Vilniaus "Žalgiris": futbolo Dievai ir Demonai

Geriausio 2011 metų sezono žaidėjo rinkimai: statistinė apžvalga

2011-11-21T16:03:00.000+02:00

2011 m. lapkričio 3-5 d. vyko tradiciniai geriausio einamųjų metų sezono "Žalgirio" komandos žaidėjo rinkimai.

Vilniaus "Žalgirio" ultros ir aistruoliai nominantą rinko iš 28 kandidatų, bent kartą sezono metu pasirodžiusių aikštėje pagrindinės komandos sudėtyje:

1. Nerijus ASTRAUSKAS (LTU) (puolėjas),

2. Luca BONOMETTI (ITA) (saugas),

3. Aivaras BRAŽINSKAS (LTU) (vartininkas),

4. Georgas FREIDGEIMAS (LTU) (gynėjas),

5. Denis GORDEJ (LTU) (gynėjas),

6. Mario GRGUROVIC (CRO) (saugas),

7. Algis JANKAUSKAS (LTU) (gynėjas),

8. Goran JERKOVIC (FRA) (puolėjas),

9. Artūras JERŠOVAS (LTU) (saugas),

10. Mario JOKIC (CRO) (gynėjas),

11. Jaunius JUOZAITIS (LTU) (gynėjas),

12. Egidijus JUŠKA (LTU) (saugas),

13. Saulius KLEVINSKAS (LTU) (vartininkas),

14. Pavel KOMOLOV (RUS) (saugas),

15. Aleksandr KURNAEV (RUS) (saugas),

16. Edgaras MASTIANICA (LTU) (saugas),

17. Deivydas MATULEVIČIUS (LTU) (puolėjas),

18. Andrej NAGUMANOV (RUS) (saugas),

19. Luka PERIC (CRO) (gynėjas),

20. Tomislav PREKRATIC (CRO) (saugas),

21. Marius RAPALIS (LTU) (vartininkas),

22. Vaidas ŠILĖNAS (LTU) (saugas),

23. Artūras SOBOLIS (LTU) (gynėjas),

24. Egidijus VAITKŪNAS (LTU) (gynėjas),

25. Arminas VASKĖLA (LTU) (saugas),

26. Raimondas VILĖNIŠKIS (LTU) (saugas),

27. Pavel ZUBOV (RUS) (saugas),

28. Daumantas ŽUKAUSKAS (LTU) (puolėjas).

Iš viso buvo pateikti 34 biuleteniai. Visi gauti biuleteniai pripažinti galiojančiais.

Biuleteniuose ultros ir aistruoliai paminėjo 18 žaidėjų pavardę.

Pagal gautų balsų skaičių kandidatai išsidėstė taip:

1. Marius Rapalis -98 balsai,

2. Algis Jankauskas – 76,

3. Deivydas Matulevičius – 72,

4. Egidijus Vaitkūnas – 64,

5. Andrej Nagumanov – 61,

6. Mario Jokič – 29,

7. Nerijus Astrauskas – 28,

8. Vaidas Šilėnas – 25,

9. Luka Perič – 24,

10. Raimondas Vilėniškis – 18,

11. Artūras Jeršovas – 15,

12. Mario Grgurovič – 13,

13. Georgas Freidgeimas – 12,

14. Arminas Vaskėla – 5,

15. Aleksandr Kurnaev – 4,

16-17. Pavel Komolov – 3,

16-17. Tomislav Prekratič – 3,

18. Edgaras Mastianica – 1.

Kaip jau supratote, geriausiu 2011 metų sezono VMFD "Žalgiris" žaidėju pripažintas vartininkas MARIUS RAPALIS.

Šiemet neakivaizdi žaidėjų kova dėl pirmos aistruolių simpatijų vietos ypatingu azartu, deja, „nekibirkščiavo“. Senosios Žalgirio mokyklos atstovas Marius Rapalis be konkurencijos nugalėjo savo komandos kapitoną ir andanykštį Pietų IV-os atstovą Algį Jankauską tiek minint nominantą rinkimų penketukuose (27 kartai vs. 24 kartus), tiek įvardinant jį pirmoje kandidatų penketuko vietoje (10 kartų vs. 7 kartai).

Kiti įdomūs rinkimų rezultatų niuansai:

- geriausiu sezono žaidėju vartininkas išrenkamas antrą kartą per šių rinkimų istoriją. Pirmuoju dar 2004 metais buvo nominuotas Mindaugas Malinauskas;

- nepaisant to, kad šiemet Vilniaus „Žalgirio“ aistruolių simpatijos atiteko „saviškiui“ žaidėjui, legionieriai savo charizmos ir žaidimo kokybės dėka solidžiai įsitvirtino galutiniame sezono geriausiųjų sąraše – 7 vietos iš 18 (39%). Akivaizdi pažanga: 2010 metais tarp geriausiųjų tebuvo 5 legionieriai (24%);

- praėjusių metų geriausias sezono žaidėjas Pavel Komolov (nepaisant savo, deja, fragmentavaus šmėkštelėjimo komandos sudėtyje) šiemet liko šešioliktas, 2009 metų geriausias Edgaras Mastianica – aštuonioliktas;

- penktąją vietą geriausių sezono žaidėjų sąraše Andrej‘us Nagumanov‘as užima ... antri metai iš eilės;

- į simbolinį geriausių sezono žaidėjų vienuoliktuką pateko 1 vartininkas, 2 puolėjai, 4 saugai ir net 4 gynėjai. Tiesą sakant, nieko stebėtino, įvertinus ypatingai stabilų gynybos grandies žaidimą šių metu sezone...

Geriausias sezono Vilniaus "Žalgirio" žaidėjas renkamas nuo 2004 metų. Jais yra tapę:

2004 metais - Mindaugas Malinauskas,

2005 metais - Virmantas Lemežis,

2006 - 2008 metais - Igoris Morinas,

2009 metais - Edgaras Mastianica,

2010 metais – Pavel Komolov.

Spalio 23 d.: Sūduva - Žalgiris 2:0

2011-10-25T10:57:00.000+03:00

Stadione nebuvau, apie muštynes su vietine fauna sužinojau tik antradienį.
Sėdėjau namie ir puoselėjau savo gyvenimo gėles. TV transliacijos metu veido nervus tampiusi įtampa tebuvo tolimas atgarsis tų aistrų, kurios tądien virė stadione prieš ir po finalinio švilpuko.
Tačiau asmeninis pralaimėjimo kartėlis nuo to netapo mažiau skausmingas ar erzinantis. Visą pirmadienį kaip velnias kryžiaus (t.y. sąmoningai) vengiau bet kokių progų bent ką nors kaityti, girdėti ar matyti apie šį pralaimėjimą. Tiesiog reikėjo laiko susitaikyti su objektyvia, emociškai žeidžiančia realybe, jog ji A lygos sezono lentelėje stovi vienu laipteliu žemiau, palyginus su mano iliuzijomis, viltimis, svajomis...
Antra vertus, niekaip negaliu įveikti etinės kolizijos. Vos ne gėda dėl to, kad niekaip neapsisprendžiu, kas man pačiam svarbiau: ar džiaugsmas dėl mūsų Žalgirio per aspera ad astra (kaip ne kaip - sidabras po bronzos, bronza po nebūties...), ar nepasitenkinimas slaptų, garsiai niekam nesakytų, bet sąmoningai puoselėtų ultros svajonių neišsipildymu ("ir mums visvien - antri ar paskutiniai..."). Tipinis atvejis, kai objektyvumas "neveža", o subjektyvumas "nusodina"...
Karoče, frustracija, ir tiek...

P.S. Beje, pastebėjote įdomų paradoksą: praėjusiai metais mes užėmėme trečią vietą, pralaimėję kovą dėl antros, šiemet - antrą dėl pirmos.
Formali logika diktuoja įdomią išvadą - išliekant tam pačiam Žalgirio "adastrinės" evoliucijos tempui, kitais metais jau nebus ... dėl ko pralaimėti.
Bl**d, maldauju, tik nesakykite, kad formali logika neturi nieko bendro su gyvenimo realybės dėsniais!..

2011-07-05T13:45:00.003+03:00

2011 m. liepos 3 d.: Žalgiris - Šiauliai 0:0

Pirmosios "gyvos" rungtynės po gerų trijų mėnesių pertraukos ir vos antrosios šiame sezone. Dievaži, realiai pretenduoju į "antisezono" nominacijos nugalėtojus...
Kol kas veju šalin įkyrią mintį, jog toks lankomumas - tai pabaigos pradžia. Mano ultravimo pabaigos...
Dar "neprinokau" tiek, kad bent pats sau pripažinčiau šią tiesą. O gal ir niekada "neprinoksiu"?.. Kaip neprinoksta alkoholikas prisipažinimui, jog yra ... alkoholikas.
Et, ką aš čia vis apie ir save... Pakalbėkime geriau apie mačą.
Kiekvienais metais yra mažiausiai vienerios rungtynės, kurias įsimeni, kaip sakoma, visam gyvenimui. Visas kitas anksčiau ar vėliau užmiršti, o tas įsimeni. Ir įsimintinos jos tampa ne dėl savo rezultato ar emocijų "peilio", paliekančio kartais skausmingą, kartais malonų, bet visada gilų randą atmintyje. Nemirtingomis jos tampa to vienintelio ir nepakartojamo lietuviško lietaus dėka, kuris dar iki rungtynių persmelkia Tave iki paskutinio siūlo, o visą kitą laiką tu testovi, formaliai varvėdamas. Patikėkite, nemarus įspūdis (žr. ankstesnius blogo įrašus šia tema).
Žalgirio "namų" mačas Kaune su Šiauliais kaip tik ir tapo tokiu "sezono įvykiu". Be jokių abejonių tądien vykusias rungtynes laimėjo lietus. Jis niekais pavertė ne tik abiejų komandų trenerių žaidybinius planus, bet ir pačių žaidėjų bandymus žaisti bent jau elementarų futbolą (apie kombinacinio žaidimo organizavimą aš jau kukliai patylėsiu).
Rungtynių išvakarėse troškiame karštyje besiardę (suprask - rungtynėms karštame ore besirengę) žalgiriečiai pirmąsias dešimt minučių net nesuprato, kaip jiems realizuoti suplanuotas kombinacines schemas - kamuolys buvo sunkus, balos - gilios, veja - klampi. Pradėję žaisti trumpais pasais, jie momentaliai klimpdavo dar giliau - į klampią (atsiprašau už užknisančią tautologiją) Šiaulių gynybą. Ir taip - visas rungtynes...
Reziumė: progų įmušti įvartį - 1,5 (duokdie...), lemtingų klaidų - 0 (už ką - irgi ačiū).
Lietus savitai įtakojo ne tik įvykius futbolo aikštėje, bet ir pačioje tribūnose. Kas įdomiausia - paradoksaliai nuostabiu būdu: lietaus permerkti marškinėliai išryškino TOKIUS kai kurių tribūnos merginų FUTBOLUS, kad kartais net nežinodavai, kurį čia tą futbolą įdomiau stebėti - ar aikštėje žaidžiamą, ar tribūnoje grakščiai alsuojantį... B-)

P.S. Rungtynių pertraukos metu stadiono kavinėje sutiktas Pavel Komolov buvo įžūliai diplomatiškas ir į visus klausimus "na tai kaip?", "tai kada?", "ar tiesa?" atsakydavo lakoniškai - Rusijos diplomatijos mokyklai būdingu "Посмотрим..."

Geriausio 2010 metų sezono VMFD "Žalgiris" žaidėjo rinkimai: statistinė apžvalga

2010-11-16T17:03:00.000+02:00

2010 m. lapkričio 6-14 d. vyko tradiciniai geriausio einamųjų metų sezono "Žalgirio" komandos žaidėjo rinkimai.

Vilniaus "Žalgirio" ultros ir aistruoliai nominantą rinko iš 28 kandidatų, bent kartą sezono metu pasirodžiusių aikštėje pagrindinės komandos sudėtyje:

Pavel Leus (vartininkas),
Saulius Klevinskas (vartininkas),
Ernestas Šetkus (vartininkas),
Tomas Sirevičius (gynėjas),
Egidijus Vaitkūnas (gynėjas),
Yan Bobrovskij (gynėjas),
Kazimieras Gnedojus (gynėjas),
Artūras Sobolis (gynėjas),
Davydas Arlauskis (gynėjas),
Algis Jankauskas (gynėjas),
Tadas Gražiūnas (gynėjas),
Igoris Steško (gynėjas),
Giedrius Barevičius (saugas),
Raimondas Vilėniškis (saugas),
Roman Romančuk (saugas),
Egidijus Juška (saugas),
Edgaras Mastianica (saugas),
Rokas Janilionis (saugas),
Arminas Vaskela (saugas),
Pavel Komolov (saugas),
Andrey Nagumanov (saugas),
Roman Nagumanov (saugas),
Justinas Baltrimavičius (saugas),
Igoris Morinas (puolėjas),
Nerijus Astrauskas (puolėjas),
Artūras Jeršovas (puolėjas),
Daumantas Žukauskas (puolėjas),
Goran Jerkovič (puolėjas).

Iš viso buvo pateikti 39 biuleteniai, galiojančiais pripažinti 38. Biuleteniuose ultros ir aistruoliai paminėjo 21 žaidėjo pavardę.

Pagal gautų balsų skaičių kandidatai išsidėstė taip:

Pavel Komolov - 126 balsai,
Artūras Jeršovas - 122 balsai,
Raimondas Vilėniškis - 62 balsai,
Algis Jankauskas - 41 balsas,
Andrey Nagumanov - 35 balsai,
Saulius Klevinskas - 23 balsai,
Egidijus Vaitkūnas - 20 balsų,
Edgaras Mastianica - 18 balsų,
Tadas Gražiūnas - 17 balsų,
Nerijus Astrauskas - 16 balsų,
Ernestas Šetkus - 8 balsai,
Arminas Vaskela - 8 balsai,
Davydas Arlauskis - 7 balsai,
Igoris Morinas - 7 balsai,
Kazimieras Gnedojus - 3 balsai,
Roman Romančuk - 3 balsai,
Yan Bobrovskij - 2 balsai,
Artūras Sobolis - 2 balsai,
Goran Jerkovič - 1 balsas,
Egidijus Juška - 1 balsas,
Tomas Sirevičius - 1 balsas.

Kaip jau supratote, geriausiu 2010 metų sezono VMFD "Žalgiris" žaidėju pripažintas saugas PAVEL KOMOLOV.

Šių rinkimų rezultatai yra unikalūs ir precedentiniai: pirmą kartą nuo 2004 metų, kai Pietų IV pradėjo organizuoti geriausio sezono žaidėjo rinkimus, tokiu tapo komandos legionierius, aštrioje konkurencinėje kovoje nugalėjęs vietinį žaidėją Artūrą Jeršovą.

Beje, įdomu tai, kad Artūras rinkimų penketukuose buvo minimas dažniau nei Pavelas (31 kartas vs. 28 kartai). Tačiau pirmoje kandidatų penketuko vietoje jis buvo minimas kur kas rečiau už savo kolegą (11 kartų vs. 19 kartų), viso to išdavoje buvo priverstas tenkintis antra vieta.
Kitas įdomūs rinkimų rezultatų niuansai:

abu šių metų rinkimų favoritai yra Vilniaus "Žalgirio" naujokai, komandoje žaidžiantys pirmą sezoną. Tik trečią vietą užėmė Vilniaus "Žalgirio" komandos senbūvis Raimondas Vilėniškis;
praėjusių metų geriausias sezono žaidėjas Edgaras Mastianica šiemet liko aštuntas, 2006 - 2008 metų lyderis Igoris Morinas - keturioliktas;
į pirmą geriausių sezono žaidėjų dešimtuką pateko ir Tadas Gražiūnas (9 vieta), sezono viduryje prieštaringomis aplinkybėmis pasitraukęs iš komandos ir šį sezoną baigęs Tauragės "Tauro" sudėtyje (dievaži, sena meilė nerūdija...);
į simbolinį geriausių sezono žaidėjų vienuoliktuką pateko 2 puolėjai, 4 saugai, 3 gynėjai ir net 2 vartininkai. Tai tik patvirtina tendenciją, jog Vilniaus "Žalgirio" komandoje vartininko pozicijoje žaidžia stiprios, talentingos, charizmatinės asmenybės.

Kaip jau minėta, geriausias sezono Vilniaus "Žalgirio" žaidėjas renkamas nuo 2004 metų. Jais yra tapę:

2004 metais - Mindaugas Malinauskas,
2005 metais - Virmantas Lemežis,
2006 - 2008 metais - Igoris Morinas,
2009 metais - Edgaras Mastianica.

Rugpjūčio 25 d.: Žalgiris - Banga 4:5 (po baudinių serijos)

2010-08-26T15:59:00.000+03:00

Dievaži, nieko nerašysiu apie šias visišku fiasko pasibaigusias LFF taurės turnyro atrankines rungtynes.
Užtenka diskusijos, kuri nuo vakar verda facebook'e, ir migreninio galvos skausmo, visą dieną varančio mane iš proto. Ir vienas, ir kitas reiškinys pakankamai išsamiai charakterizuoja skirtingus Klubo administracijos, racionaliai mastančių pozityvistų ir "psichikos sutrikimų turinčių" ultrų požiūrius į pralaimėtų rungtynių svarbą ir šio pralaimėjimo pasekmes.
Pasakysiu tik tiek - pataisykite mane, jei aš klystu, bet susidaro įspūdis, jog visi racionalūs pozityvistai, visą dieną mus aiškinę, kaip mes turime mylėti savo komandą ir klausinėję, kur mes buvome tada, kai jų pačių prie Vilniaus "Žalgirio" gyvažaidžių ir toli nebuvo, yra ilgte išsiilgę Lietuvos stadionuose tokių vaizdelių. Čia, kiek suprantu, taip pat buvo pralaimėtos rungtynės, "kokių buvo ir dar bus". Ir nepasitenkimas rezultatu, suprask, buvo išreikštas kur kas inteligentiškiau, nei etiškai iracionalūs ultrų svaičiojimai apie garbę ir atsakomybę.

Reminiscencijos

2010-08-25T16:17:00.003+03:00

Tai atsitikdavo ir seniau, tai kartojasi ir šiemet - na, nėra, nėra laiko išsamioms visų lankytų/matytų rungtynių apžvalgoms...
Pasiteisinimas - įprastai banalus, pasekmės - banaliai liūdnos: gyvenimo rutina vagia iš manęs laiką, o laikas negrįžtamai - prisiminimus. O visas situacijos dramatizmas slypi atvirkštiniame laiko ir atminties santykyje: kuo daugiau dienų praeina nuo išgyventų rungtynių, kuo daugiau tų pačių rungtynių, skaičiuojant vienetais, tampa praeities nebūtimi, tuo mažiau tuos įvykius atmintyje puošia faktografinis konkretumas, tikslumas ir išsamumas.
Nieko daugiau nelieka, tik skubėti dalintis paskutiniaisiais šviesiais prisiminimų likučiais, kol dar yra ką prisiminti. Bet ir tai - jau reminiscencijos, o ne gausūs "žalios" atminties klodai, iš kurių gali semti tai, kas subjektyviai Tau atrodo svarbiausia.

Gegužės 19 d.
Žalgiris - Atletas 4:1
Rungtynės įsiminė erzinančiai gausiu į absoliutaus A lygos autsaiderio vartus nerealizuotų progų skaičiumi. Iš pradžių atrodė, jog žaliai balti su studentais težaidžia sadistišką "katės-pelės" žaidimą, kai iš anksto pasmerktai šaliai paskutiniu, bet eiliniu momentu suteikiama galimybė dar kartą išsisukti nuo a priori neišvengiamos lemties...
Dievaži, mūsiškiai Atleto aikštės pusėje tąkart vaidino išties Čempionų lygos vertą žaidybinį spektaklį ir tuo varė į neviltį visą oponentų vienuoliktuką. Tačiau gerokai įpusėjus pirmam rungtynių kėliniui tapo aišku, kad žalgiriečiams tiesiog ... nepavyksta užbaigti savo spalvingų puolimo kombinacijų.
Skeptiškas tribūnos murmesys šiuo klausimu tikriausiai pasidarė pernelyg garsus, nes kaip tik antro kėlinio pabaigoje žaliai balti pagaliau padarė deramas "organizacines išvadas": studentų vartus "atrišo" Komolovas ir Jeršovas.
Pastarojo įvartis, įmuštas išėjus "vienas ant vieno" su Atleto vartininku, įstrigo atmintin ir dėl akivaizdžios moralinės Serbo kolizijos, kurią anas patyrė, skuosdamas paskui į vartus besiridenantį kamuolį. Rodos, tereikėjo koją papildomai kyštelėti ir rungtynių protokole būtų atsiradusi kita antrojo įvarčio autoriaus pavardė. Serbo garbei reikia pasakyti, jog "suka" jis netapo, nors į pačius vartus įskrido ir į vartų tinklą įsipainiojo kur kas "smagiau" nei įmuštas kamuolys...
Antrą kėlinį žaliai balti pradėjo "dantis besikrapštydami", lyg didelį darbą dirbti pabaigę, ko išdavoje studentai jiems liko neliko skolingi. Į Žalgirio vartus krito gražus "netyčiukas" ir rezultatas iškart tapo nesolidžiai "skystas", ypač žaidžiant su tokia komanda.
Šaltas dušas buvo naudingas. Žaliai balti tiesiogine to žodžio prasme supyko ir kelias minutes suraitė studentus į ožio ragą (žr. galutinį rungtynių rezultatą). Pagaliau savo pirmąjį įvartį pelnė ir Serbas, kuriam buvo suteikta garbė mušti vienuolikos metrų baudinį. Deja, kaip parodys netolimos ateities įvykiai, tai bus paskutinis Serbo įvartis Žalgirio naudai šiame sezone...

Liepos 4 d.: Klaipėda - Žalgiris 0:3

2010-07-14T14:45:00.000+03:00

Po skaudžių ir gėdingų nesėkmių serijos šių rungtynių laukiau kaip SAVAIME SUPRANTAMOS progos PRIVALOMAI pergalei laimėti. Ir nei viena nervų sistemos ląstelė nesignalizavo jokio pavojaus, jog šie teisėti lūkesčiai gali būti pažeisti ir ar kaip kitaip netesėti.
O kaip gi kitaip, velniai rautų, galėjo būti, žaidžiant su Klaipėdos efcegalviais, tais pačiais, kurie pirmo susitikimo metu nei vieno taiklaus spyrio į Žalgirio vartus nesugebėjo suorganizuoti!

Belieka dėkoti dievui, kad visomis tiesiomis ir netiesiomis Žalgiriui pavyko šios lūkesčius pateisinti.

Jau nuo pirmų susitikimo akimirkų mėmelgalviai leido mūsiškiams aiškiai suprasti, kas čia yra formalus aikštės šeimininkas ir kas čia nori būti tikruoju padėties šeimininku. Darbo ta proga turėjo visi žaliai-balti, pradedant kažkaip įtartinai lengvai "išmaudomais" gynėjais, baigiant Šetkumi, kurį iš nepatogių situacijų kartais gelbėjo ne jo meistriškumas, o prigimtinis efcėgalvių klišumas ir negebėjimas "uždaryti" skersuotų kamuolių. Bet kuriuo atveju, nors ir bevaisės, bet desperatiškos FK "Klaipėda" žaidėjų pastangos perrašyti bent jau regioninę Lietuvos futbolo istoriją tąkart Klaipėdos stadione sukėlė ne vieną skirtingo turinio žiūrovų emocijų proveržį.

Tačiau tiesa buvo Žalgirio pusėje. Tik gaila, kad link tos tiesos mūsiškiai ėjo ne tik aistruoliams, bet ir savo treneriui nervus gadindami - atsargiai, apdairiai, mažais žingsneliais, trumpais pasais, korektiškai perleisdami vienas kitam kamuolius net pačioje efcegalvių baudos aikštelėje. Atmint įsirėžė ganėtinai simptominis ir tą akimirką mane nerealiai suerzinęs pirmo kėlinio epizodas, kai Komolovas su Nagumanovu vienas kitam išskirtinį, tik Piterio gyventojams būdingą kamuolio varymo ir pasavimo etiketą demonstravo: "Только после Вас, Сударь!". Kol vaikinai jau priešininkų baudos aikštelėje aiškinosi все таки, который после которого, mėmelgalviai be ypatingų rūpesčių neutralizavo besiformuojantį pavojų savo vartams...
Na, o visiška pirmo kėlinio nesėkmių apoteoze laikytinas Borios kirtis tiesiai į Klaipėdos efcegalvių vartininką nuo 11 metrų žymos... Vienetiniai šūdkomandės suporteriai ta proga patyrė tokį jų varganame gyvenime retą orgazmą...
Belieka tik įsivaizduoti, kokiu balso tonu ir kokia veido išraiška Pankas per pertrauką savo žaidėjams piešė atšauktų atostogų ir neeilinių treniruočių perspektyvą. Tačiau tikslą Jis pasiekė - po pertraukos žalgiriečiai atostogas užsidirbo "su kaupu".
Rodos, tądien labiausiai atostogų geidė Artūras Jeršovas. Antra kėlinys virto kiek netikėtu, bet nuostabiu Jo įvarčių trejetuko benefisu.

Komandoms dar gerai neįsižaidus, Artūras, kaip tas anekdotinis kamerdineris, ėmė ir per dvi minutes lengvai išsprendė neišsprendžiamą grafų giminės tęstinumo klausimą: 51 ir 53 minutę vėjavaikiškai entuziastingai, lengvai žaismingai įmušti įvarčiai iš esmės atsakė į klausimą, kas yra tikrasis šių rungtynių nugalėtojas... Na, o 75 minutę aikštės šeimininkai turėjo pasijusti nei ne nėšči, tai tikrai sotūs nuo Artūro entuziazmo tądien mušti jiems įvarčius.
Kaip sakoma, didelis ačiū, Artūrai. Lauksime tęsinio!

