Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

Šią apybraižą rašau pačiam sau. Atlėgus pirminei pergalės euforijai , šis įrašas neteko tos esminės emocinės vertės, kai tekstą rašo ne protas, o širdis. Šiandien šis įrašas ir tėra nuostabaus mano gyvenimo istorijos fakto liudijimas, vertas įamžinimo kukliame bloge. Vargu bau, ar čia  rasite ypač originalių minčių ir įžvalgų, tiesiog kiek fragmentuotą Vilniaus Žalgirio triumfo liudijimo analizę. Tad, kaip sakoma, taupykite savo laiką, skaityti nebūtina... Deja vu Tai jau buvo. Prieš devynis metus: tas pats trofėjus, tas pats oponentas, tas pats rezultatas, toks pat pitch invasion'as , tas pats pergalės šėlsmas ir triumfo palaima... Unikalus, nors ir techninis niuansas: tiek 2003, tiek ir 2012 metais mentai atliko savotišką žygdarbį - sugebėjo nesugadinti palaikymo ir pergalės šventės.  Laimėjimai ir praradimai "+" Žalgirio pergalė Taurės finale prieš Ekraną turi išskirtinę simbolinę prasmę. Tai - savotiškų Žalgirio istorijos "naujųjų viduramž...

Naujojo 2012 metų VILNIAUS ŽALGIRIO sezono pradžia sutapo su vieša reikšmingų Jūsų nuolankaus tarno pasaulėžiūros pokyčių raiška.  Nei liūdna, nei linksma, tačiau natūraliu tėvystės instituto priedermių ir futbolo aistros simbiozės rezultatu tapo savaiminis pasaulėžiūrinių interesų "pasislinkimas" iš "ontos" link "gnoseos". Žmonių kalba kalbant, dėl objektyvių priežasčių fanatelinimo (būties) misija manyje po truputį evoliucionuoja į mokymo fanatelinti (pažinimo, tiksliau mokymo pažinti) misiją. Žinia, pastaroji ne tokia aistringa, kaip norėtųsi, ir labiau varžanti, antra vertus, ne mažiau svarbi, o gal net kur kas atsakingesnė. Nes Vilniaus Žalgiris bus tol, kol bus Pietų IV , o Pietų IV bus tol, kol ... bus.  Nebus, kas mus pakeičia, nebus ir Pietų IV . Nieko asmeniško, ponai, tik formali logika... Šiuo klausimu esu ganėtinai ramus, nes turiu kam atskleisti futbolo žavesio paslaptis, tribūnos aistros grožį ir, svarbiausia, meilę VILNIAUS ŽALGI...

2011 m. lapkričio 3-5 d. vyko tradiciniai geriausio einamųjų metų sezono "Žalgirio" komandos žaidėjo rinkimai. Vilniaus "Žalgirio" ultros ir aistruoliai nominantą rinko iš 28 kandidatų, bent kartą sezono metu pasirodžiusių aikštėje pagrindinės komandos sudėtyje: 1 . Nerijus ASTRAUSKAS (LTU) (puolėjas), 2. Luca BONOMETTI (ITA) (saugas), 3. Aivaras BRAŽINSKAS (LTU) (vartininkas), 4. Georgas FREIDGEIMAS (LTU) (gynėjas), 5. Denis GORDEJ (LTU) (gynėjas), 6. Mario GRGUROVIC (CRO) (saugas), 7. Algis JANKAUSKAS (LTU) (gynėjas), 8. Goran JERKOVIC (FRA) (puolėjas), 9. Artūras JERŠOVAS (LTU) (saugas), 10. Mario JOKIC (CRO) (gynėjas), 11. Jaunius JUOZAITIS (LTU) (gynėjas), 12. Egidijus JUŠKA (LTU) (saugas), 13. Saulius KLEVINSKAS (LTU) (vartininkas), 14. Pavel KOMOLOV (RUS) (saugas), 15. Aleksandr KURNAEV (RUS) (saugas), 16. Edgaras MASTIANICA (LTU) (saugas), 17. Deivydas MATULEVIČIUS (LTU) (puolėjas), 18. Andrej NAGUMANOV (RUS) (saugas), 19. Luka PERIC (CRO) (gynėjas), 20. Tom...

