2007 gegužės 22 d. 17:00
ŽALGIRIS (LT) - LEVADIA (EE)
2:1
Dėsninga, sąžiningai, bet sunkiai iškovota pergalė, lėmusi "Žalgirio" patekimą į finalinį Baltijos lygos etapą.
Mūsų komanda buvo objektyviai stipresnė už savo priešininkus - tai spaudos konferencijoje pripažino abiejų komandų treneriai.
Sąžiningai kalbant, "Žalgirio" žaidėjai patys sukūrė žaidybines progas visiems trims įvarčiams įmušti - vienintelį savo įvartį estai įmušė tik rungtynių antiherojaus Bertrand'o Ngapounou padarytos klaidos pasėkoje. Bertrand'as, kaip jau tapo įprasta, savo baudos aikštelėje nesugebėjo perimti aukšto kamuolio, kuris nusileido tiesiai priešininkui ant kojos. "Išmaudomas" situaciją gelbėti puolęs Rapaliukas, bac! ir balionas antro kėlinio viduryje įskrenda į mūsų vartus...
Tuo tarpu rungtynių herojais tapo Edvinas Lukoševičius, pirmo kėlinio viduryje po kampinio galva į dešinįjį viršutinį kampą klasiškai įkalęs kamuoliuką, ir Nikolajus Misiukas, pataisęs tolimą Igarioko "šūvį" ir taip pakeitęs kamuolio skrydžio trajektoriją (ir tuo pačiu - išgelbėjęs "Žalgirio" garbę...).
Šiaip rungtynės buvo ganėtinai "klampios" - žaidimo tempas įsibangavo labai lėtai, nes žalgiriečių mėgstami pseudointelektualiniai kombinacinio futbolo "šachmatai" visą laiką strigo estų klampios gynybos "tundroje"...
Pietų IV tribūnoje buvo suskaičiuotos 106 galvos. "Levadią" palaikė apie 20 gerai įmitusių brandaus amžiaus pižonų (įtartinai gerai šnekančių lietuviškai), išsikabinusių banerį "Levadia, vperiod!" Akustinis palaikymas buvo geras (mano subjektyviu supratimu), vaizdinis - trys tirštos žalių dūmų "šaškės" antrame kėlinyje.
Komentarai