Birželio 27 d.: Žalgiris - Ekranas 0:1

2010-06-28T14:49:00.000+03:00

Ekranas, mano kvailu supratimu, buvo ir turėjo likti vienintele komanda šio sezono čempionate, gebančia nugalėti mano mylimą komandą.
Panašu, jog Žalgirio treneris mastė taip pat analogiškai, nes per savo ilgą liežuvį paleido į viešą informacinę erdvę ... kokios nors Pakruojo "Kruojos" stratego vertą pasažą. Antra vertus, nėra ko pykti - po trijų dienų senumo "derbio" pats laikas atsimerkti, pažiūrėti tiesai į akis ir viešai prisipažinti, jog Žalgiris ne dėl A lygos aukso kovoja. Pasirodo, Žalgiris taškus iš lyderių atiminėja... Gražu... Prasminga...
Žalgirio žaidėjų garbei reikia pasakyti, jog jie apie save ir savo misiją nacionaliniame futbolo čempionate buvo kur kas geresnės nuomonės. Tądien žaliai balti sužaidė išties gražias rungtynes ir buvo dešimteriopai vertesni pergalės nei jų svečiai iš Panevėžio.
Abi komandos žaidė kibų futbolą, tad kovoje už kamuolio kontrolę esminį vaidmenį vaidino greitis, vikrumas ir individuali žaidėjų technika. Šiuo požiūriu žalgiriečiai, kaip tokiais atvejais sakoma, vienu procentu lenkė savo pagrindinius konkurentus kovoje už auksą. Tačiau šio procento neužteko, kad dominavimas aikštėje ir iniciatyvos kontrolė virstu pergalės įvarčiais - kamuolio į vartus įnešti tąkart nepavyko...
Tačiau užteko vienos vienintelės klaidos gynyboje ir jokių futbolinių stebuklų nedemonstravę Panevėžio mužikai iš sostinės "nachalia" išsivežė tris taškus. Liūdna ir skaudu...
Šioje situacijoje guodžia tik tai, kad kokybiškas, žiūrovo akiai gražus Žalgirio žaidimas lyg ir nesignalizuoja pavojaus ženklų, jog mūsų komanda nuosekliai grimzta / smenga į žaidimo krizės smegduobę. Belieka tikėtis, jog žalgiriečiams užteks vidinio pykčio, ambicijų ir savigarbos už savaitės, prieš einant maudytis į Baltijos jūrą, nusivalyti kojas į Klaipėdos efcegalvius...

Birželio 23 d.: Vėtra - Žalgiris 3:1

2010-06-28T13:48:00.000+03:00

Vienintelė mintis, besisukusi tokio pažeminimo traumuotoje galvoje, buvo šis Vladimiro Uljanovo-Lenino pasažas apie bolševikų režimui nepritariančius inteligentus:
"Интеллектуальные силы рабочих и крестьян растут и крепнут в борьбе за свержение буржуазии и ее пособников, интеллигентиков, лакеев капитала, мнящих себя мозгом нации. На деле это не мозг, а говно." (jeigu ką - В. И. Ленин. Полное собрание сочинений, изд. 5-е, Издательство политической литературы, 1970 г. Т. 51, стр. 48-49)
Jei vietoj žodžių "darbininkų ir valstiečių" įrašysime žodį "Vėtros", o vietoj "inteligenčiukų" - "Žalgirio", teks pripažinti, jog Lenino refleksija buvo ne tik genialiai pranašiška, bet ir visiškai teisinga.
Vienžo, "ačiū", vyrai: SEZONO GĖDA + SEZONO PAŽEMINIMAS = BLOGIAUSIOS SEZONO RUNGTYNĖS.

Birželio 13 d.: Žalgiris - Sūduva 1:1

2010-06-15T16:08:00.000+03:00

Jei šias rungtynes palyginsime su mechaninės fizikos dėsniais, tai lygiosios yra tolygios "kluptelėjimui", kokį dideliu greičiu ir augančiu pagreičiu judantis kūnas paprastai patiria susidūręs su mechanine kliūtimi.
Šio susidūrimo pasekmės gali būti įvairios, tačiau pagrindinė iš jų Žalgiriui yra ypač kenksminga: jei kūnas po susidūrimo ir "neatšoka" atgal, tai tikrai praranda pagreitį, prasideda jo lėtėjimo tendencija...
Todėl ypač žeminančiai šiame kontekste skambėjo tipinės fantaziją galutinai praradusių žiniasklaidos priemonių antraštės, charakterizuojančios rungtynių rezultatą ir turnyrinės lentelės vidaus dinamiką po jų - "Žalgiris vėl susigrąžino...", "Žalgiris vėl tapo...". Būkime biedni, bet teisingi - vienu tašku lenkti kineskopus, sužaidus vienomis rungtynėmis daugiau - tai reliatyvus faktas, o ne stabili tendencija.
Ateitis parodys, kiek Izaoko Niutono fizikos dėsniai galioja A lygoje, bet faktas lieka faktu: nesustabdomo Žalgirio triumfo į A lygos olimpą pasaka baigėsi, susidūrusi su "šūdino" atspalvio realybe, t.y. komanda, kuri mūsiškiams geba ne tik mesti iššūkį, bet ir primesti savo žaidimą...
Žalgiriečiams antrą kartą šiame sezone nepavyko įveikti Marijampolės Šūduvos. Ir tai yra blogai, nes negalima svaigti ir spangti apie A lygos aukso medalius, jei nesugebi įveikti artimiausių kovos už šiuos medalius konkurentų... Žalgiris - tai ne Kruoja, kuri pati sau vertinga tiek, kiek taškų pajėgia atimti iš lygos lyderių (minties įmantrumo nesupratusiems verčiu į lietuvių kalbą - Žalgiris negali leisti sau prabangos tenkintis, juolab - didžiuotis, atėmęs taškus iš Sūduvos. Manau, patys suprantate kodėl...)
Man nepatiko nei pati rungtynių eiga, nei galutinis jų rezultatas. Tai buvo rungtynės, kuriose svečiai diktavo savo sąlygas aikštės šeimininkams ir pirmieji pelnė įvartį. Vienintelė paguoda, jog Žalgiris yra ta komanda, kuri sugeba priimti "iššūkį" ir pasiūlyti "atsaką" - problemos sprendimo variantą. Kitas klausimas, kiek efektyvus konkrečioje situacijoje yra tas atsakas... O jis, manau sutiksite, tąkart buvo daugiau negu ch@#%#$^$%&%^!as...
Visa šių rungtynių ir jų baigties tragedija yra tame, jog komanda jas faktiškai pralaimėjo, o lygiąsias iškovojo vienas vienintelis žaidėjas ir tai - tik savo individualaus meistriškumo dėka...
Žalgiris tądien suprato, kaip reikia žaisti, tačiau, deja, taip ir nerado priešnuodžio REALIAI kibiai, non-stop presinguojančiai šūduvių gynybai, kuri 100% neutralizavo visas įprastines taktines žaliai-baltų schemas: anei Tau "firminio" žaidimo trumpais pasais, anei Tau "universalaus" žaidimo ilgais, anei garsiųjų "šachmatų", kai kamuoliuku žongliruodamas maustai tris gynėjus kiek nori ir kur nori... Šūduvių nepamaustysi: prišoks prie tavęs trise tokie gerai įmitę, bandelių su lašinukais paėdę ir pieneliu užsigėrę, užblokuos, pastums, kamuolį atims ir nubėgdami dar gulinčiam įspirs...
Ir neliko nieko kito žalgiriečiams, kaip tik šiurpinti tribūnas savo penkiažingsniais driblingais, kurie paprastai pasibaigdavo prarandant kamuolį ties trečiu-ketvirtu oponentu... O jei ir pavykdavo kam įnešti kamuolį į suvalkiečių baudos aikštelę (ką jau ten aikštelę - prieigų užtekdavo...), viskas baigdavosi Žalgirio "auksinės klasikos" stiliumi - spyriais šalia vartų...

Tad belieka tarti nuoširdų "ačiū" Pavelui, kuris savo NEREALIU ĮVARČIU ( = talento dėka) išgelbėjo Žalgirį nuo visiško fiasko.
O juokingiausia yra tai, kad Komolovas tąkart "nurabarbarino" ne bet ką, o ex-žaliai baltą Rapaliuką.
"Vėjas, vėjas įpūtė..." - pavydžiai po rungtynių inkštė internetiniai triochalos. "Špyga jums taukuota!" - belieka tik suvalkietiškai atsikirsti: įvartis buvo "pasaulinio", "istorinio" ir visokio kitokio "topinio" lygio. Lietuvių vartininkai tokių paprastai "neima", nes lietuvių futbolininkai tokių paprasčiausiai nemuša. Nemoka.

Beje, dar vienas toks įvartis, ir vilniečiais, dievaži, pakeis Komolovo pavardę į Bogomolovo...
Juokauju...

Birželio 6 d.: Šiauliai - Žalgiris 1:3

2010-06-10T16:22:00.000+03:00

Niekada neabejojau, jog būtent ši aistra mane nuvarys į kapus. Tik, dievaži, negalvojau, jog tai gali atsitikti taip greitai.
O viskas prasidėjo kaip įprasta - buitiškai ir banaliai: jauno, bet brandaus ir jau daugiavaikio tėvo statuso įpareigotas eilinį kartą likau namie, išvykos adrenaliną iškeitęs į namų rutiną ir ant sprando besikarstančius vaikus.
Egzistencinę frustraciją kiek švelnino ta aplinkybė, jog Žalgirio rungtynes rodys telikas, t.y. seksu bus galima užsiimti bent jau per stiklą.
Visas pirmas kėlinys nuėjo velniop, "mušantis" su žmona dėl aukščiausios valdžios šeimoje skeptro - nuotolinio TV pultelio.
Pilietinis karas galutinai buvo laimėtas per rungtynių pertrauką, tad antrą kėlinį pasitikau įsitvirtinęs vienvaldžio "šeimos galvos" titulo uzurpatoriaus statuse. Faktas, jog pilietinio karo metu prašvilpiau net du Žalgirio įvarčius, pergalės skonį kažkodėl saldino, o ne aitrino...
Transliacijos pradžios belaukdamas ant sofkutės sėdėjau savimi patenkintas ir ramus, kokia rami paprastai būna Belgijos politinė sistema eilinės vyriausybinės krizės įkarštyje. Kaip gi kitaip gali jaustis Žalgirio aistruolis (atsižvelgiant į sparčią savo statuso degeneraciją, galbūt jau labiau tiktų terminas "gerbėjas"), kai jo mylima komanda po pirmo kėlinio "daro" vieną nepalankiausių varžovų jų pačių aikštėje...
Belgiško lygio komfortas trūko duokdie tris minutes. Nuotaika sugedo "čia ir dabar", kai šiauliečiams iš trečio karto, bet visgi pavyko grūste įgrūsti kamuolį į mūsų vartus. Ir tada prasidėjo...
Protui suvokus, kad Kaunas - ne miestas, o 2:1 - ne rezultatas, bei įvertinus faktą, jog prieš akis - dar visas antras kėlinys, išmušė šaltas prakaitas. Po to, stebint vis labiau nepalankesnę įvykių eigą aikštėje, pradėjo virpėti kairė ranka. Ir kuo aštresnės buvo šiauliečių atakos ir kuo desperatiškesni buvo Šetkaus šuoliai gaudant jų spirtus kamuolius, tuo šios konvulsijos darėsi stipresnės ir skausmingesnės.
Žalgiriečiams praradus aikštės centro kontrolę nervinė įtampa vis labiau augo: po kiekvieno aikštės viduryje prarasto kamuolio pajusdavau, jog kažkokia nematoma ranka lauko mane stipriai suėmusi už gerklės. Ir tada įvyko mizanscena, privertusi mane rimtai sunerimti: prie manęs priėjo dukra, prisiglaudė, po to nustebusi kiek atšlijo ir paklausė: "Tėtukai, o kodėl tavo rankos tokios šaltos?"
Greitosios pagalbos neprireikė. Laiku ir vietoje Nagumanovas taikliu pasu išvedė Jeršovą, o anas, mano sveikatą gelbėdamas, daug negudraudamas pylė iš kokių 20-22 metrų ir įpaišė kamuoliuką į tolimą kairįjį šiauliečių vartų kampą...
Fūūūū, bl*... Ačiū Tau, Artūrai! Patikėkite, visos įtampos atslūgo kaip ranka nuėmus... Nes likus penkiolikai minučių iki rungtynių pabaigos 3:1 jau ir Afrikoje - 3:1... Žalgiriečiai savo ramiu žaidimu nepaneigė šios išminties - didesnės ištvermės ir individualios technikos dėka jie sėkmingai sužaidė rungtynių pabaigą ir išsivežė namo eilinius tris taškus, priversdami visus sporto naujienų komentatorius nustebti (vienus - nemaloniai, kitus - nuoširdžiai): Vilniaus Žalgiris - A lygos lyderis!
"Reziumė?" - paklausite Jūs. Atsipalaiduokite, ponai! Dievaži, nenorėjau čia nei susireikšminti, nei guostis, nei savęs gailėtis, tuo labiau erzinti jus deklaracijomis, jog mirti už Žalgirį yra didelė svajonė ir net garbė. Papasakojau jums autoironišką anekdotą iš realaus gyvenimo, iliustruojantį seną išmintį, jog gyvenimas yra gražus, o šio grožio paslaptis slypi pergalingame Žalgirio žaidime. Tad AVE VITA, ponai!

Gegužės 2 d.: Žalgiris - Kruoja 3:1

2010-05-05T11:33:00.002+03:00

Juodasis pastarųjų dviejų metų (o gal net ir pastarojo dešimtmečio...) Žalgirio istorijos laikotarpis kai kurių Pietų IV narių sąmonę traumavo kur kas sunkiau nei bet kuri (po)gimdyvinė trauma...
Pastaruoju metu šis stiprus psichinis sukrėtimas pasireiškia a) banalia netikėjimo, kad Žalgiriui gali taip ilgai sektis, patologija, b) fobija, jog anksčiau ar vėliau Žalgiriui prasidės nesėkmių laikotarpis.
Ir kuo labiau Žalgiriui sekasi, tuo didesnė įtampa tvyro kai kurių piliečių (tame tarpe - ir Jūsų nuolankaus tarno) makaulėse. Paskutinis paranojinis paaštrėjimas kaip tik įvyko Žalgirio rungtynių su Lietuvos provincinės futbolo kultūros kvintesencija - Pakruojo "Kruoja" išvakarėse.
Nieko stebėtino ar piktinančio tame nėra - juk ne kiekvieną dieną Žalgiriui atsiveria nors ir konjunktūrinė, bet galimybė savo jėgomis tapti čempionato lyderiu. Ir pagal klinikinę logiką šio šanso perspektyvos buvo daugiau negu aiškios: kaip gi čia tas mūsų Žalgiris nesusi...s, jeigu tokia puiki proga pasitaiko.
Ką gi, beliko tik ateiti į stadioną, užsimerkti, sukasti kumščio krumplius ir laukti neišvengiamo...
Žalgiriečiai tądien puikiai įrodė, jog kai kam pats laikas gydytis. Tiesą sakant, norėjau parašyti "lengvai įrodė", bet sąmoningai pasirinkau kitą charakteristiką, nes lengvomis tų rungtynių tikrai nepavadinsi.
Skirtingai nuo beveidžio aritmetinio nulio, FK "Klaipėda" vadinamo, Kruoja jau seniai užsirekomendavo kaip kovinga, ambicinga, neparanki, savaip agresyvi komanda, pasiruošusi ir net gebanti (už nemažus pinigus, tikriausiai...) atimti taškus iš bet kurio A lygos lyderio.
Šios rungtynės (bent jau jų pradžia) tik patvirtino šią "kruopų" reputaciją. Provincialai nuo pirmos akimirkos bandė primesti žalgiriečiams savo žaidimo tempą ir būdą: spaudė juos, individualiai presingavo, lyg bijodami suteikti žaliai baltiems erdvę manevro laisvei. Tokia akiplėšiškai pretenzinga kruopų taktika kiek nustebino - galvon toptelėjo mintis "Įdomu, ar ilgam jiems užteks jėgų žaisti tokiu tempu?.."
Objektyvumo dėlei verta pasakyti, jog mūsiškiams tokie presingai buvo nė motais - individualios technikos dėka žalgiriečiai nesunkiai "gliaudė" Kruojos žaidėjų globos kevalus ir žaidė kaip norėjo - trumpais, vidutiniais, ilgais pasais. Iš jų pastangų besišaipantys žaliai balti akivaizdžiai erzino provincialus, tad vis dažniau mūsiškių atakos buvo "užbaigiamos" sąmoningomis pražangomis. Kaip parodys netolima ateitis, tokia gynybinės taktikos variacija pakruojiškiams tapo lemtinga...
Žinia, kruopos - tai ne mėmelio efcegalviai. Pirmieji, skirtingai nei antrieji, ne tik kartas nuo karto grasino Šetkaus vartams, bet ir pirmieji įvartį pelnė...
Įvartis buvo daugiau negu idiotiškas... Šetkus tingiai išsitiesė gaudyti iš trisdešimties metrų atstumo paridentą kamuoliuką, o šis ėmė ir atsidūrė ne jo rankose, o vartuose.... Šioje vietoje - "didelis ačiū" Rūdiškių Lokomotyvo stadiono administracijai už supuvusias, žiūrovų sveikatai pavojingas tribūnas ir tokią idealiai "lygią" (JBTVMT!) aikštę, kad pažeme spirtas kamuolys sugebėjo peršokti jį begaudantį vartininką... Faktas lieka faktu: Pakruojo "Kruoja" tikrai liko skolinga mūsų Klubui bent pusę sumos už šio bulvių lauko nuomą...
Belieka džiaugtis, jog pakruojiškiai liko ištikimi savo gynybinei taktikai ir jau po 60 sekundžių savo baudos aikštelėje "nuskynė" mūsų piterietį Nagumanovą (jei kam neaišku - žavus jaunuolis Nr. 38 (iš dešinės...)). Kruojos vartininkas atspėjo nuo 11 metrų žymos ex-Kruojos saugo spirto kamuolio kryptį, bet jėgų jį "nuimti" jau neturėjo...

Silpni nervai ir vidutiniškas meistriškumas tapo pagrindinėmis priežastimis, nulėmusiomis kruopų fiasko tos dienos rungtynėse. Už akių draskymą teisėjui iš aikštės išspirta kruopa smarkiai teoretizavo savo komandos galimybes parsivežti namo bent tašką.
Teisybės dėlei verta pasakyti, jog ir žalgiriečiai, supratę, jog visi koziriai jau surinkti jų rankose, ypatingai nebesidraskė. 23 minutės benefisas (antra geltona kortelė akiplėšai ir 11 metrų baudinio realizavimas) nuėmė beužsimezgiančią įtampą Žalgirio žaidėjo gretose ir pergalė tapo elementariu technikos reikalu. O [žaidimo] technika, kaip žinia, tąkart buvo aukštesnė pas mūsų žaidėjus...
Tad nieko stebėtino, kad žalgiriečiai, kaip ir dera solidžiai komandai, neskubėdami, metodiškai nuosekliai ir taktiškai įvairiai antrame kėlinyje lengva forma sunešiojo kruopas ir pasiekė trečią iš eilės pergalę. Antra vertus, rungtynės žalgiriečiams iš esmės nebuvo lengvos - provincialai neleido savęs sutriuškinti ir iš principo toliau kandžiojosi bei spardė mūsiškiams per kojas. Darbo turėjo visi - pradedant savo progas puikiai išnaudojusių Tado ir Raimondo, baigiant tuo pačiu bėdžiumi Šetkų Ernestu.
Šios rungtynės mūsų komandai buvo reikšmingos dar vienu aspektu. Mano giliu įsitikinimu būtent tądien Žalgiryje įvyko žaidėjų kartų pasikeitimas. Nors visus įvarčius sukalė "seniai", tai buvo puikaus jaunosios kartos žaidybinio asistavimo pavyzdys. Šios pergalės kalviais iš esmės tapo representatives of the new generation: Jeršovas ir Komolovas, sustygavę puolimo grandies žaidimą, subrandinę n+1 progą įvarčiams pasiekti ir dar patys ne kartą šonkaulius kruopų vartininkui aplamdę...
"Ė, a girdž, o kur tada bankės, jei progų buvo n plius viena?" - paklausite Jūs, mielieji Skaitytojai, ir būsite visiškai teisūs... Negražu, nori-nenori, bet pirštu tenka parodyti į mūsų didįjį futbolo grossmeister'į, surengusį tokį įspūdingą nepataikymo į vartus simultaną, kad tribūnos jį iš aikštės "išpravodijo" greičiau su džiaugsmo, o ne liūdesio aplodismentais... Dievaži, tądien buvo "ne Igarioko" diena...
Ar šis sezonas taip pat bus "ne Igarioko" parodys ateitis. Netolima...

Balandžio 25 d.: Žalgiris - Klaipėda 3:0

2010-04-30T10:36:00.000+03:00

Tai buvo rungtynės, kuriose žalgiriečiai kovojo prieš vieną vienintelį priešininką - save pačius. Tiksliau išsireiškus - prieš makabriškai šūdiną savo pačių žaidimą, tądien pagardintą net SFL'ui nebūdinga kamuolio valdymo antitechnika.
Belieka džiaugtis, jog žaliai balti parodė klasę ir įveikė ne tik vienasezonį efcegalvių analogą iš Klaipėdos, jiems asistavusius tris teisėjus, bet ir savo pačių aikštėje keltą bardaką.
Paprastai tokio žaidybinio stiliaus Žalgirio rungtynės vadinamos pirmos fatalios klaidos rungtynėmis. Joms būdinga nesuskaičiuojamų bevaisių atakų ir gebėjimo praleisti vienintelės progos įvartį simbiozė. Tai - klasikinis Žalgirio žaidimo prieš Šilutę ir kitas nacionalinio futbolo vidutinybes stilius, ne kartą ir ne du "statęs" mūsų komandą į ypatingai nepatogią - visiškų lochų - padėtį.
Pasikartosiu, belieka džiaugtis, jog šį kartą klasikinė istorija nepasikartojo, nors kamuolio perdavimo sistema "vienas-du-užribis" arba "vienas-du-nuošalė" verčia truputį nerimauti. Problema tame, jog ta "prabanga", kurią žalgiriečiai leidžia sau žaisdami su A lygos nevykėliais, visiškai nesikotiruotų žaidžiant su bent kiek stipresnėmis komandomis...
"Klausyk, gal tu atsip*sk pagaliau nuo tų žalgiriečių - tik antras rungtynes ant žolės žmonės žaidžia. Pagaliau - juk laimėjo..." - pasakysite Jūs, mieli Skaitytojai, ir kažkuria prasme būsite teisūs vien dėl to, kad nugalėtojų niekas neteisia.
Žaliai balti tądien padarė tai, ką ir turėjo padaryti - pasiėmė po kojomis gulinčius tris taškus. O efcegalviai iš Klaipėdos dar liko jiems morališkai skolingi, nes tik sfl'inio bardako dėka Žalgiris nesutriuškino jų rankiniui ar krepšiniui būdingu įvarčių skirtumu...
Rungtynės buvo įdomios ir dar vienu aspektu - per 93 minutes mėmelgalviai taip ir nesugebėjo suregzti nei vienos bent kiek nors pavojingesnės, et, ką jau ten pavojingesnės, sakykime - įdomesnės atakos Žalgirio vartų link. Į žmonių kalbą išvertus - Šetkus tądien tiesiogine to žodžio prasme ... visiškai neturėjo darbo. Vieną vienintelį kartą antrame kėlinyje jis daugiau iš nuobodulio nei iš reikalo žiūrovams pademonstravo ninja stiliaus įgūdžius: įmantriai persirito per galvą, gaudydamas pro vartus (net ne į vartus!) paridentą kamuolį.
Rungtynes visiškai supuvusiame ir žiūrovams nesaugiame Rudiškių Lokomotyvo stadione stebėjo 94 Žalgirio ultros. Mėmelgalvių nepastebėta.

Kovo 28 d.: Žalgiris - Šiauliai 1:0

2010-03-30T17:24:00.000+03:00

Pradėsiu nuo autorefleksijos.

Dievaži, jau seniai nebuvau patyręs tokios gūdžios futbolo rungtynių laukimo įtampos... Visas savaitgalis, et, ką jau ten savaitgalis, visa paskutinė savaitė buvo nugyventa vien tam, kad dvi paskutines tos savaitės valandas būtų galima džiaugtis Žalgiriu, jo žaidimu, jo pergale. Ir visiškai nesvarbu, kas įvyko ar neįvyko per tą savaitę. Viskas buvo giliai po**ui palyginus su tuo faktu, jog sekmadienį, septintą valandą vakaro nuskambėjo rungtynių pradžią skelbiantis teisėjo švilpukas ir aš "dagyvenau" iki tos akimirkos...

Tiesą sakant, jau sekmadienį kartais apimdavo sunkiai tramdomas siaubas, kas bus, jei rungtynės ... neįvyks, vėluos ar pan. Dievaži, nervinis pervargimas buvo kažkur šalia...

Štai taip vidutiniškai statistinis vilnietis laukė pirmųjų Žalgirio namų rungtynių šiame A lygos. Ir įdomiausia tai, kad tokias psichosomatines "lomkes" tąkart patyriau ne aš vienas. Šeštą valandą (t.y. likus valandai iki rungtynių), atvažiavęs prie Sportimos maniežo, supratau, jog automobilio jau nėra kur ir pastatyti...

Faktas - išsipildė mano didžioji nepripažinto viešųjų ryšių specialisto svajonė: Žalgirio namų rungtynės pagaliau tapo pagrindiniu Vilniaus laisvalaikio gyvenimo įvykiu, valdančiu nemažos sostinės gyventojų dalies protus. Žinia, subjektyviai vertinant, jis pralaimėjo tam pačiam "Kino pavasariui", nes kai kurie VIP tribūnoje laukti svečiai pasirinko šio festivalio premjerą, o ne futbolą. Bet Žalgiris pralaimėjo konkurencingai, skirtingai nei beviltiškas Rūdiškių Lokomotyvas, kuris išvakarėse nemokamai tesudomino 400 žiūrovų. Tuo tarpu Žalgirį pagerbė 1200 žiūrovų, nepagailėjusių bilietams realiai apčiuopiamos sumos (reminiscencija: kai pavėlavęs įžengiau į Sportimą ir pamačiau priešais esančias tribūnas, pirmas ir vienintelis jausmas buvo didelė-didelė nuostaba, jog nesimato ... tuščių kėdžių. Ten, kur paprastai būna tribūnų "tyrai", alsavo vientisa žiūrovų masė...).

