Trečios šiame tarpsezonyje "draugiškos" Žalgirio rungtynės. Eksperimentinė sudėtis, daug taktinio broko, neįpareigojantis rezultatas ir puiki galimybė pamatyti, koks naujokas pretenduoja įsitvirtinti Žalgirio komandoje. Jei tik, žinoma, dažleibi aikštėje lakstančių žaidėjų veidus...
Subjektyviai vertinant, žalgiriečiai kiekviename kėlinyje bandė realizuoti skirtingus taktinius modelius.
Pirmame didesnis dėmesys buvo skiriamas kombinaciniam žaidimui, kurį geriau kamuolį valdantys ir jį ilgiau kontroliuoti gebantys žaliai balti galėjo iš esmės sau leisti. Kitaip tariant, žalgiriečiai Granito aikštės pusėje "stumdė šachmatus", regzdami ilgas ir painias kombinacijas, kurias niekaip nesugebėdavo sėkmingai užbaigti. Žalgirio dominavimas buvo akivaizdus: įtampa Granito baudos aikštelėje augo, patys nowa-wilenski, nenorėdami rizikuoti, vis dažniau išspirdavo kamuolį už galinės aikštės linijos...
Deja, žalgiriečių "piknikas" buvo nesėkmingas ir beprasmis: įmušti nepavyko, pavyko įvartį praleisti (greita kontrataka, gynėjų klaida, apeitas vartininkas ir "vienas ant vieno" su tuščiais vartais...). Objektyvumo dėlei vertėtų pasakyti, jog "Granito" įvartis - ganėtinai atsitiktinis reiškinys, nes pirmo kėlinio metu tai buvo praktiškai vienintelė kombinacine prasme sėkminga jų kontrataka.
Kiek nustebino iš kitos aikštės pusės pasigirdusių garsių laimės šūksnių ir aplodismentų faktas, nowa-wilenskiems įmušus įvartį. Pasirodo, ir Granitas turi šiokį tokį ištikimų, nors ir anoniminių gerbėjų ratą...
Tai, kad Vilniaus Žalgirio ultrų antrame kėlinyje laukia malonios liūdno rezultato permainos patikino prieš pat antro kėlinio pradžią savo iniciatyva prie Pietų IV pribėgęs komandos kapitonas Tadas Gražiūnas. "Na, vyrai, patys suprantate..." - išraiškingai ir daugiaprasmiškai pasmakrę plaštaka perbraukė Tadas. - "Bet tai - tik pirmas kėlinys. Tuoj mes juos..."
Aha, "tuoj", kad tik nebūtų... Antrasis kėlinys Žalgiriui prasidėjo chaotiškai, nes mūsiškiai akivaizdžiai sutriko, niekaip negalėdami apsiprasti su vos ne krepšinišku Granito presingo tempu. Faktas, jog to išdavoje žalgirinė "futbolo šachmatų" taktika buvo neutralizuota 100%.
Žaliai Baltiems neliko nieko kito, kaip pereiti prie paprasto, banalaus "bėgi - pasuoji - spiri". Vaizdas aikštėje pasikeitė, žaidimas įgavo tempą, kaip sakoma, pradėjo patikti žiūrovams.
Ir šis taktikos pasikeitimas Granitui tapo lemtingu. Patys to nenorėdami, jie privertė žalgiriečius žaisti arba ilgais pasais, arba individualiai. Ir tuo pasirašė sau mirties nuosprendį, nes nei jėgų, nei kislorodo lakstyti paskui Žaliai Baltus antroje rungtynių pusėje jie jau nebeturėjo...
Iš pradžių geriausia 2009 metų sezono Žalgirio žaidėjas Mastianica "uždarė" Morios skersuotą kamuolį. Klasikinė kombinacija - greitos kontratakos metu Moria kairiuoju kraštu įveržė į Granito baudos aikštelę, pasiguldė anų vartininką ir permetė per jį kamuolį centre buvusiam Mastianicai. Edgarui beliko tik koją "chaliavnai" kyštelėti, ką vaikinas sėkmingai ir padarė.
Dar po dešimties minučių Vaskėla patvirtino savo futbolo dievo reputaciją. Klasiškai sukalė į "devintuką" jam iš vartininko aikštelės atšokusį kamuolį. Granito vartininkas, nujausdamas smūgį, pritūpė ir ... tik žvilgsniu palydėjo kamuolio trajektoriją.
Tos paties objektyvumo dėlei vertėtų pasakyti, jog rungtynės galėjo pasibaigti ir visai kitu rezultatu. Granitiečiams pavyko sukurti kažką panašaus į pirmojo kėlinio reidą, bet prieš tuščius vartus išėjęs Granito žaidėjas pralaimėjo mikro dvikovą petis petin jį besivijusiam Žalgirio gynėjui.
Žalgirio draugiškas rungtynes su vienais iš II lygos lyderių stebėjo ~20 ultrų. Iš viso pagarbą žaliai baltiems tą rytą savo apsilankymu pareiškė ~80 žiūrovų.
Komentarai