos ir žoliapjovė – toks žalgiriečių anekdotas jau greičiau primena niūrią kasdienybę. Ne tik 61 metų istoriją skaičiuojančio „Žalgirio“, tačiau ir viso Lietuvos futbolo.
„Gerai, gerai! Atsidenk! Dirbk! Liuks! Dar, dar pusę minutės!“ – beveik nenutildamas skardėjo Mindaugo Čepo balsas. Tris mėnesius pažadais maitinami Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai dirbo, nors galėtų į viską spjauti. Laukia geresnių dienų „Renkamės 17, pradedam 17.30“, – baigdamas rytinę pirmadienio treniruotę dar pridūrė M.Čepas. Pratybose „Žalgirio“ futbolo komandos treneris kasdien sulaukia 25 žaidėjų, nors legionieriams ir keliems lietuviams nusibodo klubo vadovų pažadai, todėl jie išvyko laimės ieškoti kitur.
Kiti pasiliko. Laukti ir tikėtis. Sąžiningai uždirbtų pinigų. „Ar matyti prošvaisčių? Dangus giedras, nė vieno debesėlio, iš kur tos prošvaistės? – šyptelėjo Artūras Steško, o už kelių metrų galvą linktelėjo jo brolis dvynys Igoris. – Mes nieko nežinome. Jei savininką išleis iš kalėjimo, gal kas pasikeis.“„Žalgirio“ žaidėjus be pragyvenimo šaltinio paliko Maskvos teisėsaugininkai, birželio pradžioje sulaikę Vadimą Kastujevą. 350 tūkst. litų – maždaug tiek kas mėnesį legendiniam klubui pervesdavo vilniečio verslininko įmonės. Kadangi komandą išlaikė jis vienas, „Žalgirio“ kasa akimirksniu ištuštėjo. Tuščia ji yra jau trečią mėnesį.Garsiausias Lietuvos klubas atsidūrė ant išnykimo ribos, bet V.Kastujevas savo atstovams griežtai pasakė: „Žalgirio“ neparduoti.“ Vilniaus ekipos žaidėjams ir gerbėjams lieka su nerimu laukti rugpjūčio 15 d. – tada Maskvos teisme paaiškės, ar V.Kastujevas bus paleistas į laisvę, ar ne. Verslininko atstovai žada, kad sprendimai bus priimti bet kuriuo atveju.
Bazė – lyg po karo
Maskvos kalėjimai toli, o gyvenimas „Žalgirio“ bazėje tęsiasi. Prestižiniame Antakalnio rajone, Žolyno gatvėje, kasdien skamba futbolininkų balsai. Kalbama, kad „Žalgiris“ prieš kelerius metus V.Kastujevą sudomino būtent dėl šios bazės.„Savininko nepažįstu. Esu jį matęs tik žurnalų puslapiuose. Nuo sausio, kai grįžau į „Žalgirį“, nebuvau su juo susitikęs“, – tai, kad V.Kastujevą nelabai domina bent jau futbolas, patvirtino Nerijus Vasiliauskas.Nuo vėjelio svyruojantis pušynas, Lenkijos ambasados kaimynystė ir žvėriškai brangi žemė – ideali vieta statyboms. Sako, kad V.Kastujevo nusamdyti architektai du gyvenamuosius namus jau yra suprojektavę. Bazę iškelti į užmiestį, o jos vietoje statyti kotedžus norėjo ir ankstesnis „Žalgirio“ savininkas Janušas Loputis.Vienintelė kliūtis – Vilniaus savivaldybė nesutinka keisti žemės paskirties. Tačiau susidaro įspūdis, kad „Žalgirį“ iš rankų į rankas perleidžiantys prieštaringi milijonieriai nusiteikę palaukti.Iškalbingiausiai apie milijonierių planus kalba pati bazė. Kaip buvo pastatyta 1988 m., taip ir nematė remonto. „Būtinai nueik pažiūrėti mūsų baseino. Būtinai. Prie Benjamino Zelkevičiaus aš jame dar maudžiausi. Prieš kiek laiko tai buvo? Prieš 12 metų“, – pasirausęs atmintyje tarstelėjo N.Vasiliauskas.M.Čepas greitai pasisiūlė palydėti: prasibrovėme pro trigubas polietileno plėvelės duris ir prieš akis atsivėrė sovietinės architektūros šedevras. Sutrupėjusios plytelės, jokių kažkada čia buvusio vandens požymių ir sudžiūvusi palmė tolimajame kampe – iš to, ką išvydome, sunku patikėti, kad ten iš viso kada nors buvo įmanoma maudytis.„Ir žiurkių pas mus yra. Maždaug tokių“, – tarp rankų palikdamas 20–25 cm tarpą dar pridūrė M.Čepas.