Žalgiris tądien laimėjo todėl, kad labiau norėjo laimėti. Laimėjo nepaisant amžinai neparankaus priešininko komplekso, kokį tradiciškai jaučia Šiauliams. Laimėjo nepaisant klampios, įkyrios, grubios Šiaulių gynybos, laidojusios žalgiriečių pastangas žaisti gražų, intelektualų, kombinacinį futbolą. Laimėjo, nes buvo:

labiau motyvuoti laimėti. Pietų IV (120 personų) palaikymo dainos ir skanduotės tądien skambėjo taip, jog tribūnos alsavimo nebuvo galima nejausti ar jį ignoruoti,
labiau jaunesni ir ambicingesni. Už pergalingą įvartį "ačiū" ex-Zenito dublerių kapitonui, kuris kaip tikras profesionalas sukūrė žaidybinę situaciją ir ją 100% išnaudojo,
atsikratę idiotiškos, bet tradicinės baimės praleisti atsakomąjį įvartį. T.y., net ir įmušę įvartį, žaliai balti nenustojo "banguoti" šiaulianskų baudos aikštelės prieigose, toliau taškydami jų klampią gynybos pelkę.

Drįstu spėti, jog ši aplinkybė ir tapo lemiama, garantavusia mums pergalę. Sėkmingai atlikti Žalgirio žaidėjų keitimai antro kėlinio antroje pusėje juodai geltoniems nepaliko jokių vilčių perimti iniciatyvą. Aikštėje pasirodę Mauglis, Serbas ir Romanas taip suaktyvino Žalgirio žaidimo tempą, jog žaliai balti liko padėties šeimininkais iki pat rungtynių pabaigos.
Ir net nesvarbu, kad Serbo pelnytas antras kuriozinis įvartis liko neužskaitytas. Šioje situacijoje kur kas daugiau džiaugsmo teikia tai, jog "tamsusis" šio sezono Žalgirio "arkliukas" pagaliau tapo labiau pastebimas aikštėje. O tai optimistiškai nuteikia, modeliuojant Žalgirio žaidimą ateityje.
Pabaigai - atskiras ačiū už daugmaž sustyguotą komandos gynybą, nepalaidojusią mūsų vilčių švęsti pirmąją Žalgirio pergalę šiame sezone. Maloniai nustebino mūsų "barbė-devindarbė" Tadas Gražiūnas, sąžiningai "atbirbinęs" visas 90 minučių sau neįprastoje kairiojo gynėjo pozicijoje ir palikęs savą pėdsaką visur, kur tik įmanoma - ir gynyboje, ir puolime. Dievaži, tikra tiesa, jog talento nepragersi...

O šiaip - AČIŪ JUMS, ŽALGIRIEČIAI, UŽ PERGALĘ!

PIRMA PERGALĖ - NE PASKUTINĖ!

2010 m. kovo 21 d.: Tauras - Žalgiris 1:1

2010-03-23T18:01:00.000+02:00

Žinia, pirmą naujo ir istorinio sezono įrašą vertėtų pradėti nuo garsaus ir patetiško "PAGALIAU! Ilgai laukta diena išaušo..." ar pan. Kaip ne kaip - tai išties istorinis Žalgirio sugrįžimo sezonas...

Tačiau... Savęs neprievartausiu ir pradėsiu nuo to, kuo baigiau, mintyse apibendrindamas šias rungtynes finaliniam švilpukui nuskambėjus: "Nu, ne, blia!.. Neužskaitom..."

Negaliu "užskaityti" šios išvykos kaip sėkmingos, o pačių rungtynių - kaip patenkinančių, kai mylimas ir išsiilgtas Žalgiris atpažįstamas tik iš to, jog visų rungtynių metu

nieko daugiau ne veikė, tik priešininkų baudos aikštelėje kėlė nesuskaičiuojamas "bangas", bet įmušė vieną vienintelį įvartį ir tą patį - iš vienuolikos metrų baudinio (atsipalaidavusio, vos ne dantis krapštančio Igarioko benifisas - saldus kerštas už kelis kartus skaudžiai raguotojų nukirstą Barevičių),
"padovanojo" oponentams dvi progas, iš kurių anie viena mielai pasinaudojo (grubi Babior'o klaida dešinėje baudos aikštelės pusėje ir Šetkaus agonija, neapsisprendžiant šokti raguotajam po kojomis ar grįžti į vartus...)

Viso to išdavoje - galutinis rezultatas 1:1 ir dar vienas konkretus materialistinis įrodymas, jog dievo nėra...

"Ko čia p*sinėjiesi?" - paklausite Jūs ir pasiūlysite: "Eik, išsimiegok, jei nuotaika prasta..."

Na, ne, Brangieji, pirmų sezono rungtynių faktoriumi Jūs man srėbiamosios neužkimšite.

Ne tas komandų lygis ir ne tas potencialų panašumas, kad lygiosios su kažkokiais sušvilptais "ragais" iš velniažinkur būtų vertinamos kaip sėkmingas ar bent adekvatus rungtynių rezultatas... (Minties įmantrumo nesupratusiems išversiu į lietuvių kalbą: "Kurioje, blia, komandoje žaidžia nacionalinių rinktinių nariai ir faktiniai Europos čempionai?! Ir jie dar sugeba neįveikti A lygos vidutinioko???").

Ne tas gynybos stabilumas ir ne ta kombinacinio puolamojo žaidimo kokybė, kad galėčiau imti ir nustebti: "ŽALGIRI, AŠ TAVĘS NEATPAŽĮSTU... VAU, KAŽKAS NAUJO!" Ta proga dezavuiruoju savo komplimentą Babior'ui. (Minties įmantrumo nesupratusiems išversiu į lietuvių kalbą: "Į A lygą grįžo tas pats senas-geras Žalgiriukas, kurio rungtynes žiūrėdamas nieko daugiau neveiki, tik meldiesi, kad jos greičiau pasibaigtų, kol gynėjai galutinai neapsikvailino... Nes tik savalaikis teisėjo švilpukas garantuoja mums taškus čempionate").

Stabili Žalgirio gynyba tarpsezonyje buvo trumpas ir aromatingas vasarvidžio nakties sapnas. Ar nestabili Žalgirio gynyba taps švininiu žiemovidžio košmaru, parodys ateitis. O ji - jau ne už kalnų...

Trejos rungtynės - keturi prarasti taškai...

2010-03-09T10:59:00.000+02:00

Belieka guostis, jog rungtynės buvo draugiškos ir išbarstyti taškai mums nekainavo prarastų medalių...

Vasario 20 d.

Žalgiris - Tauras 0:0

Rungtynės įsiminė tik tuo, kad nei ambicingas A lygos vidutiniokas, nei dar ambicingesnis A lygos naujokas (tikėtina...) taip ir "neperkando" vieni kitų gynybos.

Žalgiris šioje situacijoje sužaidė "kaip iš natų" - žaliai baltų gynėjai užgesindavo beveik visas raguotųjų atakas, ir vienintelis vargas, kuris tose rungtynėse teko mūsų vartininkams, buvo kamuolių susirinkimas nuo paskutinės grandies gynėjų galvų.

Tokia idile savo aikštės pusėje raguotųjų gynėjai negalėjo pasigirti. Deja, jų laimei, sėkmingai atakuoti , t.y. rezultatyviai užbaigti atakas žalgiriečiai tądien taip ir nesugebėjo. Gaisrų ir aistrų prie Tauragės komandos vartų buvo pakankamai, bet ... iš balos raguotieji kaskart lipdavo sausi.

Rungtynes kiek paįvairino Žalgirio peržiūroje dalyvaujanti "kinietiško futbolo genijus" Y.Mu. Na, įvertinus kiniečio žaidimą, tenka konstatuoti, jog šis genijus taip ir liks nepripažintas, nepaisant visų Singapūro grasinimų suteikti jam savo pilietybę ir avansu įtraukti į savo nacionalinę rinktinę...

Kiniečio žaidimas ne man vienam tąkart paliko slogų įspūdį - kinietis niekaip "neįsipaišė" į mobilaus, kombinacinio, vienu lietimu grindžiamo žaidimo schemą, pastoviai visur kliūdamas ir griūdamas. Kitaip tariant, buvo per didelis ir per "tapornas", kad laiku spėtų būti vietoje.

Savo fizinės kondicijos neadekvatumą greitai suprato ir pats "kitajozas". Suprato ... ir pradėjo erzeliuoti. Baigėsi tuo, kad tik antrame kėlinyje aikštėje pasirodęs per pirmąsias penkiolika žaidimo minučių tiek prisiskeryčiojo, jog gavo geltoną kortelę, per likusį laiką vos negavo antros ir taip vos neužbaigė savo pasirodymo mūsų komandoje...

Mūsų tribūna ta proga niūriai murmėjo, jog toks "įsigijimas" bus pats nesėkmingiausias formuojant komandą. Antra vertus, retrospektyviai galima pasakyti, jog Y.Mu peržiūra Žalgiryje šiomis rungtynėmis ir baigėsi...

Laukite tęsinio

Žalgirio raidos dialektika

2010-02-24T21:10:00.001+02:00

Vasario 24-oji - ta diena, kai "Žalgirio" atgimimo kiekybė peraugo į kokybę:

mes tapome reprezentaciniu sostinės futbolu klubu,
pirmoji rėmėjo pinigų perlaida keliauja į klubo sąskaitą,
Jano Bobrovskio perėjimo iš "Zenito" kontraktą mes gavome ... nemokai (!),
ir fbk'ai atsisakė su mumis žaisti draugiškas rungtynes, motyvuodami tuo, kad esą "bijo praleisti daug įvarčių".

Apibendrinant - tai buvo diena, kai "aš gėriau"!

Licencijavimo čempionate

2010-02-11T17:43:00.000+02:00

Neoficialių, bet labai patikimų šaltinių žiniomis net toks prieštaringos reputacijos LFF funkcionierius kaip p. Zibolis FD "Žalgiris" laiko "absoliučiu" šių metų A lygos licencijavimo proceso "čempionu". Vertinimo kriterijai, lėmę tokį aukštą įvertinimą - dokumentų pateikimo tempai ir jų kokybė.

2010 m. vasario 5 d.: Žalgiris - Granitas 2:1

2010-02-09T13:19:00.011+02:00

Trečios šiame tarpsezonyje "draugiškos" Žalgirio rungtynės. Eksperimentinė sudėtis, daug taktinio broko, neįpareigojantis rezultatas ir puiki galimybė pamatyti, koks naujokas pretenduoja įsitvirtinti Žalgirio komandoje. Jei tik, žinoma, dažleibi aikštėje lakstančių žaidėjų veidus...

Subjektyviai vertinant, žalgiriečiai kiekviename kėlinyje bandė realizuoti skirtingus taktinius modelius.

Pirmame didesnis dėmesys buvo skiriamas kombinaciniam žaidimui, kurį geriau kamuolį valdantys ir jį ilgiau kontroliuoti gebantys žaliai balti galėjo iš esmės sau leisti. Kitaip tariant, žalgiriečiai Granito aikštės pusėje "stumdė šachmatus", regzdami ilgas ir painias kombinacijas, kurias niekaip nesugebėdavo sėkmingai užbaigti. Žalgirio dominavimas buvo akivaizdus: įtampa Granito baudos aikštelėje augo, patys nowa-wilenski, nenorėdami rizikuoti, vis dažniau išspirdavo kamuolį už galinės aikštės linijos...

Deja, žalgiriečių "piknikas" buvo nesėkmingas ir beprasmis: įmušti nepavyko, pavyko įvartį praleisti (greita kontrataka, gynėjų klaida, apeitas vartininkas ir "vienas ant vieno" su tuščiais vartais...). Objektyvumo dėlei vertėtų pasakyti, jog "Granito" įvartis - ganėtinai atsitiktinis reiškinys, nes pirmo kėlinio metu tai buvo praktiškai vienintelė kombinacine prasme sėkminga jų kontrataka.

Kiek nustebino iš kitos aikštės pusės pasigirdusių garsių laimės šūksnių ir aplodismentų faktas, nowa-wilenskiems įmušus įvartį. Pasirodo, ir Granitas turi šiokį tokį ištikimų, nors ir anoniminių gerbėjų ratą...

Tai, kad Vilniaus Žalgirio ultrų antrame kėlinyje laukia malonios liūdno rezultato permainos patikino prieš pat antro kėlinio pradžią savo iniciatyva prie Pietų IV pribėgęs komandos kapitonas Tadas Gražiūnas. "Na, vyrai, patys suprantate..." - išraiškingai ir daugiaprasmiškai pasmakrę plaštaka perbraukė Tadas. - "Bet tai - tik pirmas kėlinys. Tuoj mes juos..."

Aha, "tuoj", kad tik nebūtų... Antrasis kėlinys Žalgiriui prasidėjo chaotiškai, nes mūsiškiai akivaizdžiai sutriko, niekaip negalėdami apsiprasti su vos ne krepšinišku Granito presingo tempu. Faktas, jog to išdavoje žalgirinė "futbolo šachmatų" taktika buvo neutralizuota 100%.

Žaliai Baltiems neliko nieko kito, kaip pereiti prie paprasto, banalaus "bėgi - pasuoji - spiri". Vaizdas aikštėje pasikeitė, žaidimas įgavo tempą, kaip sakoma, pradėjo patikti žiūrovams.

Ir šis taktikos pasikeitimas Granitui tapo lemtingu. Patys to nenorėdami, jie privertė žalgiriečius žaisti arba ilgais pasais, arba individualiai. Ir tuo pasirašė sau mirties nuosprendį, nes nei jėgų, nei kislorodo lakstyti paskui Žaliai Baltus antroje rungtynių pusėje jie jau nebeturėjo...

Iš pradžių geriausia 2009 metų sezono Žalgirio žaidėjas Mastianica "uždarė" Morios skersuotą kamuolį. Klasikinė kombinacija - greitos kontratakos metu Moria kairiuoju kraštu įveržė į Granito baudos aikštelę, pasiguldė anų vartininką ir permetė per jį kamuolį centre buvusiam Mastianicai. Edgarui beliko tik koją "chaliavnai" kyštelėti, ką vaikinas sėkmingai ir padarė.

Dar po dešimties minučių Vaskėla patvirtino savo futbolo dievo reputaciją. Klasiškai sukalė į "devintuką" jam iš vartininko aikštelės atšokusį kamuolį. Granito vartininkas, nujausdamas smūgį, pritūpė ir ... tik žvilgsniu palydėjo kamuolio trajektoriją.

Tos paties objektyvumo dėlei vertėtų pasakyti, jog rungtynės galėjo pasibaigti ir visai kitu rezultatu. Granitiečiams pavyko sukurti kažką panašaus į pirmojo kėlinio reidą, bet prieš tuščius vartus išėjęs Granito žaidėjas pralaimėjo mikro dvikovą petis petin jį besivijusiam Žalgirio gynėjui.

Žalgirio draugiškas rungtynes su vienais iš II lygos lyderių stebėjo ~20 ultrų. Iš viso pagarbą žaliai baltiems tą rytą savo apsilankymu pareiškė ~80 žiūrovų.

2009 m. rugsėjo 12 d.: Mažeikiai - Žalgiris 2:0

2010-02-09T12:39:00.015+02:00

Mistinė vieta tie Mažeikiai... Ir žmonės ten keisti gyvena...

Vyrai praeiti pro mūsų sektorių ramiai negali, kaskart striptizo nesušokę...

Moterys "vienas ant vieno" išeiti siūlo...

Visi kartu (t.y. - padorūs, blaivūs, mokesčius mokantys, į bažnyčią sekmadienį vaikštantys ir už savo "Mažeikius" sergantys miesčionys), tuos strip-shows regėdami, nemenką estetinę ekstazę patiria...

Už striptizą viešoje vietoje gavęs snukin šokėjas būtinai ateina dar kartą...

Duodi į galvą vienam - nuo tavęs bėga dviese...

Karoče...

Ne man vienam mažeikiškių mentaliteto ir socialinio elgesio ypatumai liko didžia paslaptimi. "Gal čia jų smegenis taip benzino garai veikia?" - iškėlė desperatiškai racionalią versiją R. "Nu, ką aš žinau," - mintyse numykiau. - "Gal greičiau tai pasąmoninė trauma, patirta po to, kai lenkai įmonės "Mažeikių nafta" pavadinimą pakeitė?.. Juk išties skaudu, kai tavo gimtasis miestas "PKN Orlen" degalinės priemiesčiu tapo. Todėl ir kraustosi iš proto, kaltų beieškodami. O, kaip žinia, kaltas provincijoje visada yra ir lieka Vilnius..."

Štai tokius potyrius patyriau, pirmą kartą apsilankęs "šlovingame" futbolo mieste Mažeikiuose, ir tokios liūdnos mintys mane aplankė iš to Lietuvos užkampio namo bevažiuojantį.

Tribūnoje buvome 24-iese. + 3 (visi?) vietiniai gotai, kurie mūsų tribūnoje jautėsi kur kas komfortabiliau nei kartu su savo bendramiestiečiais.

Vilniaus "Žalgiris" buvo ir bus: paramos akcija

2009-03-16T08:51:00.000+02:00

Vilniaus Žalgirio kreipimasis į visuomenę

2009-03-13T19:57:00.002+02:00

Faktas - nėra kur trauktis, nėra ko laukti!

Vilniaus "Žalgirio" komandos aistruoliai imasi iniciatyvos gelbėti gilioje finansinėje ir organizacinėje krizėje esančią savo mylimą komandą, užtikrinti jos istorinį tęstinumą, sudaryti sąlygas jos atgimimui ir triumfui A lygoje.

Mes siekiame grąžinti visiems nacionalinio futbolo gerbėjams jų savastį!

Mes gelbėjame Lietuvos futbolo legendą!

Mums būtina Jūsų, geros valios žmonių pagalba - nelikite abejingi, padėkite išsaugoti Vilniaus "Žalgirį"!..

Jūsų valioje - galimybė finansiškai paremti MŪSŲ VISŲ Vilniaus "Žalgirį", jo atgimimą ir tęstinumą:
Viešoji įstaiga Vilniaus miesto futbolo draugija "Žalgiris"
Įmonės kodas: 302309678
Adresas: Rygos 17a, Vilnius 05205
Banko sąskaita: LT187300010114323447
AB bankas "Hansabankas"
Registro tvarkytojas: Valstybės įmonė Registrų centras
Direktorius Mindaugas Kasperūnas

Pagarbiai
Ramas

Vilniaus Žalgirio kreipimasis į visuomenę

View more presentations from mildaster.

Spauda apie Žalgirio krizę. Verta paskaityti-1

2008-09-18T09:45:00.035+03:00

Lietuvos žinios. 2008-09-18
http://www.lzinios.lt/lt/2008-09-18/sporto_tribuna/pazadais_maitinamas_zalgiris_dar_kvepuoja.html

Vilmantas REMEIKA

Pažadais maitinamas "Žalgiris" dar kvėpuoja

Praėjusią vasarą legendinis Lietuvos futbolo klubas Vilniaus "Žalgiris" skambiai paminėjo savo 60-metį. Ta proga išleista šlovingą komandos istoriją primenanti knygelė, kurios viršelyje puikuojasi šūkis: "Žalgiris" buvo, yra ir bus".
Tačiau šią vasarą "Žalgirį" ištiko finansinė krizė, kuri kilo už grotų atsidūrus pagrindiniam klubo rėmėjui ir jo prezidentui Vadimui Kastujevui. Atlyginimų negaunantys žaidėjai vienas po kito paliko komandą it žiurkės skęstančio laivo. Pasak "Žalgirio" vyriausiojo trenerio Mindaugo Čepo, liko tik labiausiai klubui atsidavę žaidėjai bei grupė jaunų perspektyvių vaikinų.
Kreipėsi į LFF
Tačiau net ir šiems futbolininkams trūko kantrybė. Rugpjūčio viduryje jie oficialiai kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją (LFF), kad ši išsiaiškintų padėtį ir padėtų susigrąžinti pinigus. Tik LFF pareikalavus, kad "Žalgirio" klubas imtųsi konkrečių veiksmų, buvo sušauktas klubo valdybos susirinkimas, kuriame apsilankė įkalinto V.Kastujevo žmona Veronika Kastujeva. Ir pradėtos spręsti problemos. Skolos augo lyg ant mielių. "Žalgiris" su žaidėjais ir klubo personalu nebuvo atsiskaitęs už keturis mėnesius, skolos už varžybų vykdymą "Žalgirio" stadiono vadovybei ir Lietuvos futbolo federacijai siekė apie 150 tūkstančių litų. Per trumpą laiką klubas, prieš sezoną deklaravęs apie 4 milijonų litų biudžetą, virto nemokiu. Paskutinį kartą žalgiriečiams atlyginimai buvo išmokėti dar gegužės 15 dieną. Nuo liepos mėnesio "Žalgirį" paliko jau dešimt futbolininkų. "Praėjusį penktadienį pagaliau sulaukėme pirmosios finansinės injekcijos, nors ji ir gana kukli. Kitas skolas klubas įsipareigojo grąžinti per mėnesį", - LŽ sakė M.Čepas. LŽ žiniomis, futbolininkai už keturis mėnesius gavo vos 900 litų atlyginimus. "Klubą valdymą perėmusi V.Kastujevo žmona garantavo, kad reikalai pagerės. Ji žadėjo atsiskaityti su visais žaidėjais ir išlaikyti "Žalgirį". Ar aš ja tikiu? Negaliu netikėti. Belieka laukti", - situaciją aiškino M.Čepas.
Pagalbą teikė sirgaliai
Liepos pradžioje į krizę puolusiam Sostinės klubui pirmiausiai pagalbos ranką ištiesė ištikimiausi aistruoliai. Įkūrę klubo gelbėjimo fondą ir atidarę sąskaitą banke, jie ėmė rinkti lėšas ir dalijo futbolininkams. Iki rugsėjo žaidėjams buvo išdalinta kiek daugiau nei 10 tūkstančių litų paaukotų pinigų. "Manau, kad ši akcija pasiteisino. Kurį laiką visuomenės teikiama parama buvo vienintelės žaidėjų pajamos. Mane sujaudino kai kurių futbolininkų pasakojimai, kaip jie šias lėšas skyrė elementarioms higienos priemonėms ar maistui. Taip pat už jas buvo organizuojamos dublerių komandos išvykos į rungtynes. Kita vertus, tikėjomės sėkmingesnių akcijos rezultatų", - pasakojo sirgalių klubo "Pirmyn, Žaliai Balti" prezidentas Ramūnas Čepaitis. Kiek vėliau iniciatyvos ėmėsi ir Lietuvos futbolo federacija (LFF) bei Vilniaus miesto savivaldybė. Abi pareiškė, kad derėsis su "Žalgirio" valdyba ir sieks reorganizuoti klubą į Viešąją įstaigą ir tapti jos dalininkėmis. Ar tai pavyks, lieka tik spėlioti, kadangi V.Kastujevas bent iki šiol garsėjo kaip į derybas nelinkęs žmogus.
Jaunins sudėtį
Nors dar prieš kelias savaites nebuvo aišku, ar žalgiriečiai sugebės baigti šį sezoną, komandos treneris jau žvelgia į priekį. Visai nesenai sklandė kalbos ir spėliojimai, jog finansinės krizės ištikti ir komandą stipriai atjauninęs klubas nesugebės įvykdyti A lygos keliamų licencijavimo reikalavimų bei kitą sezoną gali pradėti net I šalies lygoje. "V.Kastujeva pareiškė, kad jokių kalbų apie žemesnę lygą negali būti. Tiesa, greičiausiai atsisakysime legionierių ir remsimės saviškiais. Šeimininkai nori, kad komandoje liktų tik lietuviai. Žadame pasilikti kelis vyresnius žaidėjus ir gerai žaidžiantį jaunimą. Su jais ir statysime naujojo "Žalgirio" pamatus", - optimistiškai dėstė M.Čepas. O kas bus, jei klubo savininkai vėl nevykdys savo pažadų? "Taip, mano kantrybė nėra auksinė. Pažadai pažadais, bet jais gyvas nebūsi. Tačiau tikiuosi, kad klubas išbris iš krizės", - sakė vos 30 metų žalgiriečių vairininkas.
Skina pergales
Nepaisant sunkumų, "Žalgirio" rezultatai šalies čempionate gerėja. Nukraujavę žalgiriečiai laimėjo pastarąsias trejas A lygos rungtynes ir pakilo į 5 vietą. M.Čepas tai linkęs aiškinti jaunų žaidėjų entuziazmu: "Žaidėjams buvo kilę minčių boikotuoti kurias nors rungtynes. Tačiau tuo nieko nepasieksime. Pasikalbėję nutarėme baigti čempionatą. Džiaugiuosi, kad vyrai negaili savęs, yra kupini entuziazmo. Taip ir pavyksta pasiekti gerų rezultatų". Paskutinį kartą Lietuvos čempionatą "Žalgiris" laimėjo 1999 m. Nuo to laiko komandos rezultatai vis prastėjo. O 2005 metais, komandai atsidūrus 8-ojoje vietoje, klubą paliko jos savininkas Janušas Loputis. Tada jį pakeitė V.Kastujevas. Tačiau po kelerių viltingų metų legendiniam klubui ir vėl teks pradėti lipdyti komandą iš naujo.

Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-7

2008-09-18T09:45:00.033+03:00

lrytas.lt. 2008-09-05

http://www.lrytas.lt/-12205971561220312687-p1-sportas-vilniaus-Å¾algirio-futbolininkams-suÅ¾ibo-viltis.htm

Kęstutis Rimkus ("Lietuvos rytas")

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkams sužibo viltis

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai netrukus gali sulaukti keturis mėnesius vėluojančių atlyginimų.
Keli pagrindiniai žaidėjai vakar buvo pakviesti pas klubo vadovus ir išgirdo, kad skolos bus grąžinamos.
„Aišku, kad tikime, – sakė komandos kapitonas Igoris Morinas, paklaustas, ar dar tiki pažadais. – Jei likome „Žalgiryje“, vadinasi, turime viltį, kad pinigai bus mokami.
Galbūt kitą savaitę, o gal dar po savaitės“.
Atlyginimų išmokėjimas „Žalgirio“ žaidėjams sustojo, kai už grotų Maskvoje atsidūrė klubo prezidentas Vadimas Kastujevas. 37 metų milijonieriui Rusijos teisėsauga pateikė kaltinimus dėl tarpininkavimo reketuojant verslininką Piotrą Čuviliną.
„V.Kastujevas negalėjo dalyvauti savo įmonių valdyme.
Tačiau dabar įgaliojimai perduoti Veronikai Kastujevai, todėl reikalai sparčiau pajudės“, – tvirtino „Žalgirio“ klubo administracijos direktorė Aida Dudonienė.
Klubo buhalteriją valdanti moteris teigė, kad klubo savininkai patenkinti, kaip pastaruoju metu žaidžia komanda.
Lyg tyčia negaudami atlygio ir praradę kelis į užsienio komandas išvykusius lyderius žalgiriečiai tikrai iškovojo daugiau taškų A lygos čempionate nei sezono pradžioje.
Per 19 rungtynių 21 tašką surinkęs „Žalgiris“ pakilo į penktąją vietą tarp aštuonių ekipų.
„Komanda išliks, su žaidėjais bus atsiskaityta, viskas bus gerai“, – tikino A.Dudonienė.
Kiti klubo atstovai „Žalgiriui“ įgriuvus į finansinę duobę ieškojo kitų gelbėjimosi variantų. Buvo vedamos derybos su Vilniaus savivaldybe, kad miestas paremtų komandą tapdamas jos dalininku.
Bet kad derybos tęstųsi, reikia klubo savininkų sutikimo.
Vilniaus klubo administracijos direktorės A.Dudonienės teigimu, „Žalgirio“ šeimininkai nesikeis: „Su mumis niekas nekalbėjo, jokių realių pasiūlymų negavome“.

Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-6

2008-09-18T09:45:00.028+03:00

lrytas.lt. 2008-07-14
http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12160515141215491195

Nerijus Kesminas

Lietuviško futbolo kelias vingiuoja į provinciją ir mėgėjiškumą

Liepos 15-oji, Žalgirio mūšio metinių minėjimo diena, šio istorinio įvykio vardu pavadintai futbolo komandai gali tapti pabaigos pradžia. Būtent tą dieną bus praėję lygiai du mėnesiai nuo tada, kai legendinio Vilniaus „Žalgirio“ klubo žaidėjams pastarąjį kartą buvo mokami atlyginimai. O tai reiškia, kad jie galės prašyti laisvųjų agentų statuso.
Vilnius tradiciškai yra laikomas Lietuvos futbolo sostine. Taip buvo daugiau nei prieš du dešimtmečius, kai „Žalgiris“ priklausė sovietinio futbolo elitui ir į rungtynes priviliodavo po 15 tūkst. žiūrovų. Taip buvo dar prieš metus, kai Lietuvos futbolo A lygoje rungtyniavo trys šalies sostinės komandos. Ne tik rungtyniavo – tuo metu visos jos pretendavo į čempionato medalius bei bilietus į Europą.
Algimanto Breikšto „Vilnius“ jau išmestas į antrąjį šalies futbolo divizioną. „Žalgirio“ savininkas Vadimas Kastujevas sėdi Maskvos kalėjime, tačiau elgiasi tarsi šuo ant šieno – nei pats ėda, nei kitiems leidžia: milijonieriaus žmona Veronika Kastujeva yra gavusi vyro nurodymą klubo neparduoti.
Trečia Vilniaus komanda „Vėtra“ šalies pirmenybėse nesugeba iškovoti pergalės nuo gegužės 24-osios ir beveik nekyla abejonių, jog viena pagrindinių to priežasčių - finansinės problemos. Kalbama, kad per pastaruosius porą mėnesių futbolininkams tik sykį buvo sumokėta po porą tūkstančių litų. Panašių bėdų klubas turi jau antrą sezoną iš eilės.
„Žalgiris“? Dabartinė situacija kažin ar gali stebinti. Seniai tapo įprasta, kad legendiniu vardu be jokio sąžinės graužimo manipuliuoja pseudogeradariai – petrikai, lopučiai, kastujevai. Kartais net atrodo, kad gal taip ir turi būti: „Žalgiris“ – kaip Sąjūdis, jis kažkada atliko laisvės šauklio funkciją, o vėliau atėjo laikas trauktis į šešėlį.
Blogą klubo karmą dabar bando pakeisti net politikai, šią savaitę mėginsiantys inicijuoti idėją, kurios esmė – „Žalgirio“ dalininke tampa Vilniaus savivaldybė.
Pagalbos ranką garsiam klubui pasirengusi ištiesti ir Lietuvos futbolo federacija (LFF), nors jos vadovas Liutauras Varanavičius pabrėžia: geriausiu atveju galėsime paskolinti pinigų, garsus vardas neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo. Mobilizuotis kviečiami net sirgaliai, kurie netrukus taip pat galės finansiškai paremti komandą.
„Žalgiris“ galbūt nemirs. Bet vadinti Vilnių futbolo sostine liežuvis nebeapsiverčia. Mieste nėra aikščių, nebėra ir stiprių klubų. Futbolas keliauja į provinciją. Tai savotiškai patvirtina ir L.Varanavičiaus ištarta frazė per Marijampolės stadiono atidarymo iškilmes: „Sveiki atvykę į Lietuvos futbolo sostinę“.
Iš tikrųjų pagal nuveiktus darbus Marijampolės „Sūduva“ yra aiški lygos lyderė. Veiklos nuoseklumu šį sezoną su ja pajėgia konkuruoti nebent tarpuvaldį pernai išgyvenęs Panevėžio „Ekranas“, galintis pasigirti bent jau nedidelėmis organizacinėmis pergalėmis – po užtrukusių derybų su miesto savivaldybe neseniai sutarta pagaliau įrengti „Aukštaitijos“ stadione apšvietimą.
Kaune futbolas vegetuoja. Tas pats stadionas, iš kurio nuolat šaiposi Lietuvą aplankę Vakarų europiečiai. Ta pati „Kauno“ komanda, šiemet vėl žadėjusi pergales Europoje, bet ir vėl pasitrauksianti iš kovos UEFA čempionų lygoje po antrojo atrankos etapo – po dvikovos su „Glasgow Rangers“.Tikite, kad taip nebus? Tada palaukite rugpjūčio 6-osios.
Klaipėdoje, kažkada turėjusioje antrą reprezentacinę Lietuvos komandą, futbolas merdi. Jei ne „Kauno“ rėmėjo Vladimiro Romanovo valdomo Ūkio banko parama „Atlantui“, galbūt jau būtų ir kojas ištiesęs.
Tačiau dabar įdomiau diskutuoti ne apie tai, ką derėtų vadinti šalies futbolo sostine. Svarbesnė žinia – A lyga gali sugrįžti į mėgėjiško futbolo laikus. Šį sezoną visos aštuonios A lygos komandos – net „Kauno“ išlaikytinė „Šilutė“ – yra profesionalios.
Tačiau „Žalgirio“ viceprezidentas Arvydas Šilys numato tikimybę, kad klubui, kuriam jis atstovauja, gali laikinai tekti pasitraukti į žemesnę lygą. Tada kyla klausimas, kas bus toliau. Ar Lietuvos lygoje liks mažiau nei aštuonios komandos, nors UEFA tokio formato nerekomenduoja? O jei ne – kas pakeis „Žalgirį“? Tiksliau, kaip mėgėjiški pirmos lygos klubai, net ir norėdami rungtyniauti su stipriausiais, įveiks licencijavimo reikalavimus? Nors ir šiuo atveju galima pastebėti, kad LFF licencijavimo komitetas porą pastarųjų sezonų sykį kitą jau yra taikęs dvigubus standartus.
Kad ir kaip būtų, faktas toks: A lyga nenusipelnė gyventi geriau. Ar girdėjote, kad jos varžybas rengianti Nacionalinė futbolo klubų asociacija (NFKA) kada nors būtų trimitavusi apie naujas sutartis su rėmėjais?
Negirdėjote, nes tų sutarčių ir nebuvo pasirašyta. Be to, net jei lygai pinigai imtų stebuklingai byrėti iš dangaus, turbūt būtų galima užduoti klausimą, kurį Ostapas Benderis kažkada kėlė Kisai Vorobjaninovui: „Kisa, kam jums pinigai? Juk jūs neturite fantazijos“.
NFKA net neužtenka vaizduotės sukurpti oficialiai pozicijai, kai jos nariai – šiuo atveju Vilniaus „Žalgiris“ – atsiduria ties prarajos riba. Apie kažkokią pagalbą klubams ir kalbėti neverta. L.Varanavičius tvirtina, kad, jei situacija nesikeis, kitą sezoną čempionatą rengs Federacija. Tačiau tą patį jis kalbėjo ir prieš šias pirmenybes. Todėl galima manyti, kad neveiksnaus ir niekam nereikalingo darinio ir dabar niekas neskubės vaikyti. Nebent visi A lygos klubai bankrutuotų.

Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-5

2008-09-18T09:45:00.025+03:00

Vilniaus diena. 2008-09-16
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/priedai/sportas/pergales-tebetikint-pazadais-122681

Gediminas Reklaitis, Romas Poderys

Pergalės – tebetikint pažadais

Vilniaus "Žalgirio" futbolininkai ir toliau skina pergales Lietuvos A lygos čempionate, nors klubo vadovai ir toliau nevykdo pažadų pradėti mokėti atlyginimus.
Pinigų dar negavo
"Žalgiris" sekmadienį svečiuose 2:1 įveikė autsaiderę "Šilutę" ir A lygoje iškovojo trečią pergalę iš eilės. Vilniečiai taip įspūdingai kovojo, nepaisant to, kad jau keturis su puse mėnesio nėra gavę atlyginimų."Jau trečias man šiandien skambinate ir klausiate, ar gavome algas, – vakar sakė "Žalgirio" veteranas Igoris Morinas. – Nieko naujo negaliu pasakyti. Šiandien mums laisva diena, bet pinigų nepervedė, niekas iš klubo neskambino. Laukiame toliau."Laukdami išsvajotų atlyginimų žalgiriečiai rungtyniauja geriau, nei tada, kai pinigus gaudavo laiku. I.Morinas tai aiškino tuo, kad komandos neslegia atsakomybė už rezultatus."Nejaučiame jokio spaudimo. Į komandą atėjo daug jaunimo, jie noriai dirba, siekia save parodyti. Jie daugiausia laksto, o mes, veteranai, padedame patarimais ir nukreipiame tą energiją teisinga linkme. Kol kas visai neblogai pavyksta", – šyptelėjo I.Morinas.Tiesa, jis nelabai tiki, kad "Žalgiris" ir toliau tęs savo sėkmingą seriją. Du ateinančius savaitgalius vilniečių laukia dvikovos su titulą ginančiu "Kaunu". "Žiūrėsime, kaip seksis. Bandysime įkąsti ir čempionams", – kovingai kalbėjo "Žalgirio" lyderis.
Vieni ateina, kiti išeina
Be atlyginimų ginti "Žalgirio" garbę nusiteikę ne visi. Nesulaukdamas, kada vadovai pradės įgyvendinti savo pažadus, praėjusią savaitę komandą paliko puolėjas Nikolajus Misiukas.Jis pasirašė sutartį su Graikijos Dramos "Doksa" komanda. Kiek anksčiau Vilniaus ekipą paliko ir saugas Gerdas Aleksa.Tačiau į jų vietą stoja ne tik žalias jaunimas. "Žalgiriui" jau artimiausiu metu turėtų padėti Tomas Ražanauskas. Po traumos atsigaunantis 32 metų buvęs Lietuvos rinktinės saugas jau pusantro mėnesio treniruojasi Vilniuje ir greičiausiai rungtyniaus kitą sekmadienį prieš "Kauną".Tiesa, T.Ražanauskas neslepia, kad "Žalgiris" jo karjeroje bus tik trumpa stotelė, o paskui jis bandys pasirašyti sutartį su užsienio komanda. (...)

Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-3

2008-09-18T09:45:00.022+03:00

Vilniaus diena. 2008-07-31
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/alkana-komanda-nenori-pasiduoti-114519

Gediminas Reklaitis

Alkana komanda nenori pasiduoti

Tris mėnesius tik pažadais maitinami Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai dirba, nors galėtų į viską spjauti. Vyrai atkakliai treniruojasi, nors neturi nei už ką valgyti, nei benzino nusipirkti. Ir gyvena griūvančioje bazėje, po kurią šmirinėja milžiniškos žiurkės.
„Gerai, gerai! Atsidenk! Dirbk! Liuks! Dar, dar pusę minutės!“ – beveik nenutildamas skardėjo Mindaugo Čepo balsas. Tris mėnesius pažadais maitinami Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai dirbo, nors galėtų į viską spjauti. Laukia geresnių dienų „Renkamės 17, pradedam 17.30“, – baigdamas rytinę pirmadienio treniruotę dar pridūrė M.Čepas. Pratybose „Žalgirio“ futbolo komandos treneris kasdien sulaukia 25 žaidėjų, nors legionieriams ir keliems lietuviams nusibodo klubo vadovų pažadai, todėl jie išvyko laimės ieškoti kitur.
Kiti pasiliko. Laukti ir tikėtis. Sąžiningai uždirbtų pinigų. „Ar matyti prošvaisčių? Dangus giedras, nė vieno debesėlio, iš kur tos prošvaistės? – šyptelėjo Artūras Steško, o už kelių metrų galvą linktelėjo jo brolis dvynys Igoris. – Mes nieko nežinome. Jei savininką išleis iš kalėjimo, gal kas pasikeis.“„Žalgirio“ žaidėjus be pragyvenimo šaltinio paliko Maskvos teisėsaugininkai, birželio pradžioje sulaikę Vadimą Kastujevą. 350 tūkst. litų – maždaug tiek kas mėnesį legendiniam klubui pervesdavo vilniečio verslininko įmonės. Kadangi komandą išlaikė jis vienas, „Žalgirio“ kasa akimirksniu ištuštėjo. Tuščia ji yra jau trečią mėnesį.Garsiausias Lietuvos klubas atsidūrė ant išnykimo ribos, bet V.Kastujevas savo atstovams griežtai pasakė: „Žalgirio“ neparduoti.“ Vilniaus ekipos žaidėjams ir gerbėjams lieka su nerimu laukti rugpjūčio 15 d. – tada Maskvos teisme paaiškės, ar V.Kastujevas bus paleistas į laisvę, ar ne. Verslininko atstovai žada, kad sprendimai bus priimti bet kuriuo atveju.
Bazė – lyg po karo
Maskvos kalėjimai toli, o gyvenimas „Žalgirio“ bazėje tęsiasi. Prestižiniame Antakalnio rajone, Žolyno gatvėje, kasdien skamba futbolininkų balsai. Kalbama, kad „Žalgiris“ prieš kelerius metus V.Kastujevą sudomino būtent dėl šios bazės.„Savininko nepažįstu. Esu jį matęs tik žurnalų puslapiuose. Nuo sausio, kai grįžau į „Žalgirį“, nebuvau su juo susitikęs“, – tai, kad V.Kastujevą nelabai domina bent jau futbolas, patvirtino Nerijus Vasiliauskas.Nuo vėjelio svyruojantis pušynas, Lenkijos ambasados kaimynystė ir žvėriškai brangi žemė – ideali vieta statyboms. Sako, kad V.Kastujevo nusamdyti architektai du gyvenamuosius namus jau yra suprojektavę. Bazę iškelti į užmiestį, o jos vietoje statyti kotedžus norėjo ir ankstesnis „Žalgirio“ savininkas Janušas Loputis.Vienintelė kliūtis – Vilniaus savivaldybė nesutinka keisti žemės paskirties. Tačiau susidaro įspūdis, kad „Žalgirį“ iš rankų į rankas perleidžiantys prieštaringi milijonieriai nusiteikę palaukti.Iškalbingiausiai apie milijonierių planus kalba pati bazė. Kaip buvo pastatyta 1988 m., taip ir nematė remonto. „Būtinai nueik pažiūrėti mūsų baseino. Būtinai. Prie Benjamino Zelkevičiaus aš jame dar maudžiausi. Prieš kiek laiko tai buvo? Prieš 12 metų“, – pasirausęs atmintyje tarstelėjo N.Vasiliauskas.M.Čepas greitai pasisiūlė palydėti: prasibrovėme pro trigubas polietileno plėvelės duris ir prieš akis atsivėrė sovietinės architektūros šedevras. Sutrupėjusios plytelės, jokių kažkada čia buvusio vandens požymių ir sudžiūvusi palmė tolimajame kampe – iš to, ką išvydome, sunku patikėti, kad ten iš viso kada nors buvo įmanoma maudytis.„Ir žiurkių pas mus yra. Maždaug tokių“, – tarp rankų palikdamas 20–25 cm tarpą dar pridūrė M.Čepas.
Iš santaupų ir skolų
„Gyvenu iš santaupų, bet jos baigiasi. Turiu šeimą, esu pasiėmęs didelę paskolą iš banko. Nebegaliu laukti ir tikėti pažadais“, – paaiškino N.Vasiliauskas.Šis puolėjas vienas pirmųjų paliko „Žalgirį“, tačiau sutarties su Baku „Olimpik“ (Azerbaidžanas) nepavyko pasirašyti dėl traumos. Teko sugrįžti. „Vienam prisiversti treniruotis sunku, o su vyrais dirbti maloniau. Išsigydysiu traumą ir lauksiu pasiūlymų“, – sakė futbolininkas.31 metų N.Vasiliauskas negali sau leisti krimsti tris mėnesius nesibaigiančius pažadus. Sportuoti liko keleri metai, reikia sukaupti bent nedidelį kapitalą savo verslui, nes tolesnė ateitis – nežinomybėje. Laukti nelabai gali ir metais vyresni broliai Steško, Julianas Bursukas ar Igoris Morinas. Tačiau jie laukia.„O kur eiti? Komandų Lietuvoje nėra. Pusė Romanovo („Kauno“ rėmėjo Vladimiro Romanovo – red. past.), pusė... Toks amžius, kad niekur nebenueisi, – prisipažino A.Steško. – Lauksime. Mes pripratę. Lopučio laikais atlyginimai vėluodavo kiekvienais metais. Sykį – net penkis mėnesius. Tikimės, kad naujo rekordo nebus.“Jaunesni „Žalgirio“ žaidėjai dar gali tikėtis pagalbos iš tėvų, o A.Steško, kaip ir kiti veteranai, verčiasi iš santaupų arba skolinasi pinigus iš draugų. Žalgiriečių gyvenimą iliustruoja ir tuštesnė automobilių stovėjimo aikštelė šalia bazės. Į pratybas žaidėjai važiuoja po kelis, nes benzinui pinigų tiesiog nėra.„Man geriau, aš neturiu šeimos. Bet ir taip diržas jau suveržtas iki galo. Neįsivaizduoju, kaip reikės toliau gyventi, – galvą kraipė treneris M.Čepas, bet paskui pridūrė: – Kentėsiu iki galo. Juk žinote, kaip sakoma – skęstantį laivą paskutinis palieka kapitonas.“
Dirba dėl savęs
Gyventi tenka sukandus dantis, bet žalgiriečiai turi kuo didžiuotis. Jie dar sykį patvirtino kapitalistiniame amžiuje primirštą posakį – pinigai gali ne viską.Išalkęs ir nukraujavęs „Žalgiris“ praėjusią savaitę nuvažiavo į Marijampolę ir išplėšė lygiąsias 1:1. Prieš vieną čempionato lyderių „Sūduvą“, kuri gali puikuotis naujai atidarytu stadionu ir moderniausiomis Lietuvoje treniruočių aikštėmis.„Galėjome ir laimėti, bet tas nelemtas epizodas pačioje pabaigoje...“ – apgailestavo ambicijų nepraradęs M.Čepas. Iš kur tokia motyvacija? „Žalgirio“ žaidėjai jaučiasi atsakingi ištikimiausiems gerbėjams. Jie ne tik nenusigręžė nuo komandos, bet ir pradėjo rinkti pinigus futbolininkų algoms.Bet tai – ne vienintelė priežastis, kodėl į bazę Žolyno gatvėje kasdien po du kartus susirenka šie 25 žmonės. „Dirbame dėl savęs, nes esame profesionalai, gyvename iš futbolo. Jei ne „Žalgiryje“, tai kažkur turėsime žaisti“, – tikino N.Vasiliauskas.Jaunesnės kartos žaidėjai galvoja dar kitaip. „Išsivažinėjo legionieriai, dar keli žaidėjai. Mes dabar turime progą pasirodyti, gauname žaisti. Reikia dirbti. Kitaip nepasieksi savo svajonės – išvažiuoti į žinomą užsienio komandą“, – paaiškino 21-erių Ervinas Kvitkauskas.Toks Lietuvos futbolininkų kelias į barselonas, milanus ar čelsius. Su pirmadienį neužsivedusiu autobusu iš gyvenamaisias namais pasmerkto užstatyti stadiono. To paties, kurio veją trumpina jau išgarsėjusi žoliapjovė.Iš „Žalgirio“ liko tik skolos ir žoliapjovė – toks žalgiriečių anekdotas jau greičiau primena niūrią kasdienybę. Ne tik 61 metų istoriją skaičiuojančio „Žalgirio“, tačiau ir viso Lietuvos futbolo.

Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-4

2008-09-18T09:45:00.020+03:00

Vilniaus diena. 2008-09-02
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/priedai/sportas/alkani-zaidzia-geriau-nei-sotus-119742

Gediminas Reklaitis, VD inf.

Alkani žaidžia geriau, nei sotūs

Juokas pro ašaras. Nuo tada, kai negauna atlyginimų, Vilniaus "Žalgirio" futbolininkai Lietuvos A lygos pirmenybėse žaidžia geriau, nei iki tol.

Žaidžia atsipalaidavę

Per pirmus 11 turų "Žalgiris" iškovojo vos vieną pergalę, septynis kartus sužaidė lygiosiomis ir trys sykius pralaimėjo. Po to, kai buvo pranešta apie savininko Vadimo Kastujevo suėmimą, Vilniaus klubas tris mačus laimėjo, tris pralaimėjo, o dar du baigė lygiosiomis. Aritmetika paprasta: 10 taškų, kai atlyginimai buvo mokami laiku, ir 11 taškų (per mažiau rungtynių), kai pinigų "Žalgirio" kasoje nebeliko. Penktą mėnesį be algų "Žalgirio" futbolininkai taip pat pradėjo skaičiuoti pergale. Vilniečiai svečiuose 2:0 pranoko "Šiaulių" komandą, kurią išstūmė iš penktos turnyro lentelės vietos. "Ne pirmas manęs klausiate, kodėl taip yra, – nusijuokė apie pagerėjusius rezultatus paklaustas "Žalgirio" veteranas Igoris Morinas. – Galbūt jaučiamės atsipalaidavę. Komandai nekeliami jokie tikslai, nejaučiame spaudimo, todėl žaisti lengviau. Be to, atėję jauni buvę dubleriai nori pasirodyti, labai stengiasi, ir tai duoda rezultatą."

Pasiilgo įvarčių skonio

Sekmadienį I.Morinas sužaidė dar vieną puikų mačą. 33 metų futbolininkas pratęsė sėkmingą pasirodymą naujame – puolėjo – amplua. Praėjusią savaitę sykį pasiuntęs kamuolį į Klaipėdos "Atlanto" vartus (5:1), Šiauliuose I.Morinas įmušė jau du įvarčius."Mušiau ir pernai, ir užpernai, tad įvarčiai man nėra didelė naujovė. Atsigavau po traumos, esu pasiilgęs žaidimo, įvarčių skonio, turbūt todėl ir sekasi. Komanda žaidžia labai gerai, o man tereikia pasinaudoti sukurtomis progomis", – savo vaidmens nesureikškmino I.Morinas. Tačiau žaidėjas pabrėžė, kad ilgai vien entuziazmo dėka "Žalgiris" pergalių neskins: "Buvo daug pažadų, kad pagaliau atgausim savo uždirbtus pinigus. Vis dar esu klube, tad dar tikiu atgauti atlyginimą. Bet kuo toliau, tuo sunkiau patikėti tais pažadais." (...)

Statistika

"Šiauliai" – Vilniaus "Žalgiris" 2008 08 31, Šiaulių savivaldybės stadionas, 600 žiūrovų.0:2 (0:0).Teisėjas – A.Žuta.Įvarčiai: I.Morinas (50 ir 71 min.).Komandų sudėtys:"Šiauliai" – L.Valius, D.Lunskis, D.Strockis, M.Kuklys, N.Bulvitis, P.Drublionis (nuo 78 min. G.Čeponkus), E.Pšelenskis, A.Garuckas (nuo 58 min. J.Krištopaitis), M.Lukoševičius, R.Riabčinskas (nuo 55 min. E.Jasaitis), V.Viktoravičius."Žalgiris" – E.Šetkus, A.Steško (nuo 85 min. A.Simakovas), I.Steško, A.Miliškevičius, T.Sirevičius, E.Mastianica, I.Morinas (nuo 82 min. M.Dovydėnas), R.Vilėniškis, A.Vaskela, D.Remeza, L.Juknys.

Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-2

2008-09-18T09:45:00.012+03:00

Vilniaus diena. 2008-07-12
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/-zalgiri-zlugdo-verslo-interesai-114470

Gediminas Reklaitis

„Žalgirį“ žlugdo verslo interesai

Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ veteranams ir aistruoliams plyšta širdis matant, kaip naikinamas jų mėgstamas klubas, jau du mėnesius priverstas gyventi be pinigų. Ties bankroto riba atsidūrė ir klubo įsteigta futbolo mokykla, kurią lanko 400 vaikų.
Maskvos kalėjime sėdintis „Žalgirio“ savininkas Vadimas Kastujevas nė už ką nenori parduoti klubo. Manoma, kad „Žalgirio“ savininkams rūpi ne futbolas, o milijonų vertas žemės sklypas Antakalnyje. „Į stadioną pirmą kartą atėjau 1982 m. Per tiek metų tokių krizių neatsimenu. Būdavo sunkumų ir (Janušo) Lopučio laikais, tačiau jis sugebėdavo juos įveikti. Dabar perspektyvos atrodo labai miglotos“, – vakar prisipažino ištikimiausių „Žalgirio“ aistruolių „Pietų IV“ lyderis Ingvaras Butautas. „Žalgirį“ ištiko finansinė krizė, kai Maskvoje buvo suimtas jo savininkas Vadimas Kastujevas. Jis su verslo partneriu Aleksandru Boidenka įtariami duoklės reikalavimu. Vilniaus ekipos žaidėjai ir darbuotojai jau kelis mėnesius negauna atlyginimų, todėl pradėjo ieškotis naujų darbo vietų.
Tačiau „Žalgirio“ virtuvę pažįstantys žmonės mano, kad dėl klubo bėdų kalta ne vien tik Rusijos teisėsaugininkų atlikta operacija prieš klubo savininką V.Kastujevą ir valdybos narį A.Boidenką.„Iš pat pradžių buvo matyti, kad V.Kastujevas nesidomi futbolu. Įsigydamas klubą jis turėjo kitų interesų, susijusių su baze ir pinigų srautais“, – samprotavo prisistatyti nenorėjęs „Žalgirio“ darbuotojas.Panašu, kad jau prieš kelerius metus, pirkdamas „Žalgirį“, V.Kastujevas nukreipė akis į prestižinį sklypą Antakalnio Žolyno gatvėje. Dienraščio žiniomis, prieštaringos reputacijos verslininkas kelerius metus ir oficialiais, ir neoficialiais kanalais atakavo sostinės politikus ir valdininkus, kad būtų pakeista sklypo paskirtis.„Žalgirio“ bazę V.Kastujevas žadėjo perkelti į Žirnių gatvę netoli oro uosto, o prestižiniame Antakalnyje planavo statyti gyvenamuosius namus. Beje, dabartinis klubo savininkas nėra tokių idėjų pradininkas. Su tokiais pat pasiūlymais į savivaldybės duris beldėsi ir buvęs „Žalgirio“ savininkas, skandalais pagarsėjęs Janušas Loputis bei jo aplinka.Galimybe remti legendinį klubą domėjosi ir garsūs Lietuvos verslininkai – „Ranga Group“ vadovas Laimutis Pinkevičius, UAB „Eika“ direktorius Robertas Dargis. Tačiau jų pasiūlymų pagrindinė sąlyga buvo tokia pati – iškeldinti „Žalgirio“ bazę ir Žolyno gatvėje statyti prestižinių namų kompleksą.„Akivaizdu, kad tas sklypas labai vilioja verslininkus. Pasiūlymų ir net primygtinių raginimų pakeisti žemės paskirtį per dvi buvusias kadencijas buvo apstu, tačiau taryba juos atmesdavo. Išsaugoti futbolo bazę toje vietoje yra miesto pareiga“, – sakė buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.
Žlugdo specialiai?
Vakar Vilniuje vyko ne vienas pasitarimas, kaip gelbėti „Žalgirį“. Apie galimybes išsaugoti legendinį klubą diskutavo sirgaliai, klubo darbuotojai, politikai ir ministrai.Liberalų ir centro sąjungos lyderis A.Zuokas mano, kad dabartiniai savininkai nori specialiai sužlugdyti klubą, o po to įsigyti turtą iš varžytinių. „Esame ne kartą matę tokią schemą, kai įmonės ar organizacijos įstumiamos į finansinę krizę, pradedamos bankroto procedūros, o po to galima pusvelčiui įsigyti jų turtą. Negalime leisti, kad taip pat atsitiktų su „Žalgiriu“, kuris yra vienas miesto simbolių“, – aiškino A.Zuokas.Dienraščio žiniomis, V.Kastujevas buvo sulaukęs kelių pasiūlymų parduoti klubą, tačiau atsisakydavo. Su verslininko žmona Veronika vakar dienraščiui susisiekti nepavyko. Tačiau ji „Žalgirio“ viceprezidentui Arvydui Šiliui per tarpininkus perdavė, kad klubas nebus parduotas.
Ranką ties savivaldybė?
Pagalbos ranką skęstančiam „Žalgiriui“ ketina tiesti sirgaliai ir sostinės savivaldybė. „Pietų IV“ sirgaliai vakar nusprendė kurti specialų fondą, į kurį rinks pinigus klubo žaidėjų ir darbuotojų algoms.„Nesitikime surinkti daug pinigų, tai tėra tik laikinas būdas. Mes norime tik vieno – kad išliktų „Žalgiris“. Sveikinsime visus, kurie kaip nors padės „Žalgiriui“, – sakė I.Butautas.Tiesa, išlaikyti komandą sirgaliams bus nepakeliama našta, nes klubo skolos kas mėnesį didėja maždaug po 70 tūkst. litų. Rimta paspirtimi „Žalgiriui“ gali tapti sostinės savivaldybės parama.Liberalcentristai kitą savaitę sostinės taryboje užregistruos projektą, kad savivaldybė taptų „Žalgirio“ bendraturte. Tokiu pat principu jau kelerius metus Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą remia laikinosios sostinės valdžia.
Skęsta ir futbolo mokykla
Nemaža dalis „Žalgirio“ žaidėjų jau rado ar pradėjo ieškotis naujų klubų. Klubo vadybininkas Gediminas Kontautas spėjo, kad Vilnių paliks visi legionieriai ir geriausi lietuviai futbolininkai. Emigracija iš merdinčio klubo dar paspartės, kai kitą antradienį visi žaidėjai turės teisę tapti laisvaisiais agentais.Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ir „Žalgirio“-A.Narbekovo futbolo mokykla, kurioje sportuoja beveik 400 vaikų. Jos treneriai ir darbuotojai taip pat jau du su puse mėnesio negauna atlyginimų. Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila ketina kreiptis į Kūno kultūros ir sporto departamento direktorių, kad lėšų futbolo mokyklai būtų skirta iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo.

Spauda apie Žalgirio krizę. Retrospektyva-1

2008-09-18T09:45:00.009+03:00

Vilniaus diena. 2008-07-11
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/-zalgirio-klubas-mirsta-114465

Gediminas Reklaitis

„Žalgirio“ klubas miršta

Garsiausias Lietuvos futbolo klubas Vilniaus „Žalgiris“ ištiktas komos. Vakar klubo valdyba priėmė drastišką sprendimą: futbolininkams ir darbuotojams pasiūlyta ieškotis naujo darbo.
„Padėtis sunki. Turbūt logiška: jei nebus žaidėjų, nereikės ir darbuotojų“, – pripažino „Žalgirio“ vadybininkas Gediminas Kontautas. „Žalgirio“ žaidėjai du mėnesius negauna atlyginimų ir jau pradėjo ieškotis naujų klubų. Į finansinę krizę Vilniaus klubas pateko, kai Maskvoje buvo suimtas jo savininkas ir pagrindinis rėmėjas Vadimas Kastujevas, įtariamas kyšio reikalavimu. Krizės ištiktas klubas dar turi vilties užbaigti šių metų futbolo čempionatą, bet neaišku, ar bus kam vilkėti „Žalgirio“ marškinėlius.
Garsiausias ir tituluočiausias Lietuvos futbolo klubas Vilniaus „Žalgiris“ atsidūrė ant bedugnės krašto. Klubo vadovybė žaidėjams ir darbuotojams pasiūlė ieškotis naujų darbo vietų.Kai birželio viduryje už grotų Maskvoje atsidūrė „Žalgirio“ savininkas Vadimas Kastujevas, futbolo pasaulyje puse lūpų buvo pradėta kalbėti apie klubui gresiančią krizę. Jos ilgai laukti nereikėjo.Vakar visą dieną posėdžiavusi klubo valdyba nusprendė pasiūlyti žaidėjams ieškotis kitų klubų. „Žalgirio“ futbolininkai atlyginimų negauna nuo gegužės 15 d. ir jau antradienį galės oficialiai kreiptis į Lietuvos futbolo federaciją, prašydami laisvųjų agentų statuso. Valdyba pripažino, kad algų iki to laiko sumokėti nepavyks.„Padėtis sunki. Ne tik futbolininkams, bet ir darbuotojams buvo pasiūlyta ieškotis naujo darbo. Turbūt logiška – jei nebus žaidėjų, nereikės ir darbuotojų“, – padėtį nušvietė atlyginimo kelis mėnesius taip pat negaunantis „Žalgirio“ vadybininkas Gediminas Kontautas.Kai kurie „Žalgirio“ žaidėjai jau pradėjo naudotis pasiūlymu ieškotis kitų klubų. Vienas komandos lyderių puolėjas Nerijus Vasiliauskas pasirašė sutartį su Azerbaidžano vicečempionu Baku „Olimpik“, į tėvynę ketina sugrįžti moldavas Julianas Bursucas, užsienio klubų peržiūrose dalyvauja gynėjas Audrius Veikutis.Tiesa, išvykti ketina ne visi žaidėjai. „Klubo vadovai žada su kiekvienu žaidėju kalbėtis ir siūlyti menkesnes sąlygas, savotiškus minimalius apmokėjimus. Kas norės, tas liks, kas ne – važiuos kitur. Klubas nori bent jau šiaip taip baigti šį sezoną. Iš savininkų žinių nėra. Regis, nebuvo pasakyta, kad pinigų apskritai nėra, bet kaip supratau – jų yra nedaug“, – tinklalapiui futbolas.lt sakė puolėjas Andrius Puotkalis.„Žalgirio“ vadovybė užtikrino, kad žūtbūt bus pasistengta užbaigti šį sezoną. Tačiau artimiausia 61 metų istoriją skaičiuojančio klubo ateitis lieka neaiški.Futbolo kuluaruose stebimasi, kodėl V.Kastujevas nenori parduoti klubo, nors buvo gavęs pasiūlymų. „Žalgirio“ vadybininkas ir buvęs žaidėjas G.Kontautas vylėsi, kad legendinis klubas neišnyks iš futbolo žemėlapio. „Tikiuosi, kad Lietuvoje vis dar yra žmonių, kuriems futbolas ir „Žalgiris“ yra šventas reikalas. Dabar jau nesinori spėlioti, tačiau tikiuosi, kad „Žalgiris“ gyvuos ir toliau“, – sakė G.Kontautas.

Paramos augimo dinamika

2008-09-17T15:22:00.001+03:00

Blog'o skaitytojus, norinčius detaliau susipažinti su žaliai baltiems skirtos paramos augimo dinamika, kviečiu aktyvuoti žemiau esančią nuorodą.

http://spreadsheets.google.com/pub?key=puFPdPSyJcse3Qe96spntNw

Futbolo sirgalių klubo “Pirmyn, Žaliai Balti” akcijos “IŠGELBĖK VILNIAUS ŽALGIRĮ” ataskaita

2008-09-17T14:47:00.003+03:00

Vakar sukako du mėnesiai kaip Vilniaus “Žalgirio” aistruolius vienijantis Futbolo sirgalių klubas “Pirmyn, Žaliai Balti”, reaguodamas į mylimą komandą ištikusią finansinę krizę, inicijavo akciją “IŠGELBĖK VILNIAUS ŽALGIRĮ”.

Siekdami moraliai paremti atlyginimų negaunančius Vilniaus “Žalgirio” žaidėjus, motyvuoti juos nepalikti net sudėtingoje situacijoje esančios komandos, užkirsti kelią legendinio klubo žlugimui, aistruoliai kreipėsi į visuomenę, prašydami suteikti futbolininkams finansinę pagalbą.

Per du mėnesius į aistruolių kvietimą atsiliepė 32 fiziniai asmenys ir 2 įmonės. Iki rugsėjo 10 dienos Vilniaus “Žalgirio” žaidėjams buvo surinkti 13427 litai.

Didžiausia vienkartinė fizinio asmens skirta paramos suma – 1000 litų. Didžiausia vienkartinė juridinio asmens skirta paramos suma – 2500 litų (į Futbolo sirgalių klubas “Pirmyn, Žaliai Balti” tokio dydžio suma buvo pervesta du kartus).

Daugiausia Vilniaus “Žalgirio” žaidėjams pinigų skyrė:
Drąsuolė Bielevičiūtė,
Rokas Vičkus,

Marius Užomeckas,
Žilvinas Adomaitis.

Absoliutus Vilniaus “Žalgirio” žaidėjams skirtos paramos lyderis – UAB “Imeta ir Ko”. Ši įmonė žaidėjus parėmė 5000 litų (du pervedimai).

Įvertinęs paramos ir labdaros teikimą reglamentuojančias teisines normas, Futbolo sirgalių klubas “Pirmyn, Žaliai Balti” pasirinko kitą teisėtą piniginių lėšų perdavimo fiziniams asmenims (žaidėjams) būdą – “Žalgirio” komandos likimui neabejingų žmonių ir įmonių skirtos lėšos futbolininkams buvo pervedamos autorinių sutarčių pagrindu. Iki rugpjūčio 22 d. žalgiriečiams buvo pervesti 10693 litai. Dar 1887 litai buvo skirti sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Šiai dienai surinktų, bet dar nepervestų lėšų likutis sudaro 847 litus. Tai bus padaryta artimiausiu metu.

Futbolo sirgalių klubas “Pirmyn, Žaliai Balti” nuoširdžiai dėkoja visiems geros valios žmonėms, nelikusiems abejingais Lietuvos futbolui istorinę garbę iškovojusios komandos likimui

Mariui Semenavičiui,
Albinui Kurpei,
Laurynui Kasčiūnui,
Žilvinui Adomaičiui,
Giedriui Balčiūnui,
Rokui Vičkui,
Vytautui Prielaidui,
Mariui Deksniui,
Ramūnui Korsakui,
Ugniui Liogei,
Vadimui Zamaro,
Rolandui Bingeliui,
Mariui Malakauskui,
Mariui Laurinėnui,
Marijui Pileckui,
Vyteniui Bagdonui,
Jonui Valatkevičiui,
Vaidotui Januškai,
Ruslanui Klimentjevui
Jaroslav Kokoškin,
Drąsuolei Bielevičiūtei,
Artūrui Ševeliovui,
Robertui Vengriui,
Ramūnui Čepaičiui,
Mindaugui Juodviršiui,
Faustai Bukauskienei (pervedusiai pinigus už Luką Bukauską),
Virginijui Varnaičiui,
Donatui Petrošiui,
Vytui Čepui,
Aušrai Ulevičienei,
Živilei Pavilonytei,
Mariui Užomeckui.

Ypatingas ačiū UAB “Stiklo siena” ir UAB “Imeta ir Ko”.

Futbolo sirgalių klubas “Pirmyn, Žaliai Balti”, įvertinęs Vilniaus futbolo klubo “Žalgiris” vadovybės pastangas pažaboti finansinę ir organizacinę krizę bei sveikindamas pirmuosius teigiamus pokyčius sprendžiant komandos problemas, oficialiai konstatuoja, jog akcija “IŠGELBĖK VILNIAUS ŽALGIRĮ” yra baigta.

Klubas tikisi, kad Vilniaus futbolo klubo “Žalgiris” vadovybė principingai, sėkmingai ir operatyviai įveiks Vilniaus reprezentacinę komandą kamuojančią krizę, užtikrins nuoseklų ir sąžiningą sutartyse su Vilniaus “Žalgirio” komandos žaidėjais numatytų finansinių įsipareigojimų vykdymą, sudarys sąlygas komandos atgimimui ir triumfui A lygoje.

Klubo nuomone, visokeriopas visuomenės dėmesys komandos problemoms tapo efektyvia moralinio solidarumo raiškos ir futbolininkų motyvacijos priemone, taip pat - puikiu įrodymu, jog Vilniaus “Žalgirio” komanda yra bendruomeninė vertybė, o ne privatus žaisliukas vienų savininkų rankose.

Futbolo sirgalių klubo “Pirmyn, Žaliai Balti” prezidentas
Ramūnas Čepaitis

Vilniaus miesto Tarybos posėdis: lūkesčiai ir norai

2008-07-17T10:55:00.010+03:00

Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=17745583

„Žalgirio“ sirgaliai prašė Vilniaus valdžios gelbėti klubą
Evaldas Utyra, www.DELFI.lt2008 liepos mėn. 16 d. 19:47

Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ sirgaliai trečiadienį susirinkę sostinės savivaldybės tarybos posėdyje prašė miesto valdžios skubiai gelbėti finansinės krizės ištiktą komandą. Tarybos nariai pradėjo svarstyti, kaip padėti privačiam klubui – kol kas tokios galimybės sostinės politikai nemato.
„Mums labai svarbi teigiama politinė pozicija, nes savivaldybės žodis yra svarus mieste, jis galėtų paskatinti savininkus operatyviau spręsti klubo išlikimo problemas, pradėti derybas dėl klubo vadovybės išplėtimo“, - DELFI aiškino „Žalgirio“ fanų atstovas Ramūnas Čepaitis.
DELFI jau skelbė, kad finansinėje krizėje atsidūrusį Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubą palieka žaidėjai.
Į krizę komanda pateko po to, kai Maskvoje buvo sulaikytas klubo prezidentas Vadimas Kastujevas.
„Mes galime pasiųsti signalą, kad norime padėti klubui, tačiau kaip padėti - šiandien nėra tokio mechanizmo”, - trečiadienį kalbėjo sostinės meras Juozas Imbrasas.

Taryba nusprendė svarstyti, kokiu būdu miestas galėtų prisidėti prie „Žalgirio“ išlikimo.
Vienas iš svarstomų variantų – vietoje klubo steigti viešąją įstaigą, kurią miestas galėtų remti per fondus arba būti vienu iš steigėjų.

Pietų IV akcija

2008-07-16T09:34:00.004+03:00

Aistruoliai organizuoja akciją „IŠGELBĖK VILNIAUS ŽALGIRĮ!“

Prašome visus geros valios žmones prisidėti prie legendinės komandos išsaugojimo, pervedant lėšas į Futbolo sirgalių klubo „Pirmyn Žaliai Balti“ (j.a. kodas – 125537411) sąskaitą:
AB bankas “DnB Nord”
LT654010042400043925
(mokėjimo paskirtis – PARAMA)

Futbolo sirgalių klubas “PIRMYN, ŽALIAI BALTI” manifestas

2008-07-16T09:20:00.002+03:00

Vilniaus “Žalgirio” aistruolius vienijantis Futbolo sirgalių klubas “PIRMYN, ŽALIAI BALTI” ,
reikšdamas ištikimybę legendinei Lietuvos futbolo komandai,
visur ir visada palaikydamas savo mylimą komandą,
suprasdamas būtinybę išsaugoti dabartinės Vilniaus “Žalgirio” komandos žaidėjų branduolį ir padėti jiems garbingai baigti šį sezoną,
siekdamas morališkai ir materialiai paremti sudėtingoje situacijoje atsidūrusius Vilniaus “Žalgirio” žaidėjus,
atsiribodamas nuo neatsakingų ir ydingų dabartinių Vilniaus “Žalgirio” komandos savininkų vadovavimo metodų,
kviečia Lietuvos visuomenę nelikti abejinga Lietuvos futbolui istorinę garbę iškovojusios komandos likimui.

Žalgirio savininkas atsidūrė ... cypėje: Rusijos spaudos versija

2008-06-20T20:06:00.001+03:00

Милиционеров обвинили в банковских спецоперациях
// Они вымогали €1,5 млн

Следственный комитет при прокуратуре РФ вчера предъявил обвинение офицерам МВД Дмитрию Целякову и Александру Носенко, а также двум гражданам Литвы ("Ъ" рассказывал об их аресте 16 июня). По версии следствия, они входили в организованную группу, участники которой вымогали €1,5 млн у вице-президента Инкредбанка и гендиректора ХК "Спартак" Петра Чувилина, угрожая сделать его обвиняемым по одному из уголовных дел. Защита сотрудников МВД считает, что дело на них было заказано.

открыть материал ...

2008 m. gegužės 20 d.: Žalgiris - Flora (EE) 1:0

2008-05-30T11:19:00.000+03:00

Formalios, nieko nelemiančios ir dėl to, deja, niekam neįdomios Baltijos lygos rungtynės darbo dienos metu.

Estai per visas rungtynes sukūrė dvi progas, nerealizavo nei vienos. Žalgiriečiai sukūrė 10-12 progų ir apyprogių, realizavo vieną. Dėl to ir laimėjo šias rugtynes. Gražuolį įvartį pačioje pirmo kėlinio pabaigoje iš eigos pelnė Bulgaras, iškart nubėgęs pakoketuoti su tingiai džiūgavusia Pietų IV.

Taigi, rungtynių herojus - aiškus, o štai rungtynių nevykėlio titulą be konkurencijos pelnė Audrius Veikutis, nesugebėjęs įmušti 11 metrų baudinio. Vartininką lyg ir suklaidino, bet į vartus nabagas nepataikė...

Žalgiris eilinį kartą žaidė eksperimentinės sudėties.

Interviu laidai "Futbolas LT"

2008-05-30T10:36:00.000+03:00

Gal kiek subjektyvi ir tiesmukai nekorektiška nuomonė apie keturias lygiąsias iškovojusį Žalgirį (kantriai žr. pirmą reportažą):

http://www.futbolas.lt/lt/video/laida-futbolas-lt/Futbolas_LT_6_laida_20080425/

2008 m. balandžio 20 d. Žalgiris - Atlantas 0:0

2008-05-30T09:03:00.000+03:00

Kuo Žalgirio žaidimas panašus į važinėjimą "Amerikietiškų kalnelių" atrakcionu? Pirma, tiek žaidimas, tiek ir atrakcionas yra labai banguoti, antra, nuo jų abiejų vemti norisi...

Priminsiu skaitytojams tik tai, kad po Žalgirio rungtynių su Vėtra norėjosi šokti.

Štai toks skirtumas tarp Žalgirio žaidimų dvejuose iš eilės vykusiose rungtynėse...

Rungtynės įsiminė daugybe progų, kurių neišnaudojo abi komandos. Tik tas skirtumas, jog žalgiriečiai nesugebėjo įmušti dėl išties gero šprotų vartininko Stonio žaidimo, o šprotai - dėl to, kad iš prigimties yra nevykėliai, sugebantys nepataikyti į tuščius vartus. Ir net Rapaliuko "lochiškumas" jiems negalėjo padėti...

Gal kiek ryškiau pro užmaršties širmą prasiveržia fragmentalios Vasios draskymosi aikštėje reminiscencijos. Ypač ryškiai atmintis įsirėžė mizanscena pirmame kėlinyje, kai vienas prieš šprotų vartininką atsidūręs Vasia "žemam" kamuoliui į vartus "įneši" pagailėjo savo "pasididžiavimo" ir beviltiškai bandė jį įsukti galva... Ech, Valierka, Valierka, kodėl Tu mus palikai...

Bet visa kita tos dienos Žalgirio žaidime - tai beviltiškai neišnaudotos progos ir tik per stebuklą nepraleisti įvarčiai.

Trumpiau tariant, abi komandos galėjo laimėti šias rungtynes, tačiau arčiau ribos, skiriančios iliuziją nuo realybės, buvo atlantiečiai. Tai po rungtynių pripažino abu treneriai.

Stadione nervus tądien susigadino 143 Žalgirio ultros.

Nuotraukos autorius: I.Sideravičius (http://www.futbolas.lt/lt/galerija/a-lyga/2008-metai/algirisAtlantas_2008_04_20/)

2008 m. balandžio 12 d.Vėtra - Žalgiris 1:1

2008-04-21T13:47:00.000+03:00

"PAGALIAU!" Taip Žalgirio žaidimą su Vėtra vertino visi, kas tik netingėjo ir buvo bent kiek geranoriškai nusiteikęs žaliai baltos Lietuvos garbės atžvilgiu. Mūsų komanda tądien sužaidė ne idealiai, bet 100 kartų geriau, nei prieš tai buvusiose rungtynėse...

Ir nors Žalgiris jau trečią minutę praleido greitą, kvailą ir nelogišką įvartį (Rapalio atmuštas kamuolys, atsitrenkę į baudos aikštelės pelkę, pakeitė kryptį ir įskriejo į vidinę vartų erdvę; to užteko, kad įvartis būtų užskaitytas...), žaliai balti nepasimetė ir laikui bėgant ne tik sugebėdavo perimti iniciatyvą, bet ir savo aštriomis atakomis kelti tikrą paniką Vėtros gynėjų gretose.

Pirmajame kėlinyje Žalgirio gynėjai dar akivaizdžiai vengė aikštės centro, kontratakas inicijuodami tolimais pasais per visą aikštę. Tačiau antrajame kėlinyje įvyko visų seniai lauktas, bet savo retumu Kristaus prisikėlimui tolygus stebuklas - atsigavo Žalgirio saugų linija!..

Žaliai baltų saugai stabilizavo komandos žaidimą, ilgiau ir drąsiau kontroliavo kamuolį (vien ko buvo vertas gerai įmitusį šešką primenančio Dovydėno virtuoziškai vikrus nardymas tarp trijų Vėtros žaidėjų aikštės centre...) bei pradėjo puolėjus "maitinti" kamuoliais.

Rezultato ilgai laukti nereikėjo - vėtragalviai neišlaikė nervinės įtampos ir Žalgirio presingo. Eilinio žaliai baltų antplūdžio į Vėtros baudos aikštelę metu supsichavo vėtragalvis Kijanskas: "nugesino" kamuolį gaudžiusį savo komandos vartininką ir pats galva nukreipė jį į vartus. Ir dar taip nukreipė, kad futbolo naujienų portalo http://www.futbolas.lt/ skaitytojai šį įvartį pripažino gražiausiu trečio turo įvarčiu...

Deja, viską (žalgiriečių pastangas, ultrų nervus...) gadino nepatikimas Rapaliuko žaidimas. Susidarė įspūdis, jog tądien, kaip sakoma, buvo ne jo horoskopas... Velniažin, ar astrologai jam nerekomendavo, ar šiaip nepilnavertiškumo kompeksas po kvailo ir greito įvarčio pjovė, bet kamuolio Rapalis rankomis negaudė, tik kumščiais atmušinėjo (na, dar į skersinius atmušti sugebėdavo)...

Tiesa sakant, žaliai balti tądien buvo labai-labai arti pergalės. Po paskutinės Žalgirio atakos, pampersus keitė, spėju, visas vėtragalvių komandos štabas - net du baudos aikštelėje buvę žalgiriečiai kištelėjo savo kojeles, vos nenukreipdami į vartus skersuoto kamuolio. Bet visgi - nenukreipė, nespėjo, nepataikė... Po paskutinio, lemtingu galėjusio tapti spyrio (kurio autorystė, S. nuomone, kažkodėl buvo priskirta A. Veikučiui), nervinės įtampos bomba sprogo ir Pietų IV tribūnoje - neįmušus įvarčio "iš kanopų" išvirto Sh., savimi nuversdamas net tris ultrų eiles...

Stadione kaip namie bujojo 139 Žalgirio gerbėjai. Po įmušto įvarčio buvo uždegta dešimt fajerių.

Realybė, jog Vėtra visus derbius žaidžia išvykos sąlygomis, labai supykdė už šią komandą sergančius banditinės orientacijos urlaganus. Pastarieji savo susierzinimą išliejo po rungtynių apšaudydami Žalgirio ultras iš dujinių pistoletų, už ką tų pačių Žalgirio ultrų buvo atbaladoti ir suspardyti artimiausioje tarpuvartėje. Banditus, kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, išgelbėjo operatyvus policijos įsikišimas...