Stadione nebuvau, apie muštynes su vietine fauna sužinojau tik antradienį. Sėdėjau namie ir puoselėjau savo gyvenimo gėles. TV transliacijos metu veido nervus tampiusi įtampa tebuvo tolimas atgarsis tų aistrų, kurios tądien virė stadione prieš ir po finalinio švilpuko. Tačiau asmeninis pralaimėjimo kartėlis nuo to netapo mažiau skausmingas ar erzinantis. Visą pirmadienį kaip velnias kryžiaus (t.y. sąmoningai) vengiau bet kokių progų bent ką nors kaityti, girdėti ar matyti apie šį pralaimėjimą. Tiesiog reikėjo laiko susitaikyti su objektyvia, emociškai žeidžiančia realybe, jog ji A lygos sezono lentelėje stovi vienu laipteliu žemiau, palyginus su mano iliuzijomis, viltimis, svajomis... Antra vertus, niekaip negaliu įveikti etinės kolizijos. Vos  ne gėda dėl to, kad niekaip neapsisprendžiu, kas man pačiam svarbiau: ar džiaugsmas dėl   mūsų Žalgirio per aspera ad astra (kaip ne kaip - sidabras po bronzos, bronza po nebūties...), ar nepasitenkinimas slaptų, garsiai niekam nes...

Pirmosios "gyvos" rungtynės po gerų trijų mėnesių pertraukos ir vos antrosios šiame sezone. Dievaži,  realiai pretenduoju į "antisezono" nominacijos nugalėtojus... Kol kas veju šalin įkyrią mintį, jog toks lankomumas - tai pabaigos pradžia. Mano ultravimo pabaigos... Dar "neprinokau" tiek, kad bent pats sau pripažinčiau šią tiesą. O gal ir  niekada "neprinoksiu"?.. Kaip neprinoksta alkoholikas prisipažinimui, jog yra ... alkoholikas. Et, ką aš čia vis apie ir save... Pakalbėkime geriau apie mačą. Kiekvienais metais yra mažiausiai vienerios rungtynės, kurias įsimeni, kaip sakoma, visam gyvenimui. Visas kitas anksčiau ar vėliau užmiršti, o tas įsimeni. Ir įsimintinos jos tampa ne dėl savo rezultato ar emocijų "peilio", paliekančio kartais skausmingą, kartais malonų, bet visada gilų randą atmintyje. Nemirtingomis jos tampa to vienintelio ir nepakartojamo lietuviško lietaus dėka, kuris dar iki rungtynių persmelkia Tave iki paskutinio ...

2010 m. lapkričio 6-14 d. vyko tradiciniai geriausio einamųjų metų sezono "Žalgirio" komandos žaidėjo rinkimai. Vilniaus "Žalgirio" ultros ir aistruoliai nominantą rinko iš 28 kandidatų, bent kartą sezono metu pasirodžiusių aikštėje pagrindinės komandos sudėtyje: Pavel Leus (vartininkas),  Saulius Klevinskas (vartininkas),  Ernestas Šetkus (vartininkas),  Tomas Sirevičius (gynėjas),  Egidijus Vaitkūnas (gynėjas),  Yan Bobrovskij (gynėjas),  Kazimieras Gnedojus (gynėjas), Artūras Sobolis (gynėjas),  Davydas Arlauskis (gynėjas), Algis Jankauskas (gynėjas),   Tadas Gražiūnas (gynėjas), Igoris Steško (gynėjas), Giedrius Barevičius (saugas),  Raimondas Vilėniškis (saugas),  Roman Romančuk (saugas), Egidijus Juška (saugas),  Edgaras Mastianica (saugas),  Rokas Janilionis (saugas),  Arminas Vaskela (saugas),  Pavel Komolov (saugas),  Andrey Nagumanov (saugas),  Roman Nagumanov (saugas), ...

Dievaži, nieko nerašysiu apie šias visišku fiasko pasibaigusias LFF taurės turnyro atrankines rungtynes. Užtenka diskusijos, kuri nuo vakar verda facebook'e, ir migreninio galvos skausmo, visą dieną varančio mane iš proto. Ir vienas, ir kitas reiškinys pakankamai išsamiai charakterizuoja skirtingus Klubo administracijos, racionaliai mastančių pozityvistų ir "psichikos sutrikimų turinčių" ultrų požiūrius į pralaimėtų rungtynių svarbą ir šio pralaimėjimo pasekmes. Pasakysiu tik tiek - pataisykite mane, jei aš klystu, bet susidaro įspūdis, jog visi racionalūs pozityvistai, visą dieną mus aiškinę, kaip mes turime mylėti savo komandą ir klausinėję, kur mes buvome tada, kai jų pačių prie Vilniaus  "Žalgirio" gyvažaidžių ir toli  nebuvo, yra ilgte išsiilgę Lietuvos stadionuose tokių vaizdelių. Čia , kiek suprantu, taip pat buvo pralaimėtos rungtynės, "kokių buvo ir dar bus". Ir nepasitenkimas rezultatu, suprask, buvo išreikštas kur kas inteligentiškiau, ne...