Iš santaupų ir skolų
„Gyvenu iš santaupų, bet jos baigiasi. Turiu šeimą, esu pasiėmęs didelę paskolą iš banko. Nebegaliu laukti ir tikėti pažadais“, – paaiškino N.Vasiliauskas.Šis puolėjas vienas pirmųjų paliko „Žalgirį“, tačiau sutarties su Baku „Olimpik“ (Azerbaidžanas) nepavyko pasirašyti dėl traumos. Teko sugrįžti. „Vienam prisiversti treniruotis sunku, o su vyrais dirbti maloniau. Išsigydysiu traumą ir lauksiu pasiūlymų“, – sakė futbolininkas.31 metų N.Vasiliauskas negali sau leisti krimsti tris mėnesius nesibaigiančius pažadus. Sportuoti liko keleri metai, reikia sukaupti bent nedidelį kapitalą savo verslui, nes tolesnė ateitis – nežinomybėje. Laukti nelabai gali ir metais vyresni broliai Steško, Julianas Bursukas ar Igoris Morinas. Tačiau jie laukia.„O kur eiti? Komandų Lietuvoje nėra. Pusė Romanovo („Kauno“ rėmėjo Vladimiro Romanovo – red. past.), pusė... Toks amžius, kad niekur nebenueisi, – prisipažino A.Steško. – Lauksime. Mes pripratę. Lopučio laikais atlyginimai vėluodavo kiekvienais metais. Sykį – net penkis mėnesius. Tikimės, kad naujo rekordo nebus.“Jaunesni „Žalgirio“ žaidėjai dar gali tikėtis pagalbos iš tėvų, o A.Steško, kaip ir kiti veteranai, verčiasi iš santaupų arba skolinasi pinigus iš draugų. Žalgiriečių gyvenimą iliustruoja ir tuštesnė automobilių stovėjimo aikštelė šalia bazės. Į pratybas žaidėjai važiuoja po kelis, nes benzinui pinigų tiesiog nėra.„Man geriau, aš neturiu šeimos. Bet ir taip diržas jau suveržtas iki galo. Neįsivaizduoju, kaip reikės toliau gyventi, – galvą kraipė treneris M.Čepas, bet paskui pridūrė: – Kentėsiu iki galo. Juk žinote, kaip sakoma – skęstantį laivą paskutinis palieka kapitonas.“
Dirba dėl savęs
Gyventi tenka sukandus dantis, bet žalgiriečiai turi kuo didžiuotis. Jie dar sykį patvirtino kapitalistiniame amžiuje primirštą posakį – pinigai gali ne viską.Išalkęs ir nukraujavęs „Žalgiris“ praėjusią savaitę nuvažiavo į Marijampolę ir išplėšė lygiąsias 1:1. Prieš vieną čempionato lyderių „Sūduvą“, kuri gali puikuotis naujai atidarytu stadionu ir moderniausiomis Lietuvoje treniruočių aikštėmis.„Galėjome ir laimėti, bet tas nelemtas epizodas pačioje pabaigoje...“ – apgailestavo ambicijų nepraradęs M.Čepas. Iš kur tokia motyvacija? „Žalgirio“ žaidėjai jaučiasi atsakingi ištikimiausiems gerbėjams. Jie ne tik nenusigręžė nuo komandos, bet ir pradėjo rinkti pinigus futbolininkų algoms.Bet tai – ne vienintelė priežastis, kodėl į bazę Žolyno gatvėje kasdien po du kartus susirenka šie 25 žmonės. „Dirbame dėl savęs, nes esame profesionalai, gyvename iš futbolo. Jei ne „Žalgiryje“, tai kažkur turėsime žaisti“, – tikino N.Vasiliauskas.Jaunesnės kartos žaidėjai galvoja dar kitaip. „Išsivažinėjo legionieriai, dar keli žaidėjai. Mes dabar turime progą pasirodyti, gauname žaisti. Reikia dirbti. Kitaip nepasieksi savo svajonės – išvažiuoti į žinomą užsienio komandą“, – paaiškino 21-erių Ervinas Kvitkauskas.Toks Lietuvos futbolininkų kelias į barselonas, milanus ar čelsius. Su pirmadienį neužsivedusiu autobusu iš gyvenamaisias namais pasmerkto užstatyti stadiono. To paties, kurio veją trumpina jau išgarsėjusi žoliapjovė.Iš „Žalgirio“ liko tik skolos ir žoliapjovė – toks žalgiriečių anekdotas jau greičiau primena niūrią kasdienybę. Ne tik 61 metų istoriją skaičiuojančio „Žalgirio“, tačiau ir viso Lietuvos futbolo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