Žalgiriečių žaidimo šiose rungtynėse reitingas:

Rapalis 7

Dubina 7

Aud. Veikutis 7

Steško 7

Arkhipov 0

Radavičius 9

Sirevičius 7

Dovydėnas 8

Puotkalis (-> 84') 6

Arv. Veikutis (<- 84') -

Vasiliauskas (-> 90') 9

Aleksa (<- 90') -

Kalaidžijevas (-> 85') 6

Misiuk (<- 85') -

2008 m. balandžio 6 d. Žalgiris - Ekranas 1:1

2008-04-17T09:09:00.000+03:00

Tiesą sakant, nieko gero negaliu papasakoti apie šias rungtynes. Greito ir netikėto Vasios įvarčio nemačiau, o tai, ką jau mačiau, nėra savigyros vertas dalykas. Žalgiriečiai 89 minutes malė visišką šūdą ir tik panevėžiečių nevykėliškumo dėka praleido vieną įvartį.
Sakyti, jog Žalgirio saugų linijoje tvyrojo chaosas, reiškė nieko nepasakyti – tądien šioje vietoje žiojėjo “juodoji skylė”... Nebuvo jokių ryšio tarp komandos grandžių: saugai net nesugebėdavo bent kiek ilgiau kontroliuoti kamuolio, o apie atakų organizavimą, komandinį dalyvavimą juose išvis kalbėti neapsimoka...
Atmintin įstrigo dramatiška scena, kai Vasia, vienas perėjęs visą aikštę ir įsiveržęs į kineskopų baudos aikštelę, čia net 10-15 sekundžių tik savo individualios technikos dėka “maustė” krūvą šios komandos gynėjų. “Maustė” vienas vienišas, taip ir nesulaukęs jokios komandos draugų paramos...
Deja, šiose rungtynėse nesuveikė Radavičiaus – Morino tandemas. Kaip išaiškėjo po rungtynių, žalgiriečiai nesigriebė paskutinės vilties kombinacinio šiaudo dėl objektyvių priežasčių: Igariokas žaidė traumuotas, jausdamas skausmą, todėl panevėžiečiai neturėjo vargo jį neutralizuodami.

Trumpiau tariant, žalgiriečiai padovanojo savo ultroms virš devyniasdešimt minučių bjauraus slogučio ir, dažnai įsigudrindami net į kamuolį nepataikyti, šiaip taip ištempė lygiąsias...

Žalgirio gretose tvyrojęs chaosas akivaizdžiai suneramino net klubo funkcionierius. "Reikės kažką daryti," - po rungtynių atsiduso vadybininkas G.K. - "Igra idiot, a žopa ne gorit..."

Tą progą Mogila, paprašytas pakomentuoti rungtynes, Lietuvos futbolo tautosakai padovanojo dar vieną aforizmą: "Patiko tik pirma minutė..."

Į Pietų IV susirinko 127 žmonės. Buvo surengta pirmoji šiemet daugiaveiksmė choreografija "Sudužęs Ekranas". Jos dėka ne mažiau 50% Pietų IV aktyvistų taip ir nepamatė pirmojo Žalgirio įvarčio šiame sezone...

O "Dienos Asmenybės" titulo tądien nusipelnė aplinkfutbolinės tautosakos aukso fondą praturtinęs G.S., kurį sigregetos apsauginis tiksliu spyriu į šikną išmetė iš stadiono, patį spyrį palydėdamas giliu atodusiu: "Čia - stadionas, o ne išblaivinimo įstaiga..."

Žalgiriečių žaidimo šiose rungtynėse reitingas:

Rapalis 10

Radavičius 6

I.Steško 6

Veikutis 6

Čepauskas (-> 45') 6

Dubina (<- 45') 5

Morinas 6

Dovydėnas 5

Vilėniškis 5

Arkhipov 0

Kalaidžijev (-> 83') 5

Puotkalis (<- 83') 7

Vasiliauskas 10

Nuotraukos: http://www.futbolas.lt/lt/galerija/a-lyga/2008-metai/zalgiris-ekranas-2008-04-06/

2008 metų kovo 29 d. Sūduva - Žalgiris 0:0

2008-04-16T16:21:00.000+03:00

Pasakojimą apie debiutines 2008 metų sezono Žalgirio rungtynes Marijampolėje verta pradėti primenant skaitytojams rezonansinį Mogilos pareiškimą, jog pasveikus ir į pagrindinę sudėtį grįžus Dovydėnui, Žalgirio žaidimas su Sūduva skirsis kaip diena nuo nakties, lyginant jį su Ventspilio maču.

Skyrėsi. Tik, dievaži, liko neaišku, ar prieš tai vykusios rungtynės su Ventspiliu iš tiesų buvo vertos "nakties" vardo. Gal greičiau - "dienos"...

Pirmą kėlinį dominavo suvalkiečiai, ilgai kontroliavę kamuolį aikštės centre. Žalgiriečiai jiems priešpastatė klampios gynybos taktiką, kurios dėka žaliai balti sėkmingai neutralizuodavo Šūduvos bandymus veržtis kraštais ir šturmuoti Žalgirio vartus iš "antro aukšto".

Įklimpę kibioje žaliai baltų gynyboje, suvalkiečiai pakeitė puolimą taktiką ir bandė Rapaliuko budrumą tolimais šūviais. Antra vertus, mūsų vartininkas kaskart būdavo savo vietoje, o suvalkiečių (ypač Willer'io) bandymais iš toli spirti į Žalgirio vartus labiausiai liko nepatenkintas viešpats Dievas, nes Jam tądien dėl jų kaltės teko keisti ne vieną langą savo dangiškuose rūmuose...

Antrajame kėlinyje komandos jau žaidė aktyvesnį, atviresnį futbolą. Šūduva iš esmės ir toliau bandė kontroliuoti aikštės centrą ir tuo pačiu kamuolį. Bet netikėtai staigias kontratakas, ypač kairiuoju kraštu pradėjo regzti ir žalgiriečiai.

Čia didžiausi nuopelnai ir, tuo pačiu, rūpesčiai teko Morinui ir dažnai žaidybiniu universalumu tądien blizgėjusiam Radavičiui, kurių reidai iš aikštės gilumos suvalkiečių aikštės link sudarydavo puikias progas Kalaidžijevo, tiek Vasiliausko baigiamiesiems spyriams.

Deja, bulgaras tądien aikštėje buvo visiškas "zero", o štai Vasia savo šanso neišnaudojo... 55 minutę jo smūgis galva į vartų "devintuką" vos nesibaigė įvarčiu: kamuolys visai neaukštai praskrido virš vartų.

76 minutę įvartį galėjo pelnyti ir Dovydėnas, ganėtinai sėkmingai pratęsęs puolamąją kombinaciją Morinas - Kalaidžijevas. Priėmęs Šūduvos vartininko prieš save atmuštą kamuolį, jis vienu lietimu pasiuntė jį tiesiai į suvalkiečių vartus. Deja, kažkuris iš raudonai baltų spėjo jį atmušti koja.

Vertinant antrą kėlinį, komandų žaidimas buvo labai permainingas. Žalgiriečiams net kelis kartus buvo pavykę perimti iniciatyvą. Antra vertus, rungtynių pabaigoje šios "katino dienos" baigėsi ir Žalgirio ultroms teko išgyventi keliolika slogių akimirkų. Paskutinėmis minutėmis suvalkiečiai buvo kapitaliai uždarę, ką ten uždarę - užmūriję žaliai baltus jų baudos aikštelėje ir tik Rapaliuko meistriškumo dėka Žalgiriui pavyko iš Kapsuko išsivežti bent tašką.

Problemos atsirado tada, kai Žalgirio saugų linija labai greitai ir lengvai užleido raudonai baltiems aikštės centrą, o mūsų gynyba nuo intensyvaus presingo taip pat pradėjo krikti... Komandinis žaidimas baigėsi, o Dovydėno pastangos organizuoti frontalinį kontrpuolimą buvo desperatyvios, bet bergždžios. Žalgiriečiai bent kiek ilgiau nebeišlaikydavo kamuolio, bijodavo jį kontroliuoti, skubėdavo kuo greičiau juo atsikratyti...

Chaosas aikštėje akivaizdžiai traumavo Žalgirio ultrų nervų sistemą. 80 minutę žalgiriečių adresu nuskambėjo pirmoji šiame sezone replika "Debilai!"...

Po rungtynių Mogila teisinosi, jog prastą Žalgirio žaidimą lėmė pirmųjų čempionato rungtynių jaudulys. Žaidėjai, esą, dar neįpratę žaisti ant vejos, nes iki šiol komanda žaidė "ant biliardo stalo" (omenyje turėtos lygios ir kietos dirbtinės dangos aikštės).

Rezonansinis Trenerio pareiškimas , jog jį visiškai patenkino centro saugų žaidimas, Žalgirio ultroms leido padaryti išvadą, jog šis pilietis dar sezonui gerai neprasidėjus galutinai "j*bnulsia"... Liūdna...

Marijampolėje Žalgirį savo apsilankymu pagerbė 82 ultros.

Žalgiriečių žaidimo šiose rungtynėse reitingas:

Rapalis 10

Radavičius 8

I.Steško 9

Čepauskas (-> 84') 8

Aleksa (<- 84') -

A.Veikutis 7

Morinas 8

Vilėniškas 6

Dovydėnas 6

Arkhipov 0

Kalaidžijev (-> 81') 4

Puotkalis (<- 81') 7

Vasiliauskas (-> 90') 8

Sirevičius (<- 90') -

2008 metų kovo 19 d. Žalgiris - Ventspils 1:0

2008-04-07T15:39:00.000+03:00

Tiesą sakant visiems, pradedant saugumiečiais, baigiant Žalgirio ultromis, šį kartą rūpėjo ne pačios rungtynės, o Ventspilį menamai palaikančių chuliganų ir jų sąjungininkų iš Maskvos bei Minsko vizito į Vilnių galimybės.
Kilusio ažiotažo ir pasiruošimo masinėms muštynėms kontekste Pietų IV dėmesys rungtynėms liko antrame plane. Dažnas visas rungtynes dairėsi ne į aikštę, o į šonus, bandydamas tribūnose iššifruoti pasislėpusius priešus.
Deja, laukta internacionalinė varveklių brigada Vilniuje pasirodyti taip ir neišdrįso, o Žalgiris stipriausią Latvijos komandą nugalėjo rezultatu 1:0.
Rungtynes sudarė du visiškai skirtingi kėliniai.
Pirmajame dominavo žalgiriečiai, sugebėję latviams primesti savo žaidimo tempą ir greitų atakų kairiuoju flangu taktiką. Ją sąlygojo objektyvios aplinkybės - dėl Dovydėno traumos komandos "centras" liko tuščias, jo pakaitiniai akivaizdžiai nesusitvarkė su kamuolio kontrole aikštės viduryje, tad daugumą atakų žaliai - balti buvo priversti organizuoti flangais.
Bet kuriuo atveju tokia taktika pasitvirtino: Igariokas gausiai maitino Kalaidžijevą ir Puotkalį šoniniais pasais, antra vertus, deja, tik vieną iš jų bulgarui pavyko sėkmingai ir rezultatyviai "uždaryti".
Smūgis galva Kalaidžijevui, tiesa sakant, nelabai pavyko, tačiau kamuolys, kad ir nenoromis, bet visgi įridėjo į dešinįjį Ventspilio komandos vartų kampą. Bulgaras be didelių ceremonijų "paryl" į šalia buvusią Pietų IV okupuotą tribūną ir krito į džiūgaujančio Macacos glėbį. Komandos ir aistruolių abipusės meilės sezonas buvo sėkmingai atidarytas... Beje, nedidelis anekdotinio pobūdžio etiudas - Kalaidžijevo įvartis buvo toks netikėtas ir sunkiai pastebimas, kad tik jo asmeninės euforijos proveržis pasufleravo ultroms, kad ir jiems jau laikas džiaugtis teigiamu rezultatu...
Objektyvumo dėlei verta konstatuoti, jog puolimo linijoje pirmą kėlinį pastebimas buvo ir (atsigaunantis, atgimstantis) Puotkalis. Vien ko vertos jo "braziliškos žirklės" - Lietuvoje reta kamuolio priėmimo, apdorojimo ir spyrio technika "per save". Deja - pro šalį...
Na, antras kėlinys prilygo gūdžiai nakčiai po saulėtos dienos... Žalgiriečiai be didelių diskusijų užleido latviams ne tik visą aikštės centrą, bet ir savo baudos aikštelės prieigas. "Iš akies" vertinant, Ventspilis kamuolį kontroliavo gerus 70% antro kėlinio laiko. Prie žaliai baltų baudos aikštelės prieigos užvirė tokios aistros, jog vienu metu kilo nerimatingas įtarimas, kad žalgiriečiai, dievaži, lažybų punktuose tikrai bus pastatę už lygiąsias šiose rungtynėse ir rezultatas tuoj-tuoj taps tokiu...
Antra vertus, antrame kėlinyje sužaidus apie dešimt minučių, Sportimoje dingo ... šviesa. Dešimties minučių prietemos terapija buvo naudinga žalgiriečiams - nuraminę savo nervus, jie tvarkingai ir disciplinuotai užsidarė savo aikštės pusėje ir be didelių stresų sulaukė pergalingos rungtynių pabaigos. Nepaisant to, kad ventspiliečiai ir toliau putodamiesi bangavo Žalgirio baudos aikštelės prieigose, Rapaliukas antrame kėlinyje iš esmės neturėjo rimtesnio darbo...

Po rungtynių surengtoje spaudos konferencijoje Žalgirį atstovavo vyr. treneris Viačeslavas "Mogila" Mogilnas ir vienintelio įvarčio autorius bulgaras Georgis. Anot trenerio, rezultatas jam patiko, žaidimas - ne. Treneris iškritikavo netvarką aikštės centre ir saugų linijos negebėjimą organizuoti tvarkingą puolimą. Anot jo, situacija iš esmės turėtų pasikeisti Dovydėnui išsigydžius traumą ir artimiausiose rungtynėse užėmus centro saugo poziciją. Dėl to Žalgirio žaidimas su Sūduva turėtų skirtis “kaip diena nuo nakties”, pažadėjo Mogila.
Bulgaras, pasirodo, yra prietaringas žmogus, todėl visą jam skirtą spaudos konferencijos laiką džiaugėsi, jog pavyko išnaudoti bent vieną iš daugybės sukurtų progų. “Neįmuši tu, įmuša tau”, - didžiąją futbolo paslaptį spaudos konferencijos dalyviams laužyta rusų kalba atskleidė Georgis.

Rungtynes stebėjo 125 Žalgirio ultros (antra tiek sąjungininkų pižonavo gretimoje tribūnoje). Palaikymas buvo išskirtinai verbalinis, jokių choreografinių priemonių nebuvo naudota. Ultrų organizuotas komandos palaikymas buvo išskirtinis tuo, jog pirmą kartą Lietuvos futbolo istorijoje oficialių rungtynių metų aistruoliai atliko lietuvišką himno “Horto Magico” variaciją.

Tragiškos 2007 metų sezono pabaigos apžvalga

2007-12-29T13:40:00.000+02:00

Noriu grąžinti skolą savo dienoraščio skaitytojams ir paliudyti žaliai-baltų herojų pakilimus ir nuopuolius, kuriuos man teko matyti nelaimingoje 2007 sezono pabaigoje…
Kadangi gyvenimo rutina mano atmintyje jau negrįžtamai išblukino bendrą vaizdą, pateiksiu Jūsų žiniai ir teismui tik giliausią įspūdį palikusias akimirkas, tuo ir nusipelniusias nemirtingumo...

2007 m. rugpjūčio 5 d. FBK – Kaunas 1:1
Nacionalinio masto įvykis. “Amžinų” čempionų nuvainikavimo nuojauta intriguoja iš visos Lietuvos pažiūrėti rungtynių važiuojančius žmones. Žalgirį palaikyti atvažiuoja ~100 Pietų IV atstovų (tame tarpe – Jonavos filialas) bei zgoda iš Alytaus ir Gargždų. Bendroje sumoje - 109 žmonės. Stadione girdimos tik Žalgirį šlovinančios skanduotės. ~50 birberinių pižonėlių liko nustelbti savo pačių stadione.
Rungtynių metu buvo iškeltas baneris, kviečiantis Žalgirį sąžiningu žaidimu sutraiškyti čempiono vardus kasmet perkančius fbk’a korupcionierius. Banerio iškėlimas buvo palydėtas griausmingu petardų užtaisu, atkreipusiu ne tik nuo realybės šou “Farai” išpindėjusių mentų, bet ir ... paties klastingai besišypsojusio ir rungtynes toje pačioje tribūnoje per saugų atstumą stebėjusio Romanovo dėmesį...
Rungtynės prasidėjo ganėtinai liūdnai. Jau pačioje jų pradžioje fbk'ų negras įmušė greitą įvartį.
Ir tik žaliai baltų momentaliai perimta žaidybinė iniciatyva leido suprasti, jog rungtynės dar nesibaigė... Išties, pirmo kėlinio viduryje dešiniuoju kraštu į fbk'ų baudos aikštelę įsiveržė Barsukėlis ir, iš centro gavęs kamuolį, nestabdydamas suvarė jį į "amžinųjų" vartus...
Kelias minutes mūsų tribūną buvo užvaldęs svaigulys, jog sururinsime beisbolistus jų pačių citadelėje ir jog mes - be penkių minučių nauji A lygos čempionai... Nemažai Pietų IV atstovų, šio svaigulio apimti, drąsiai mynė "ant kamščio", nebodami net įkyrių šalia buvusių mentų žvilgsnių...
Deja, lygus rezultatas labai netikėtai paveikė abiejų komandų žaidėjus - aikštėje įsivyravo panikiška baimė pralaimėti. Abi komandos antrą kėlinį džentelmeniškai stumdė kamuoliuką aikštės viduryje. Pagal kamuolio kontrolės laiką teoriškai pirmavo Žalgiris, bet realios įtakos rezultatai tai, deja, neturėjo...
Iš Kauno žaliai balti išsivežė vieną tašką, daugiausia taškų šiame sezone iš fbk'ų atėmusios komandos reputaciją ir sunkiai sutraumuotą Dubiną...
Pietų IV, vos neapmyžusi paišsipisinėti nutarusias ir tribūną pusvalandžiui užblokavusias realybės šou "Farai" žvaigždes, iš Kauno išsivežė diskomfortabilią psichologinę savijautą, analogišką tai, kokia būna po prasto sex'o - nuleisti lyg ir nuleidi, bet malonumo nepajunti...
Lyg susitarę patvirtinti Kauno, kaip degalinės pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos, reputaciją, Pietų IV ir Žalgirio komanda vos ne in corpore sugužėjo į tą pačią Statoil'o degalinę... Žaliai balti pavėlavo penkiomis minutėmis ir iškart patyrė žultrų susierzinimą rungtynių rezultatu, nes nei vienas dievas ta proga nebuvo užleistas be eilės... Teisingai pastebėjo komandos operatorius: "Būtumėte laimėję, būtumėte ir be eilės pirkę..."
Kol ultros ir žalgiriečiai "broliavosi" stumdydamiesi eilėse, mažiau ėdrūs aistruoliai pasinaudojo proga ir įspaudę į kampą Arminą, kvotė jį dėl Bertrano perspektyvų. Pasirodo, Bertraną, kaip ir bet kokį "frajerį", sužlugdė godumas... Turėdamas kišenėje pratęstą sutartį su Žalgiriu ir gaudamas vieną didžiausių atlyginimų, mūsų negras neatsispyrė pagundai pasipinigauti Rumunijoje, ko išdavoje užsitarnavo ne tik sexualinio, bet finansinio aferisto reputaciją.
Narbekovo nuosprendis buvo baigtinis, bet psichologiškai motyvuotas: "Mūsų komandą sudaro daug vienodo lygio vidutinių gebėjimų žaidėjų, todėl mes galime būti stiprūs tik tada, kai esame vieningi, kai esame viena komanda. Todėl visokie išsišokėliai, kad ir kokie geri žaidėjai jie bebūtų, mums nereikalingi, nes jie skaldo komandą, komanda yra prieš juos nusiteikusi..."
Tad iš Kauno Pietų IV grįžo ir be savo favorito... Sudie, Bertranai!

2007 m. rugpjūčio 18 d. Vėtra – Žalgiris 2:1
Kaip ir dera principinio pobūdžio derbiui – daug nervų, daug įtampos, daug abipusės neapykantos stadione ir už jo ribų.
Šį kartą Žalgiriui, deja, nepavyko primesti wiatrai savo žaidimo sąlygų. Ciongai visas rungtynes jautėsi padėties šeimininkais, versdami žaliai baltus įtemptai gintis ir sunkiai irtis priešininkų vartų. Tad visai dėsninga buvo tai, jog įvartį pirmieji įmušė Vėtros žaidėjai.
Skirtingai nei wiatriniams žalgiriečiams tądien nesisekė rengti staigių, plataus fronto kontratakų. O ir pačios atakos strigo klampioje skersvėjų gynyboje. Ne veltui vienintelį, bet nuo pralaimėjimo taip ir neišgelbėjusį įvartį mūsiškiai pelnė pačioje antro kėlinio pradžioje realizavę standartinę situaciją. Baudos smūgį idealiai (tiesiai tvorelės “mietams” virš galvų) atliko Ostapas.

Deja, lygus rezultatas tebuvo trumpas ir nereikšmingas šių rungtynių epizodas. Nespėjo Jūsų nuolankus tarnas net iki kioskelio su vaisvandeniais sulakstyti, kaip ciongai vėl persvėrė rezultatą savo naudai.
Na, "ant bangos" tądien jie, "ant bangos"... Staigus ir vienišas vėtriškio reidas kairiąja aikštės puse, žvilgsnis į mūsiškių baudos aikštelę (o ten - mūsų vartininkas neatsakingai toli išėjęs iš savo vartų...) ir stiprus spyris iš 30 metrų atstumo... Kamuolys, lyg šaipydamasis, beviltiškai praskrenda virš aukštai šokusio mūsų vartininko rankų ir kriste krenta į mūsų vartus. Pižonai šeimininkų tribūnose meža ir leipsta laimės, Pietų IV gauna puikią dingstį nekęsti visko, kas yra susiję su geltona ir juoda spalvomis...
Įtampa stadione auga. Prie svečių tribūnos prisiartinantys Vėtros balkanai kaskart sužino apie save daug naujo ir įdomaus ("Pička!", "Pička!"), "Sasnauskas", kaip visada, "čiulpia", o prabėgančiam šoniniam teisėjui už nugrybautą nuošalę ar dar kokią nors nuodėmę L. į veidą šliukšteli visą stiklinę alaus... Trumpiau tariant, rungtynes Pietų IV stebėjo konfliktiškai kovingoje atmosferoje, už kurią "Žalgiriui" vėliau buvo skirta bauda, o Jūsų nuolankiam tarnui oficialūs Klubo atstovai atskaitė ilgus moralus...
Deja, rungtynių nevykėlio nominacijos šį kartą pagrįstai nusipelnė Pietų IV atstovas L. (tas pats, kur su alumi užvažiavo teisėjui) už beprasmius advokatavimus girtų, todėl mentūros į stadioną neleistų budulių naudai. Visas L. teisinio atstovavimo eksperimentas baigėsi tuo, kad nuo mentų apginti ir į mūsų tribūną atvesdinti buduliai nusprendė paskanduoti "Vėtra! Vėtra!", ko išdavoje jiems jau teko duoti į snukį ir išmesti iš tribūnos tiesiai tiems patiems mentams į glėbį...
Retorinis moralas: ne viskas - auksas, ką nuo mentų reikia ginti ir į savo tribūną tempti...

2007 m. rugpjūčio 25 d. Žalgiris - Interas 7:0

Dievaži, visiškai nieko doro neprisimenu apie šias rungtynes, išskyrus tai, kad Valierka visą laiką varžėsi su komandos makedonu Čiurlinovu, kas įmuš daugiau bankių ir kurį iš jų labiau myli Pietų IV tribūna.
Kas laimėjo įvarčių dvikovą, šiandien jau nepasakysiu, antra vertus, kad Valierka sau nuraškė visus tribūnos "lemūrus" - tai faktas. Po kiekvienas įmušto ar net neįmušto įvarčio Valierka teatrališkai atbindzindavo link tribūnos ir krisdavo į jo pasitikti išbėgusių gerbėjų glamones.
Tuo tarpu šios garbės akivaizdžiai pavydintis makedonas net po įmuštų įvarčių bėgti link tribūnos vengdavo, nors jo marškinėlių numeris "18", anot sarkastiškos S. replikos, jam turėjo užtikrinti ištikimą Pietų IV bonehead'ų meilę...
Trumpiau tariant, šių rungtynių šūkis buvo: "Valierka, gol!.."
Įvarčių lietų stebėjo viso labo 73 Pietų IV atstovai. Kitiems beliko tik pavydėti tokios garbės...

2007 m. rugsėjo 15 d. Žalgiris - FCV 3:1

Rungtynės įsiminė derbio laukimo įtampa, kai pačiam, savo kailyje netveriant, teko skaičiuoti valandas ir minutes iki jų pradžios, gražiais choreografiniais sumanymais, saldaus keršto efcagalviams akcija (trofėjinių vėliavų sudeginimas), visą choreografiją sugadinusių sigregetos dolbajobų išpuoliu ir Lietuvoje unikaliu stroboskopų pirotechniniu šou, sužavėjusiu visą stadioną (sprendžiant pagal fotoaparatų blyksčių mirksėjimo gausą Centrinėje stadiono tribūnoje). Na, ir žinoma, gražia bei užtikrinta Žalgirio pergale prieš iki gyvo kaulo įsipykusį oponentą.
Rungtynes stebėjo 94 Žalgirio ultros.

2007 m. rugsėjo 19 d. Žalgiris - Atlantas 3:0

Na, šios rungtynės įsiminė nebent patologiškai isterišku Atlanto trenerio (Lekevičiaus?) klyksmu per rungtynių pertrauką ant savo žaidėjų. Tokios keliolika minučių nenutrūkstančios rusiškų keiksmažodžių lavinos dar neteko girdėti. Ir įdomu tai, kad visas šis verbalinio šūdo srautas buvo vientisas, kaip vienas ilgas-ilgas sakinys...

O įdomiausia, jog aš, netyčia ėjęs pro Atlanto komandos persirengimo kambario langus ir tapęs tokio "pasažo" liudininku, taip ir nesupratau, kokius visgi konkrečius metodinius nurodymus, kaip įveikti dviejų įvarčių atsilikimą, savo žaidėjams davė tas durnelis keikūnas. Nesuprato to ir patys žaidėjai, nes antrame kėlinyje žaliai balti įmušė dar vieną įvartį ir iš rūkytų šprotų padarė teftelius...

Rungtynes stebėjo 91 Žalgirio ultra.

2007 metų rugsėjo 30 d. Žalgiris - Šilutė 3:0
Mano atmintis, deja, neišsaugojo absoliučiai nei vieno kiek nors savitesnio prisiminimo apie šias rungtynes, tad neturiu ką Jums papasakoti...
Retrospektyviai vertindamas šį mačą galiu pasakyti tik tiek, jog tai buvo paskutinė pergalė prieš ilgą ir skausmingą "duobę Žalgirio žaidime, kuri palaidojo mūsų viltis iškovoti medalius ir kuri geriau žinoma kaip "4 rato katastrofa"...
Rungtynes stebėjo 85 Žalgirio ultros.

2007 metų spalio 27 d. Žalgiris - FBK 0:5
Beviltiškiausios Žalgirio rungtynės ir gėdingiausias rezultatas 2007 metų A lygos sezone. Iš komandos, dar visai neseniai drąskiusios fbk'ų ambicijas jų pačių aikštėje, liko pilkas ir bereikšmis šešėlis...
Savo niekingu žaidimu žalgiriečiai, galima teigti, išprovokavo Pietų IV išpuolį prieš fbk'ų "lads'us": kažkas juk turėjo savo krauju nuplauti Žalgirio ultrų patirtą gėdą. Po rungtynių žaliai - baltų akistata su akiplėšiškai stadione besielgusiais fbk sirgaliais (jėgų santykis 40:40) šalia stadiono esančiame skvere truko ~1 minutę ir baigėsi bent jau daline Žalgirio ultrų moraline satisfakcija. Žalgirio gėdos liudininkais buvo 112 ultrų.

2007 metų spalio 30 d. Interas - Žalgiris 0:6
Absoliučiai formalus ir jokios moralinės satisfakcijos nesuteikęs "patrypčiojimas" ant jau seniai mirusios komandos lavono...
Žalgirio treniruotę stebėjo 60 ultrų.

2007 metų lapkričio 10 d. FCV - Žalgiris 0:6
Liūdnas atsisveikinimas su lūkesčių nepateisinusia, bet mylima komanda. Lyg atsiprašydami už prap*stą sezoną, žaliai-balti suspardė efcagalvius kaip ir dera normaliame derbyje.
Žalgiriečiai visas rungtynes išlaikė aukštą žaidybinį tempą - lakstė po aikštę net uždusę, lyg stengdamiesi pasivyti iš rankų išleistą laimės paukštę. Bergždžiai. Žalgirio likimas (galutinė vieta turnyrinėje lentelėje) tądien buvo sprendžiamas kitur ir kitų...
Iš įsimintinų momentų galima paminėti trečio Žalgirio vartininko Surgauto debiutą A lygoje, praėjusį ganėtinai sėkmingai - vien ko vertas buvo jo šuolis, nuimant tolimą efcagalvio šūvį į Žalgirio vartų devintuką...
Antra vertus, giliausią įspūdį vis gi paliko efcagalvių nusamdytos apsaugos reakcija į naujieną iš Šiaulių, kuriuose vietiniai juodai - geltoni kažką padarė, ko išdavoje garantavo Žalgiriui ketvirtą vietą čempionate ir teorinius šansus žaisti Intertoto turnyre. Senukai apsauginiai, Žalgiriui palankias naujienas išgirdę, iš džiaugsmo net glėbesčiotis pradėjo... FCV tuo metu buvo jau niekam neįdomi istorija.
Rungtynes stebėjo ir su Žalgiriu iki naujojo sezono atsisveikino 104 ultros. Su FCV užmarštin nugrimzdo 9 išdidūs efcagalviai...

Lapkričio 4 d. Žalgiris - Šiauliai 1:2

2007-11-06T14:20:00.000+02:00

Ir atsitik Tu man taip, kad prieš paskutines bent kiek reikšmingesnes Žalgirio rungtynes prie manęs priėjo mielas jaunuolis Macaca ir išvertė mane iš kanopų... Ir padarė tai ne žaibišku kabliu į žandikaulį ar taikliu spyriu į papilvę...
Anaiptol - iš kojų mane išvertė verbalinis komplimentų, adresuotų mano varganam blog'ui, srautas. Karoče, Macaca taip nuoširdžiai ir draugiškai išreiškė savo susižavėjimą mano internetiniu dienoraščiu, jog tokio drovaus atvirumo sujaudintas ėmiau ir paslydau, aukštielnikas, visu gražumu išsidrėbdamas prieš savo geranorišką Kritiką...
Iš horizontalaus lygmens žiūrėdamas į Macacą ir kelias akimirkas negalėdamas atsistebėti, koks visgi aukštas jis yra, supratau - šis išsidrėbimas yra Dievo lengvos formos pagrūmojimas pirštu, ne kitaip : apleidai Tu, sūnau mano, kūrybinius barus, negarsini Tu švento Žalgirio vardo, nusidėjai, karoče. Susiimk, antraip...
Kaltas, Mielas Skaitytojau, gailiuosi... Pripažinęs ir išpažinęs šią nuodėmę, dar lapkričio pradžioje kibau spėriai rašyti bent paskutinį "šviežiausią" reportažą, bet... Tespėjau pradėti pirmąsias dvi pastraipas apie Dievo valios apsireiškimą Macacos asmenyje ir vėl kritau į neveikimo nuodėmę. Atjobkių, kodėl atsitiko šis recidyvas, žinia, daug galiu prigalvoti... Antra vertus, norėdamas išvengti tuščiažodžiavimo, prisipažinsiu iš karto - "ačiū" žaliai-baltiems, kad juos kur, savo "žaidimu" sezono pabaigoje ne tik man vienam atėmusiems bet kokį norą jais domėtis ir grąžinusiems į mūsų širdis nerimą bei įtampą - bl***, kas gi atsitiko, kad tris ratus dėl aukso kovojusi komanda sezoną baigė, ačiū tam pačiam Dievui, ten pat, iš kur startavo???
Bet tądien, po prašviesėjimo keldamasis nuo šlapio tribūnos laiptelio, aš dar nežinojau, kokia dvasinė drama manęs ir mano kolegų laukia ateityje. Tą akimirką viskas dar buvo prieš akis - viltis sustabdyti košmarišką komandos ritimąsi žemyn, viltis pasipuošti medaliais , viltis sulaukti rimto rėmėjo (komercinio banko Snoras asmenyje), viltis išsaugoti komandos branduolį ir prisipirkti naujų žvaigždžių, viltis įsikurti naujame stadione, viltis... Tereikėjo padaryti vieną vienintelį dalyką - nugalėti nors ir neparankius, bet padangėmis neskraidančius "Šiaulius".
Žaliai Balti išėjo į aikštę žinodami, kad viskas priklauso tik nuo jų pačių. Išėjo laimėti ir nuo pirmų susitikimo akimirkų uždarė varnas jų aikštės pusėje. Jau neatsimenu, kas, kada ir kaip iš žalgiriečių smūgiavo į vartus - faktas lieka faktu: Šiaulių vartai jų vartininko pastangomis liko "sausi", o štai mes įvartį praleidome, berods, po antros kiek rimtesnės varnų atakos mūsų vartų pusėn...
Po įvarčio Žalgirio žaidimas galutinai pakriko, o mūsų nuotaika - subjuro... Tuo meistriškai pasinaudojo šaulenski - staigus kontratakos tipo prasiveržimas iš aikštės gilumos, drastiškai ir negailestingai apšoktas Šetkus ir ... šiose rungtynėse bei visoje svaigioje Žalgirio žygio medalių link istorijoje iš esmės buvo padėtas riebus taškas... Finita la comedia!
Po nokdauno žalgiriečių žaidimas labiau priminė obliavimą ir kitokias dailidiškas chaltūras, bet ne kombinacinį futbolą. Kamuolys buvo varomas ir spiriamas bet kaip, kad tik priešininkų vartų pusėn...
Žinia, ačiū Cvetanui Makedoniečiui už gražiai pakištą galvelę, ko išdavoje rungtynėms buvo grąžinta šiokia tokia intriga. Deja, “ačiū” tam pačiam Cvetanui, akistatoje vienas prieš vieną su Šiaulių vartininku, nesugebėjusiam pataikyti į vartus...
Net praėjus keliams mėnesiams po šio niekingo fiasko vis dar “svyla” nervai, prisiminus rungtynių eigą ir jų baigtį. Tad retrospektyviai toliaregiškų išvadų nedarysiu ir graudžių moralų neskaitysiu. Rungtynės liks neapibendrintos...
Manau, patys žinote, kokias liūdnas pasekmes jos turėjo Žalgiriui, ir kas dėl to buvo bei liko kaltas...

Liepos 28 d. Šilutė - Žalgiris 0:0

2007-09-11T10:45:00.000+03:00

Futbolas, ypač lietuviškas, yra neprognozuojamas, į "sveikos" logikos dėsnius netelpantis dalykas. Šį faktą akivaizdžiai patvirtina "tipinė" Žalgirio ir Šilutės rungtyių baigtis per pastaruosius kelis sezonus. Nei vienai oficialų autsaidero statusą turinčiai komandai žaliai balti nėra "padovanoję" tiek brangių, deficitinių, neįkainojamų taškų, kiek suknistiems FBK dukteriniams...

Dar vakar šį fenomeną buvo galima paaiškinti tuo, jog Žalgiris pats yra silpna vidutiniokas, tad žaisdamas gynybinio pobūdžio futbolą geba priešintis tik stipresnėms už save komandoms. Tačiau šiandieninė žaliai baltų vietą čempionate verčia ieškoti kitų šio reiškinio priežasčių...

Fatališkas Žalgirio nemokėjimas arba kančia žaisti su fbk'ų dukteriniais balansuoja ant mistikos ribos. Dažna A lygos komanda važiuoja Šilutę pasigerinti savo įvarčių santykio, tuo tarpu žalgiriečiai tiek namie, tiek išvykoje su šia komanda žaidžia išlikimo vertas rungtynes.

Žinia, išimtimi netapo ir šis penktadienis. Rungtynių eiga nuo lietaus permirkusiame ir pelke virtusiame stadione klostėsi taip, kad žalgiriečiai iš esmės turėjo būti laimingi, išnešę sveiką kailį iš šios skylės...

Pagal atakų aštrumą fbk'ų dukteriniai galėjo "liuosiai" laimėti 3:0. Nelaimėjo vien todėl, kad tądien Rapaliukas vienas buvo vertas likusių dešimties žalgiriečių... Beje, purvina aikštė greitai išryškino tikruosius šių rungtynių herojus. Kuo aktyviau žalgirietis draskėsi aikštėje, tuo purvinesnė buvo jo balta uniforma... Šiuo požiūriu absoliučiu herojumi tapo Dubina, su savo "potkatais" vos nepaskendęs purve. O rungtynių antiherojumi tapo... Taip, Jūs visiškai teisūs, mano brangieji Skaitytojai - baltarankis Janas, kad jį kur, ne tik sugebėjęs praktiškai nesusitepti savo uniformos, bet ir po aikštę lakstęs taip, kad bucų neprisemtų... Tampa akivaizdu, jog slovakas į Lietuvą atvažiavo pailsėti, pabimbinėti ir nesusilaužius kaulų išvažiuoti į Rusiją babkių kalti...

Po rungtynių Žaligirio ultrų sektoriuje tvyrojo nusivylimas ir apatija. Miežimasis per visą Lietuvą vien tam, kad pamaitintume uodus ir pamatytume, kaip Žalgiris eilinį kartą prašika tris taškus, neatitiko mūsų teisėtų lūkesčių. Jau tiksliai neprisimenu, kuris - Gipsas ar Nykštukas - iškėlė įdomią hipotezę, jog Šilutės stadiono vietoje anksčiau buvo žydų kapinės, nes tik žydų prakeikimas gali taip fatališkai trukdyti Žalgiriui nugalėti tą sūdkomandę...

Beje, Šilutėje apsilankė 35 Žalgirio ultros...

Liepos 24 d. Žalgiris - Sūduva 4:1

2007-08-23T15:15:00.000+03:00

Po "Žalgirio" triumfo Klaipėdoje prieš amžiną mūsų komandos nepilnavertiškumo komplekso kaltininką "Atlantą" (1:3) svajoti apie naują pergalių seriją ir svaigų skrydį aukso medalių link trukdė tik sunkiai prognozuojama rungtynių su turnyrinės lentelės kaimynu baigtis. Svajoti labai norėjosi, bet sveikas protas ir liūdna ligšiolinė "niurkinimosi" su "Šūduva" patirtis kalė savo: "Nesvaik ir nereikės skaudžiai kristi..." Vidinę įtampą rungtynių išvakarėse aitrino dar ta aplinkybė, jog runkeliai kaip tik ruošėsi "triumfui" (jų supratimu) euroturnyre (suprask, buvo stiprūs ir psichologiškai motyvuoti...).

Tad nenuostabu, kad rungtynių su šūdais laukiau nuoširdžiai su tik anglams būdingu nekantrumu, o į stadioną išruošiau kaip gladiatorius - ramus, t.y. pasiruošęs mirti...

Turiu pripažinti, kad netikėti savo dievais yra sunki nuodėmė. Bet žaliai balti šiuo klausimu yra atlaidūs... :-)) Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, jog tąkart darė jie šūdus iš Kapsuko kaip norėjo ir (beveik) kiek norėjo. Atvirai tariant, išgleibusioje ir išderinusioje priešininkų komandoje buvo sunku atpažinti amžiną grėsmę "Žalgirio" garbei - "Šūduvą"...

Žinia, rungtynių pradžia taip optimistiškai nenuteikė, greičiau atvirkščiai - privertė prisiminti stoišką gladiatorių pasaulėjautą. Po tolimų šūvių serijos pirmą rungtynių įvartį pelnė šūduvių mulatas.

Antra vertus, žaliai balti labai greitai atstatė "tvarką ir teisingumą". Po kelių minučių sumaištimi Šūduvos baudos aikštelėje pasinaudojo Valierka ir tik jam būdinga maniera nešte įnešė kamuolį į priešininkų vartus... Žaidėjo ekspresija, su kuria buvo įmuštas įvartis, nepaliko jokių iliuzijų - kapsukams šiandien bus chana...

Žalgiriečiai tądien lenkė oponentus tiek greičiu, tiek kombinacijų "švarumu". Priešininkų logikos neperprantantys runkeliai papraščiausiai painiojosi žaliai baltiems po kojomis. Ir tai buvo vienintelis efektyvus jų gynybos metodas šiose rungtynėse. Na, ir dar, savaime suprantama, žalgiriečiai jiems padėjo išvengti visiško sutriuškinimo - pirmame kėlinyje 100% progų įmušti įvartį neišnaudojo Igariokas ir tas pats Valierka. Nors, kita vertus, pastarasis žaidėjas ir tapo Šūduvos duobkasiu. Likus kelioms minutėms iki pirmo kėlinio pabaigos jis negrįžtamai pakoregavo rungtynių eigos scenarijų, baudos aikštelėje stipriu ir taikliu spyriu pasiųsdamas runkelių gynybą į nokdauną... 2:1!

Per pertrauką PietųIV-je užė diskusijos, kokios gi aplinkybės galėjo lemti tokį Valierkos rezultatyvumo proveržį - net du įvarčiai per vieną kėlinį! Nevalierkiškas taiklumas, "odnako"... Dominavo nuomonė, jog taip magiškai Valierką galėjo paveikti tik ultrų meilė, pakilėjusi jį į ŽVAIGŽDĖS aukštumas (grįžtant iš Klaipėdos, Žalgirio ir ultrų autobusai netyčia susitiko vienoje degalinėje. Ultros pasinaudojo proga ir surengė fotosesiją su mėgstamiausiais žaidėjais. Valierka tąkart buvo NUMERO UNO...)

Neliko nepastebėta ir Jūsų nuolankaus tarno versija, jog Valierka "pratrydo" įvarčiais ne iš gero gyvenimo: Klubui vis gi nusipirkus legendinį slovaką, jam, deja, iškilo reali grėsmė prarasti vietą pagrindinėje sudėtyje...

Mano spekuliacijos konkrečių rungtynių kontekste pasirodė ganėtinai pranašingos - antrą kėlinį vietoje Valierkos žaidė Janas --->

Vaikinas aikštėje išsiskyrė stiliovu irokėzu ir vieninteliu kiek įdomesniu proveržiu iš aikštės vidurio gynėju pražiopsotu koridoriumi į Šūduvos baudos aikštelę, ko išdavoje senukas Poderis vos nepelnė įvarčio... Na, šis epizodas lyg ir patvirtina Armino komplimentus Janui, esą jis mato aikštę ir yra mąstantis žaidėjas. Bet daugiau... Na, laikas parodys...

Šūduvą galutinai palaidojo Mažiukas Lemežiukas, šiaip taip įveikęs įvarčio įmušti nesugebančio žaidėjo kompleksą ir, bent jau mano nuostabai, Dubyna. Pastarasis įvartį pelnė juvelyriškai tiksliai atliktęs baudos smūgį. Pasaka - ne smūgis buvo... Suktas, virš žaidėjų sienelės, mmm...

Akivaizdu, jog geriausio rungtynių žaidėjo vardo be didelių diskusijų vertas Valierka. Tačiau į šių rungtynių herojų plejadą norėčiau įtraukti taip pat ir Dubyną, suteikdamas jam rungtynių asmenybės titulą. Faktas, jog žmogus rado savo vietą komandoje. Faktas, jog dingus Bertranui, Dubyna profesionaliai sustygavo Žalgirio gynybą.

Rungtynes stebėjo 109 Žalgirio ultros.

Buvo paleisto 3 galingos dūminės uždangos (ačiū Š., prasmingai patuštinusiam Lietuvos armijos arsenalą).

Iš priešingos tribūnos rungtynes stebėjo (= alų gėrė ir kažką apie Šūduvą bliovė) keliolika pajacų su raudonais treningais.

Liepos 8 d. Vilnius - Žalgiris 1:1

2007-07-26T15:15:00.000+03:00

Dėl objektyvių priežasčių buvau priverstas padaryti šiokią tokią pertrauką rašant šį dienoraštį, tad prašau būti atlaidžiam, jog liepos 8 d. įvykius aprašau po 18 dienų pertraukos.

Derbio svarbą Vilniaus miesto gyvenimui jei ne nustelbė, tai smarkiai "atskiedė" tądien vykusios Intertoto taurės rungtynės tarp Vilniaus "Vėtros" ir Varšuvos "Legijos" bei smarkiai kelinta diena iš eilės pliaupęs lietus.

Į stadioną atėjo apie 80 žaliai baltų, iki 20 efcagalvių ir apie du šimtus Legijos kibicų. Pagal garsinio palaikymo kokybę buvo akivaizdu, jog Vilniaus - Žalgirio derbį tądien laimės Legija. Savo suderintais ir stipriais balsais pšekai akivaizdžiai lenkė mus, o efcagalvių palaikymą pavertė nebyliojo kino seansu...

Ačiū dievui, šios rungtynės nebuvo pagrindinis lenkų vizito į Vilnių tikslas. Patyrę satisfakciją neoficialioje garsinio palaikymo trikovoje, pšekai, ieškodami nuotykių, greitai pasklido po stadioną. Kelioka iš jų, atsiklausę ir gavę leidimą, apsilankė ir mūsų tribūnoje.

Vaizdelis, kurį lenkai pamatė stadione (neišskiriant ir mūsų tribūnos), buvo nykokas ir niekaip neatitiko jų supratimo apie deramą pagarbą sporto karaliui futbolui... Iš čia tikriausiai ir sekė savotiškai entuziastingas jų noras vaidinti vyresniuosius brolius ir mokyti mus ultrizmo bei huliganizmo subtilybių.

Pšekai skėste skėryčiojosi mokydami mus, kaip reikia deginti oponentų šalikus bei duoti jiems į snūkį. Iš pradžių vienas entuziastiškiausiai nusiteikęs vos ne "ant pirštų" rodė, kaip reikia su žiebtuvėliu "zapalič" efcų šaliką. Mūsiškai "pasirašė" tik ant žiebtuvėlio nuomos. Antra vertus, ir to užteko, kad klubinis efcagalvių šalikas po kelių sekundžių suliepsnotų ant mūsų tribūną juosiančios tvoros. Beje, įdomi buvo apsauginių reakciją į šį lenkų išsišokimą. Per petį ir per saugų atstumą situaciją stebėjęs snarglius, vos sutikęs jo pusėn nukreiptus pšekų žvilgsnius, iškart apsimetė, jog nieko nevyksta, o jei ir vyksta, tai jis nieko nemato...

Po to sekė davimo oponentams į snukį pamoka. Entuziastingasis pšekas entuziastingai mojavo mums po nosomis kumščiu, ne mažiau entuziastingai kviesdamas tuo pačiu šturmuoti efcagalvių tribūną. Juolab, kad ir digstis šiai "pamokai" buvo daugiau nei puiki - efcų negrabraziliai spardė-spardė n kartų nuo vartų linijos atšokusį kamuolį, kol šiai taip pirmo kėlinio viduryje įmušė mums įvartį...

Šį kartą pasirašančių neatsirado, tad nepažangiais mokiniais nusivylęs pšekas su savo korešais patraukė laukan...

Rezultatą antrame kėlinyje išlygino Valierka - Jau beveik dievas. Kaip tai jam pavyko padaryti, deja, jau neprisimenu...

Užtat labai gerai prisimenu būrį vargšų kirų, tądien sumaišiusių Žalgirio stadioną su bala ir naiviai bandžiusių joje įsitaisyti. Paukščiai taip ir nesuprato, kodėl juos kaskart iš to balos išbaidydavo dvikojai padarai. Tokia buvo aikštės kokybė...

Impresija

2007-07-04T09:03:00.000+03:00

Dulkina, nyki, piktžolėmis apaugusi vaikų žaidimo aikštelė, supama Kalvarijų 148 ir 150 numeriu pažymėtų penkiaaukščių...

Flomasteriu nutepliotos vaikiškos supynės, vietinei chebrai tarnaujančios futbolo vartais...

O jos tepliote nutepliotos užrašais, reprezentuojančiais tos pačios vietinės chebros futbolines simpatijas...

Na, ką galima pasakyti apie vietinę chebrą? Gramatikos žinos - silpnokos, bet pažiūros - teisingos, o skonis - geras. Respect!

Liepos 1 d. Ekranas - Žalgiris 4:1

2007-07-03T16:23:00.000+03:00

Kvailai paradoksali savijauta… Triuškinantis rezultatas ir tuo pačiu - “0” gėdos ar graužaties dėl tokio rezultatas. Gal kiek ir nuvalkiotai skambės populiari beletristinė frazė, bet “rezultatas neatspindi rungtynių eigos”.
Rungtynių eiga atspindi ką kitą – realiu faktu tampantį “atsitiktinį” teisėjų žaidimą priešininko komandos gretose. Šį kartą talonus pietums sąžiningai atidirbinėjo agrastų kompanija iš Klaipėdos.
Ši tendencija ne tiesiogiai, bet įkyriai patvirtina spėjimus, jog kai kam Lietuvoje ir už jos ribų labai nepatinka tas faktas, jog Žalgiris užima per aukštą vietą A lygoje. Rungtynių komanda nei perka, nei parduoda, žaidėjai kyšiais nesivilioja, kišeninės spaudos vykdyta komandos diskreditacijos kompanija buvo neefektyvi ir nerezultatyvi. Kas belieka? Užsiundyti kišeninius teisėjus ir žlugdyti Žalgirio žaidimą realaus laiko režimu...
Spekuliacijos iš “sąmokslų teorijos” srities? Galbūt, bet tendencija “vienas kartas – atsitiktinumas, du kartai – sutapimas, trys kartai – taisyklė” yra akivaizdi. Ir ne pirmus metus stebima (už ką tas pats Pankas dar praėjusiais metais p*stelėjo Chileckiui?..).
Šį kartą teisėjai neketino ilgai vynioti reikalo į vatą ir kineskopams kapitalą pradėjo krauti nuo pat rungtynių pradžios. 10 minutę Žalgirio baudos aikštelėje nutaria nugriūti mūsų Narbekovo svaigalas Savėnas. Šiaip sau... Bėgti, veržtis nusibodo, karšta... Juolab, ko plėšytis, teisėjas kaip mat jo paslaugoms – kamuolį ties 11 metrų riba ant sidabrinio padėklo nunešė. Rapaliukas atspėjo spyrio krypti, bet kamuoliui nuimti jėgų nepakako...
Objektyviai vertinant, pirmas kėlinys priklausė kineskopams. Mūsiškiai nedrąsiai peržengdavo aikštės vidurio liniją, juolab, kad šūdo raudono vartų prieigas patikimai saugojo šoninis agrastas, laiku fiksavęs iš dangaus trauktas, bet žaliai baltiems nenaudingas nuošales.
Pirmas kėlinys įsiminė rasistiniu incidentu, kai nuop*sa Savėnas suplėšė mūsų Bertranui triusikus, o tas be didelių ceremonijų p*stebėjo pastarajam “v rylo”. Skandalas kilo grandiozinis. Savėnas raitės ant vejos kaip apendicito priepuolio ištiktas, bet kortelę visgi gavo, nes šoninis gandonas, prie kurio Bertranas tempte nutempė aikštės teisėją, buvo priverstas paliudyti, jog konfliktą išprovokavo Panevėžio gerietis.
Panevėžio buduliai rimtai užsiputojo dėl tokios “neteisybės”. Visas likusias rungtynes Bertranas tapo prasčiokų rasistinės agresijos auka – vos tik jis spėdavo prisiliesti prie kamuolio, stadionas baubte užbaubdavo. Buvo akivaizdu, jog mūsų vaikiną toks dėmesys nervina ir slegia, antra vertus jis sugebėjo neišskysti ir padoriai sužaidė savo pozicijoje. Už tai Tau, Bertranai - didelis respect!
Rungtynių paradokso esmė slypi tame, jog kėlinį, kai kineskopai dominavo aikštėje, mes pralaimėjome. Per kėlinį, kai iniciatyva priklausė mums, mes buvome sutriuškinti...
O pradžia katastrofos nežadėjo. 50 minutė. Berods Edvinas dešiniuoju kraštu įkerta į kineskopų baudos aikštelę, aukštai pakelia kamuolį į baudos aikštelės vidurį, kur jį susiranda Valierka ir nestabdydamas galva įkerta į Ekrano vartus. Įvartis buvo išties nuostabus, kažkoks ne valierkiškas...
Žaliai-balti užgula kineskopus ir tik didelėmis teisėjų pastangomis jiems pavyksta apsiginti. Iliuziją, jog Valierka viską pradėjo nuo nulio, greitai nubraukia Bička, staigių kontratakų pasekoje du kartus pabėgęs nuo gynėjų ir sušaudęs Rapaliuką. Tašką rungtynės po kelių minučių padeda dar kažkuris iš šūdų raudonų... Ta pati kombinacija: driblingas, išmaudomi gynėjai, vienas prieš vieną ir ... amen.
Likusius penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos pro sukastus dantis teko išspausti bajerį, jog ir mes praėjusiais metais kelios minutės iki finalinio švilpuko 3:0 pirmavome...
Neužmiršo šio precendento ir žaliai balti... Kineskopai buvo priversti išgyventi penkias slogias, bet paskutines rungtynių minutes. Bertranas, Igariokas – po du milimetrus virš štangos... Nikolajus ir Eimantas – trys spyriai į vartininką iš dviejų-trijų metrų atstumo... Vyrai, vyrai, ir už ką Jūs taip mūsų nekenčiate...
Faktas - galėjome bent jau ištempti lygiąsias, o viskas baigėsi, kaip visada...
Po rungtynių žaidėjų gretose – sumaištis. Ką daryti, ar eiti atsisveikinti su ultromis? Kai kas jau susiruošė tipenti iš aikštės... Tada balso toną pakėlė ... berods tas pats Edvinas (labai atsiprašau, jei tai buvo kitas Žalgirio žaidėjas) ir vos ne varu atvarė 2/3 komandos prie mūsų sektoriaus. Ačiū ir už tiek, vyrai... O Nikolajui pats laikas vėl pradėti mušti įvarčius...
Į Panevėžį skirtingais keliais išsiruošė marga publika – autobusas, mikriukas, kelios mašinos, individualai iš Šiaulių ir Jonavos (!). Net vienas rokerių ekipažas. Iš viso – 63 “rylos”.
Palaikymas – išties galingas ir konkurencingas mužikų baubimui iki katastrofos pradžios, po to – visiškai niekinis. Alkoholio garų ir saulės kaitros kokteilio neatlaikė ir čia pat stadike “lūžo” nepilnametis K. Garbės nedarantis faktas.
Atskiras respect - Jonavos crew. Šaunuoliai vyrai!

Pirmosios armados atstovų, jų pačių nuomone, - apie 60.

Rungtynės buvo išskirtinės, nes abiem grupuotėms pavyko koordinuotai įvykdyti šviesiam a.a. Lego atminimui skirtą viešą akciją. Ultros, prisimindami prieš trejus metus per incidentą su policijos pareigūnais nužudytą Klaipėdos ,,Atlanto“ aistruolį, rungtynių metu vieni po kitų iškėlė transparantus su užrašais "PRAĖJO TREJI METAI", "TIESA SLEPIAMA IKI ŠIOL", "BET MES JĄ ŽINOME", "ŽUDIKAI - POLICIJA".

Akcija nepatenkinti policijos pareigūnai liepė vėliavą suvynioti, o vėliau neapsikentę atėmė ją iš ultrų, tuo sukeldami didžiulį susirinkusių budulių nepasitenkinimą. Ultrų akciją lydėjo visuotinis mužikų pritarimas ir plojimai. Dar vienas paradoksas...

Nuotraukų autoriai:

A.Repšys (http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=42231),

Vladas Bukėnas (http://www.paneveziobalsas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=5590&Itemid=49),

Silius (http://public.fotki.com/Dudko88/ekrnanas-4-1-zalgiris).

Nuoširdžiai dėkoju!

Neoficiali, bet labai įdomi informacija

2007-07-02T16:31:00.000+03:00

Anądien į Jūsų nuolankaus tarno rankas papuolė neoficialus, bet labai įdomus dokumentas - Žalgirio komandai už pirmo rato rungtynes išmokėtų premijų statistika.

Kadangi dokumentas yra neoficialus, jame skelbiama informacija vertintina kritiškai. Antra vertus...

07 04 07 Atlantas 2:1 - 20000 lt
07 04 10 Sūduva 1:0 - 30000 lt
07 04 15 Šilutė 0:0 - 0 lt
07 04 18 Vėtra 1:1 - 15000 lt
07 04 22 Ekranas 1:0 - 30000 lt
07 04 25 FBK 1:1 - 15000 lt
07 04 29 Interas 3:2 - 10000 lt
07 05 05 Šiauliai 1:0 - 20000 lt
07 05 08 FCV 1:2 - 0 lt

Viso už pirmo rato rungtynes savininkai žaliai baltiems galimai išmokėjo 1400000 lt.

Apžvalgų archyvas - birželio 24 diena

2007-06-28T13:45:00.000+03:00

2007 m. birželio 24 d. 16:30

ŽALGIRIS - ŠIAULIAI

1:1

Dievai drėbėsi į žemę... Gerai bent tai, kad ne veidu į purvą. Bet kad pasturgaliu ant šiurkštaus asfalto – tai faktas. Žalgiriečiai nepasinaudojo likimo dovana ir netapo lygos lyderiais bent vienam turui...
Nepaisant akivaizdžios komandų vietų poliarizacijos turnyrinėje lentelėje, tai buvo lygiaverčių oponentų dvikova. Žalgiris neturėjo ryškios persvaros šiose rungtynėse. Szawlių atstovai žaidė nemažiau įdomų kombinacinį futbolą, tad nervų audros dažnai kildavo ir prie žaliai-baltų vartų.
Faktas, jog mūsų gynyba tądien buvo atsipalaidavusi ir žaidė mėgaudamasi savo individualios technikos pranašumais. Antra vertus, šios improvizacijos Rapaliukui kainavo daug nervų, įtemptų raumenų skausmą ir geltoną kortelę, nes ne visada teoriškai aukštesnis žaliai-baltų gynėjų meistriškumo lygis apsaugodavo vartų stačiakampį nuo tiesioginių spyrių.
Dėkui dievui (kitam... ), jog šiaulenski 9 iš 10 atvejų bandė žaisti į Žalgirio žaidimo stilių panašius pseudokombinacinius šachmatus. Prie tokio žaidimo stiliaus įpratę žalgiriečiai šiauliečiams greitai “statydavo” “matus”. Įvartį juodi pelnė tik tada, kai atsisakė jiems iš prigimties nebūdingų intelektualinių ambicijų ir mūsiškius “paėmė” klasta ir greitumu.
Momentinio “pornografijos su pederastijos elementais” etiudo genialumas slypėjo paprastume: banali pražanga 20 metrų iki baudos aikštelės ribų, staigus pasas į baudos aikštelę įkirtusiam Szawlės žaidėjui, spyris ir ... 0:1 ne mūsų naudai likus penkiolikai minučių iki rungtynių pabaigos... Kombinacija buvo tokia žaibiška, jog Bertranas, Edvinas ir Brolis Igorius po jos dar ilgai diskutavo: “A čto eto bylo, aaa?..”
Užtat puolėjai su saugais tądien siautėte siautėjo, statydami naujus nepataikymo į vartus rekordus... Rekordai buvo mušami nepataikant jau iš gero metro (susidarė įspūdis, jog transferų langas greitai atsidarys ne tik futbolo, bet ir regbio čempionate...).
Iš nesuskaičiuojamų progų įsiminė trys: pirmame kėlinyje - Barsukėlio spyris iš penkiolikos-aštuoniolikos metrų, kai kamuolį iš vartų savo kūnu išnešęs juodų gynėjas liko gulėti ant vejos, antrame kėlinyje - Lemo spyris velniai žino kur vieno metro atstumu nuo vartų linijos ir ...
Taip, žinoma, Igariokas tądien išsaugojo pusdievio herojaus statusą, laiku atstatęs kaktą atšokusiam kamuoliui – 1:1 90 minutę! Bet šansą tapti dievu visai savaitei nepasinaudojo Misiukas. Analogiškoje situacijoje po dviejų minučių Nikolaujaus muštas kamuolys praskrido virš štangos kelių centimetrų aukštyje... Obidno, odnako...
Į Pietų IV tribūną susirinko 75 personos, labai nepatenkintos faktu, jog rungtynės rengiamos iškart po Joninių... Trečdalis – beveik niekada anksčiau nematytų.
Realiai fanatelino, duok dieve (vėl kitas...), ~40 interfeisų. Pirmame kėlinyje blaivi mušė girtus Pietų IV atstovus, antrame – girti – blaivius, bet tingius. Šių pedagoginio poveikio priemonių bei nesibaigiančių Žalgirio puolimo bangų pasekoje palaikymas rungtynių pabaigoje tapo bent jau padoriu. Įmušus įvartį paleista viena balta “dymzaviesa” ir trys žalios dūminės.

Šiaulenskų buvo daugiau nei dešimt, mažiau nei dvidešimt.

Nuotraukos autorius - Orbit (http://members.fotki.com/orbitas/about/). Nuoširdžiai dėkoju!

Apžvalgų archyvas - birželio 20 diena

2007-06-28T13:38:00.000+03:00

2007 birželio 20 d. 17:00

ŽALGIRIS - KAUNO FBK

1:0

Principinių turo rungtynių išvakarėse kažkas pakeitė Lietuvoje taikomas futbolo taisykles. Pataisų esmė: a) FBK komandos sudėtis didinama iki 14 žaidėjų, privaloma tvarka įtraukiant į ją aikštės ir šoninius teisėjus, b) FBK komandos žaidėjams panaikinta nuošalės taisyklė, c) priešininko komandos žaidėjo griovimas FBK baudos aikštelėje pradėtas traktuoti kaip sunki priešininko komandos pražanga, d) bet koks priešininko komandos priartėjimas arčiau nei dešimt metrų prie FBK baudos aikštelės ribos automatiškai laikomas nuošale. Nei Žalgirio klubas, nei žiūrovai apie šiuos taisyklių pakeitimus, savaime aišku, nebuvo informuoti.
Tačiau net ši klasta neturėjo jokios įtakos rungtynių lemčiai. Nes prieš išeidami į aikštę žalgiriečiai tikriausiai patys sau prisiekė kažką panašaus į “Laikas! Dabar arba niekada...” Prisiekė ir ištęsėjo savo priesaiką. Dėl to jie ir yra Dievai.
Dievais tądien buvo visi - pradedant Igarioku, baigiant Rapaliuku. Ir šis vertinimas nėra vien pigi patetika. Šeši metai beviltiško žaidimo prieš futbolo banditus iš Kauno išugdė ištisą kartą ultrų, kuriems pergalė prieš beisbolistus tėra teorinė, realiame gyvenime neegzistuojanti kategorija arba, geriausiu atveju, kažkas iš paranormalių reiškinių srities... Vadinasi, šias rungtynes gali laimėti tik Dievai... Tuo buvo pradėję įtikėti net tie, kurie dar išsaugojo miglotas paskutinės tikros pergalės prieš FBK reminiscencijas...
Tiek daug ir taip nervingai beisbolistai paskutinį kartą gynėsi tik nuo Liverpulio... Tuo tarpu po ilgos pertraukos Žalgirio žaidimas su FBK’ais neerzino žiūrovų nervų, nes žaliai-balti paprasčiausiai ... dominavo aikštėje. Erzino tik grubus beisbolistų žaidimas (pvz., spyriai oponentui į nugarą pralaimėjus su juo mikrodvikovą dėl kamuolio) ir teisėjais paprastai vadinamų “pederastų” pastangos atidirbti prieš rungtynes jiems išdalintus talonus pietums artimiausioje labdaros valgykloje...
Prieš Žalgirį buvo išnaudotos visos jau minėtos futbolo taisyklių pataisos, “na chodu” sugalvota ir naujų, pvz., futbolo taisyklių pažeidimu pradėtas laikyti teisėjo seksualinės orientacijos išviešinimas... Dogma “FBK negali pralaimėti” buvo ginama skiriant į Žalgirio vartus nebūtą vienuolikos metrų baudinį (Rapaliukas – Dievas vien už atspėtą smūgio kryptį) ir neskiriant pagrįsto baudinio į priešingus vartus, tęsiant rungtynes iki “auksinio” beisbolistų įvarčio ir pan. Trumpiau tariant, dvylikto FBK žaidėjo funkcijas atlikusi akla pelytė tądien “mėgavosi” išskirtiniu tribūnų dėmesiu. Bent jau pusė visų Pietų IV skanduočių antrame kėlinyje buvo skirtos niekingai kukliai pono Kanclerio personai... Veee!..
Žalgiriečiai atsisakė kibaus, smulkmeniško puolimo kombinacijų, žaidė plačiai ir drąsiai šaudė iš toli. Ir tai buvo jų triumfo raktas. Igarioko šūvis nestabdant iš kairiojo baudos aikštelės kampo buvo dangiškai tobulas. Angelai verkė, kai kamuolys sudraskė fbk’ų vartų “devinkę”... Dievai bent jau formaliai yra visi lygūs. Bet norėčiau pasinaudoti autoriaus subjektyvumo teise ir išskirti tų rungtynių Dievą – Asmenybę. Tai – mūsų Barsukėlis. Kovingumas, ištvermė, kantrybė, pasiaukojimas ir technika. Individuali žaidimo technika, toli užpakalyje palikusi jo pozicinį oponentą iš Brazilijos (ar iš kur kitur...).
Jau seniai stadiono pižonai stovėdami ir su audringomis ovacijomis neišlydėjo savo komandos iš aikštės pasibaigus rungtynėms...
Pietų IV–je – 118 ultrų. Palaikymas – geriausias šiame sezone. Po kawenskų neįmušto pendelio – viena galinga dūminė. Oponentų – apie dešimt bespalvių, bebalsių personų, pratylėjusių visas rungtynes.

Nuotraukų autoriai - Orbit (http://members.fotki.com/orbitas/about/), A.Petrulevičius (http://www.alyga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=2351&Itemid=2). Nuoširdžiai dėkoju!

Apžvalgų archyvas - birželio 17 diena

2007-06-28T13:32:00.000+03:00

2007 birželio 17 d. 18:30

INTERAS - ŽALGIRIS

0:2

Dar vienas įrodymas, jog Žalgiris iš esmės nemoka žaisti su autsaideriais ir moka - tik su stipresnėmis už save komandomis.

Žalgiriui būdingas kombinacinis, sudėtingomis taktinėmis schemomis perpildytas žaidimas tapo negailestingo efc'ų dublerių presingo auka. Žaliai-baltų atakas žlugdė tiek "mėsas draskanti" Intero gynyba, tiek pačių žalgiriečių įsisenėjęs noras mušti įvarčius iš 1-2 metrų atstumo - tokio malonumo efc'ų dukteriniai žaliai-baltiems nesuteikė visą pirmą kėlinį. Nors Žalgiris "krovė" Interui "į vienus vartus" pagal nuošalių, kampinių ir neišnaudotų progų statistiką, rezultatas nuo to žaliai-baltų naudai nesikeitė.

Įtampa aikštėje, tribūnoje ir ant Žalgirio atsarginių suolelio nenumaldomai augo. Buvo akivaizdu, jog žalgiriečiai trokšte troško kuo greičiau įveikti dar praėjusią savaitę įgytą nepilnavertiškumo kompleksą. Bet kaip dažnai tokiais atvejais pasitaiko - klebono naudą velniai gaudė... Efc'ų dukteriniai savo ruožtu nepraleisdavo progos aštriai kontraatakuoti ir tik stabilus, patikimas Rapaliuko žaidimas bei Lukoševičiaus oro baletas gelbėjo Žalgirį nuo tos, anot Kastuvo, "pornografijos su pederastijos elementais", kurią Interas žaliai-baltiems surengė per pirmąjį susitikimą (dvi lyginamosios "bankės" per penkias minutes...).

Lūžis įvyko antro kėlinio viduryje, kai Valierka po n-tosios neišnaudotos progos (viena iš jų - du metrai iki vartų linijos stovint akis į akį su priešininkų komandos vartininku) tikriausiai pats sau pažadėjo, jog savęs negerbs, jei šiandien neįmuš įvarčio. Įmušė, "iš žaidimo", galva ir visais kitais savo kūno išsikišimais nešte įnešdamas kamuolį į Intero vartus. Ne tik įnešė, bet dar ir novawilenskais matais šį procesą palydėjo.

Iš šalies žiūrint susidarė gal kiek ir klaidingas įspūdis, jog būtent ta Valierkos paskleista emocinė vibracija ir nulėmė faktą, jog kamuolys net penkis milimetrus kirto vartų liniją... Antra vertus, to užteko, kad rezultatas taptų 1:0 mūsų naudai. Tašką rungtynėse po penkių minučių padėjo Eimantas, atlikęs įspūdingą, klasikinį, pavyzdinį, chrestomatinį, archetipinį, etaloninį, dieviškai tobulą ir etc. šūvį nestabdant iš dvidešimt penkių metrų į vartų devintuką.

Atsiprašau už šališką subjektyvumą, bet rungtynių asmenybe visgi norėčiau įvardinti Bertraną. Tądien jis viename asmenyje įkūnijo ir žalgiriečių nepilnavertiškumo kompleksą, ir tuo pačiu siekį kuo greičiau juo atsikratyti. Tiek „auksinių“ progų įvarčiams pelnyti Bertranas dar neturėjo. Tačiau viskas, ką jam pavyko pasiekti – viena štanga ir du Marytės plaukeliai šalia štangos... Gaila.
Žalgirį palaikė 96 ultros. Palaikymo kokybė banguojanti, priklausomai nuo žaidimo tempo ir sėkmės. Trejetukas, trumpiau tariant.

Apžvalgų archyvas - gegužės 26 diena

2007-06-28T13:16:00.000+03:00

2007 gegužės 26 d. 15:30

ŽALGIRIS - ŠILUTĖ

2:0

Jei trim sakiniais, tai: a) pasyvios, “iškankintos” rungtynės, kuriose žalgiriečiai atliko formalumus, t.y. įvarčiais įtvirtino savo kaip stipresnės komandos statusą, b) silpnas ir nekokybiškas akustinis komandos palaikymas Pietų IV tribūnoje, labiau priminęs ištroškusių jaučių bandos mykimą, c) visą pirmą kėlinį rusenę konfliktai su suįžūlėjusiais ir savivaliaujančiais sigretos kietakakčiais, į stadioną išsirengusiais kaip į mūšį (su užtaisytais šaunamaisiais ginklais) ir to išdavoje prieš beginklius ultras pasijutusiais visagaliais. Sugadino šūdžiai visą vaizdinę akciją, kad juos kur hemarojus...
Visa ligšiolinė “Žalgirio” susitikimų su fbk’ų filialu Šilutėje patirtis bent jau šių eilučių autorių vertė jaudintis ir nervuotis, ar tik netaps šiuos rungtynės eiliniu fataliu “auksinių” taškų išbarstymu. Ačiū žaliai-baltiems – minėtos neurozinės nuojautos nepasitvirtino. Pirmo kėlinio viduryje teisėjas laiku suskubo žalgiriečiams grąžinti garbės skolą už rungtynių pradžioje neskirtą 11 metrų badinį. Poderis šaltakraujiškai sušaudo fbk’ų dukterinį vartininką ir savo vardą amžiams įrašo į Vilniaus “Žalgirio” istorijos analus – įmuštas 1000-asis įvartis lygos varžybose po Nepriklausomybės atkūrimo.
Komandos kapitonas ir etatinis pendelių mušėjas Igariokas “nuryja” užgautą savimeilę ir susitaiko su lemtimi, jog jo įvartis bus jau 1001 –asis. O įvartis buvo iš serijos “gyvoji futbolo legendų klasika”... Antro kėlinio viduryje ties fbk’ų dukterinės baudos aikštelės riba Igariokas gauna kamuolį ir staigia apsisukdamas kaire koja spiria jį į kairįjį tolimą kampą. Vartininkas antrą kartą įsitikina, kokia skirtinga jo ir Igarioko žaidybinė patirtis bei meistriškumas...
Visi kiti rungtynių epizodai kiek priminė lengvą “Žalgirio” treniruotę – daugiausia dėmesio žalgiriečiai skyrė žaidybinių kombinacijų ir derinukų tobulinimui, tik košmariškas karštis ir amžinai po kojomis lyg kokie šunyčiai besipainiojantys fbk’ų “šilutiškiai” trukdė jiems iki tobulumo išgryninti savo kombinacinius įgūdžius.
Rungtynių herojai - lyg ir aiškūs. Ryškių rungtynių antiherojų šį kartą tikrai nebuvo, antra vertus, dėl rungtynių nevykėlio nominacijos netingėjo varžytis Rapaliukas su Valierka – “derevianaja noga”.
Pirmasis žiūrovams pademonstravo Lietuvos futbole jau ganėtinai retą gebėjimą begaudant kamuolį išmesti jį už savo vartų galinės linijos (nors artimiausias fbk’ų dukterinis buvo už 20 metrų nuo jo paties). Antrasis – absoliučiai niekinį savo autoritetą komandos žaidėjų akyse. Valierkai gavus kamuolį ir išsirengus į ilgą driblingą link priešininkų komandos vartų, likusi komandos dalis dažniausiai palydėdavo jį akimis ir bekrapštydama dantis: “Et, ką jau ten, vis tiek už penkių sekundžių praras jis tą kamuolį, o mums bėk po to per visą aikštę link savų vartų... O taip karšta...” Įdomu tai, kad tokios nuojautos dažniausiai būdavo teisingos.
Visai kitą vaizdelį buvo galima stebėti, kai dešiniuoju kraštu savo “kinžalinius prochodus” darydavo Barsukėlis. Šitas žvitrus žinduolis ne tik du-tris žaliai-juodus nevykėlis “išmaudydavo”, bet ir kamuolį į baudos aikštelę dažną kartą iš beviltiškai aštraus kampo pakelti sugebėdavo... Va tada visa komanda, įvarčio nuojautos vedina, iš paskos lėkdavo...
Šiaip šios rungtynės pasižymėjo dar vienu kuriozu – pirmą kartą savo gyvenime mačiau, kad teisėjas už nenusiimtus auksus žaidėjui geltoną kortelę parodytų... Taip atsitiko vienam fbk’ų dukteriniui. Įdomu tai, kad praėjusiais metais analogišką reikalavimą nusiimti savo “konkretnas cepas” iš teisėjo išgirdo ir Valierka. Ir ne bet kur – Šilutėje... Tačiau kortelės negavo...
Baigdamas apžvalgą noriu nuoširdžiai padėkoti “Žalgirio” Klubo administracijos direktorei poniai Aidai ir Klubo atstovei ryšiams su visuomene poniai Alinai už pagalbą tramdant sigretos dolbajobų savivalę ir aukštą “Žalgirio” ultrų įvertinimą – “jūsų (suprask – sigretos) draudimai galioja visiems, tik ne mūsų fanams...” Ačiū!
P.S. Beje, tądien Pietų IV buvo suskaičiuotos tik 92 galvos. Gėda!

Apžvalgų archyvas - gegužės 22 diena

2007-06-28T13:10:00.000+03:00

2007 gegužės 22 d. 17:00

ŽALGIRIS (LT) - LEVADIA (EE)

2:1

Dėsninga, sąžiningai, bet sunkiai iškovota pergalė, lėmusi "Žalgirio" patekimą į finalinį Baltijos lygos etapą.

Mūsų komanda buvo objektyviai stipresnė už savo priešininkus - tai spaudos konferencijoje pripažino abiejų komandų treneriai.

Sąžiningai kalbant, "Žalgirio" žaidėjai patys sukūrė žaidybines progas visiems trims įvarčiams įmušti - vienintelį savo įvartį estai įmušė tik rungtynių antiherojaus Bertrand'o Ngapounou padarytos klaidos pasėkoje. Bertrand'as, kaip jau tapo įprasta, savo baudos aikštelėje nesugebėjo perimti aukšto kamuolio, kuris nusileido tiesiai priešininkui ant kojos. "Išmaudomas" situaciją gelbėti puolęs Rapaliukas, bac! ir balionas antro kėlinio viduryje įskrenda į mūsų vartus...

Tuo tarpu rungtynių herojais tapo Edvinas Lukoševičius, pirmo kėlinio viduryje po kampinio galva į dešinįjį viršutinį kampą klasiškai įkalęs kamuoliuką, ir Nikolajus Misiukas, pataisęs tolimą Igarioko "šūvį" ir taip pakeitęs kamuolio skrydžio trajektoriją (ir tuo pačiu - išgelbėjęs "Žalgirio" garbę...).

Šiaip rungtynės buvo ganėtinai "klampios" - žaidimo tempas įsibangavo labai lėtai, nes žalgiriečių mėgstami pseudointelektualiniai kombinacinio futbolo "šachmatai" visą laiką strigo estų klampios gynybos "tundroje"...

Pietų IV tribūnoje buvo suskaičiuotos 106 galvos. "Levadią" palaikė apie 20 gerai įmitusių brandaus amžiaus pižonų (įtartinai gerai šnekančių lietuviškai), išsikabinusių banerį "Levadia, vperiod!" Akustinis palaikymas buvo geras (mano subjektyviu supratimu), vaizdinis - trys tirštos žalių dūmų "šaškės" antrame kėlinyje.

Apžvalgų archyvas - trumpa įžanga

2007-06-28T13:07:00.000+03:00

Vilniaus "Žalgirio" rungtynių apžvalgas reguliariai pradėjau rašyti š.m. gegužės mėnesį.

Visos ligšiolinės apžvalgos yra paskelbtos futbolų ultrų grupuotės "Kelmai Ultras" svetainėje http://www.zalgirisultras.com/index.php

Birželio 28 diena arba Sveiki atvykę!

2007-06-28T12:39:00.000+03:00

ŽALIAI BALTI - VISADA!

Sveiki atvykę į Vilniaus futbolo klubo "Žalgiris" aistruolio, futbolo fanų pasaulyje geriau žinomo kaip Ramas/Kelmai, internetinio dienoraščio svetainę.

Šiame dienoraštyje bus publikuojamos mylimiausios pasaulyje komandos - Vilniaus "Žalgirio"- rungtynių, kuriose teko, tenka ir teks garbė dalyvauti ir atiduoti vardan komandos pergalės visas jėgas ir laiką, apžvalgos, taip pat kiti autoriaus nuomone svarbūs dokumentai, iliustruojantys nacionalinio futbolo aistruolių veiklos aktualijas.